Lietuva – tarp autsaiderių

 

Pranešimai, skaityti Kongrese, buvo grindžiami statistiniais faktais. Lietuvos vardas, pasak Kongrese dalyvavusio Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidento Algio Vasiliausko, salėje skambėjo ne vieną kartą. Deja, iliustruojant ne pačius geriausius pavyzdžius. Lietuva (44 proc., 10 vieta) kartu su Graikija (67 proc., 1 vieta), Bulgarija, Portugalija, Italija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Kipru ir Latvija patenka į pirmąjį dešimtuką šalių, kurios pirmauja pagal niekada nesportavusių gyventojų skaičių. Ir lenkadama tik Vengiją , yra antra nuo galo pagal gyventojų, kurie yra sporto ir sveikatingumo klubų nariai, skaičių. „Teisybės dėlei, reikia pripažinti, kad reali padėtis yra dar blogesnė“, - įsitikinęs Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas.

 

Palyginimui: Švedijoje niekada nesportavo 6 proc. gyventojų, Suomijoje – 7 proc., Danijoje – 18 proc., Slovėnijoje – 22 proc. ir t. t.

 

„Kai klausėmės Suomijos socialinės ministrės pranešimo, matėme, kad ministrė nemeluoja, nes reikia tik pažiūrėti per langą: visa tai, apie ką ji kalbėjo, akivaizdžiai matyti . Ir klausimų jai buvo daug – kaip jūs visai tai padarėte? O padaryta visa tai su valstybės dėmesiu: ruošiamos programos, rengiami specialistai, steigiami isntitutai, kaip Juvaskylos žmogaus tyrimų centras, ir suomiai su savo sveikata susitvarkė. Tai ką daro suomiai, visiems kitiems yra pavyzdys“, - įspūdžiais iš Kongreso ir vizito Juvaskyloje dalijosi A.Vasiliauskas.

 

Tačiau menkas gyventojų fizinis aktyvumas – ne tik Lietuvos bėda, su tuo susiduria visas pasaulis ir apie tai kalbama nebe pirmus metus. „Iš aukštų tribūnų šįkart vis dėlto buvo pripažinta, kad šalys dangstosi didelio meistriškumo sportu ir iškraipo tikruosius sporto visiems skaičius. Tai duoda daugiau žalos negu naudos, nes žmonių sveikata kasmet blogėja. Pripažinta, kad daugiau dėmesio skiriama profesionaliam sportui ir labai mažai – sportui visiems, tačiau yra įrodyta, kad 95 proc. naudos žmonių sveikatai ir gerovei duoda sporto visiems užsiėmimai ir tik 5 proc. - didysis sportas“, - pasakojo asociacijos prezidentas.

 

Tokių faktų konstatavimas, pasak A.Vasiliausko, nereiškia, kad Kongrese buvo nubrėžta takoskyra tarp didelio meistriškumo sporto ir sporto visiems, o dėmesį sportui visiems siūlyta didinti didelio meistriškumo sporto sąskaita. „Tai reiškia, kad visą tą ūkį reikia sutvarkyti, įvardyti, kas yra kas. Visuomeninių organizacijų steigimas dažnai lieka tik „ant popieriaus“, o jis turi būti įgyvendintas realiai. Mažėjant Vyriausybių paramai – tai liečia ne tik Lietuvą – visuomeninės organizacijos sunyksta, nes vien narių mokesčio neužtenka, kadangi susiduriama su įvairiais mokečiais, sporto bazių infrastruktūra ir pan. Menko fizinio aktyvumo problemos yra visame pasaulyje ir priežastys – tos pačios, jas mes taip pat visi gerai žinome: sėdėjimas, mažas judrumas, kompiuterizacija, infrastruktūros nebuvimas,  sporto bazių neprieinamumas ir pan. Malda lyg ir ta pati, bet šįkart pagrindinė mintis buvo ta, kad sporto organizacijos turėtų imtis vadovaujančio vaidmens ir nelaukti municipalinių organizacijų malonės. Tarptautinis olimpinis komitetas pažadėjo visokeriopą pagalbą šiai problemai spręsti, juolab, kad menkas fizinis aktyvumas kenkia ir pačiam olimpiniam judėjimui“, - mintimis iš Kongreso dalijosi A.Vasiliauskas.

 

XIII sporto visiems kongresas sulaukė aukščiausių Tarptautinių olimpinio komiteto (TOK) vadovų dėmesio: sveikinimo kalbą pasakė ir pranešimą apie sporto visiems būklę padarė pats TOK prezidentas Jacques'as Rogge'as. Pasak A.Vasiliausko, J.Rogge`as pripažino, kad olimpinis judėjimas ir nacionaliniai olimpiniai komitetai sportui visiems, kūno kultūros propagavimui skiria per mažai dėmesio, kad dažnai tas darbas būna tik deklaratyvus. „Kiek supratau iš salės reakcijos, ji tokiai nuomonei pritarė“, - teigė pašnekovas.

Kadangi tai buvo visuomeninių organizacijų susirinkimas, jokių įpareigojančių dokumentų priimta nebuvo. Tad kas toliau? Priimta deklaracija, bus paruoštas ir TOK kreipimasis, rekomendacijos.

 

„Siūloma sporto organizacijoms imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant tiesioginius veiksmus. Pačios sporto organizacijos buvo truputį kaltinimos neveiksnumu – per mažai jų iniciatyvų. Mes bandysime kalbėtis su Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovybe, kad keistume Lietuvoje situaciją programiniame lygmeninyje. Vien tik Seniūnijų žaidynių ir pan. renginių sporto visiems plėtrai neužtenka – tai tik priemonė, tik veiksmų plano dalis. Turi būti strateginiai dalykai“, - teigė A.Vasiliauskas.

Rengiama Kūno kultūros ir sporto strategija Lietuvoje ne pirmus metus klaidžioja Seimo ir Vyriausybės koridoriais. „Mūsų manymu, joje ne tuo kampu kalbama. Mes pateikėme Seimui 26 pasiūlymus, bet ar bus į tai bus atsižvelgta – Seimo reikalas. Dabar KKSD rengia programą – pradėkime nuo to. Manau, artimiausiu metu ji bus parengta, teko matyti pirminius metmenys, atrodo neblogai. Tačiau vienas KKSD fizinio aktyvumo problemos neišspręs – turi būti tinkamas visų savivaldybių ir valstybės institucijų dėmesys. Juk kalbame ne tik apie lėšas kokiam nors renginiui suorganizuoti – reikia sukurti infrastruktūrą, nutiesti sveikatingumo takus ir pan.“, - įsitikinęs asociacijos prezidentas.

 

Beje, japonai ir kanadiečiai, pasakojo A.Vasiliauskas, nusiteikę itin karingai – jie pasiūlė nemokėti jokių socialinio draudimo išmokų žmonėms, kurie serga peršalimo ir širdies kraujagyslių ligomis: „Tokie susirgimai, kurie pas mus vadinami dievo rykšte, laikoma paties žmogaus apsileidimu. Todėl už juos neturėtų mokėti mokesčių mokėtojai“.

 

Apskritai šis Kongresas buvo itin įdomus ir vertingas: „Pranešimai buvo solidūs, moderatoriai – TOK komisijų pirmininkai. Nebuvo kalbų į šalį – sporto visiems problemos buvo aptartos koncentruotai ir konceptualiai“, - teigė A.Vasiliauskas. Kongrese dalyvavo beveik 600 delegatų iš 92 šalių.

 

Tokie Kongresai vykdavo kas ketverius metus olimpinių žaidynių išvakarėse. Tačiau šią tvarką nutarta pakeisti ir rengti kongresus kas dvejus metus. Kitas kongresus bus surengtas kitąmet Pekine.