| Julius Bliūdžius | 2010 m. birželio 29 d. 13:46 |
Į Lietuvą - badmintono elitas
Lietuvos badmintono federacija kitąmet žada vieną masiškiausių olimpinio sporto renginių nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
APIE TURNYRĄ. „Grižtam į pasaulinį badmintono varžybų kalendorių“, - kalbą apie planus kitąmet Lietuvoje surengti pasaulio reitingo badmintono turnyrą pradėjo rinktinės vyriausiasis treneris Juozas Špelveris, šios sporto šakos federacijoje kuruojantis tarptautinius ryšius.
Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje įvyko 7 pasaulio reitingo turnyrai, paskutinis – 2006-aisiais Tauragėje. Nustota juos organizuoti, kai Pasaulinė badmintono fedreacija (IBF) sugriežtino tvarką ir reikalavimus, taip turnyrų organizavimo sąnaudas padidindama 3-4 kartais.
Tiesa, Lietuvoje niekuomet nevyko pasaulio reitingo turnyras su priziniu fondu. Nors federacijos vadovai dar prieš keletą mėnesių kalbėjo apie ketinimus į badmintono varžybų kalendorių grįžti su vienos žvaigždutės turnyru, tai yra – be prizinio fondo, dabar planuojama 2011 metų rugsėjį Lietuvoje surengti iškart dviejų žvaigždučių turnyrą.
Badmintono turnyrai pagal lygį būna iki šešių žvaigždučių, o turnyrai nuo dviejų žvaigždučių privalo turėti prizinį fondą.
Turnyras vyktų trečią rugsėjo savaitgalį – tuo pat metu Lietuvoje vyktų ir finalinės 2011 m. Europos krepšinio čempionato, kuris praūš rugsėjo 3-18 dienomis, kovos. Deja, turnyro datą nustato ne Lietuvos badmintono federacija, o IBF. Kol kas tik neaišku, kuriame mieste – Vilniuje ar Kaune – turnyras vyktų.
Kuo svarbus šis turnyras? 2011 m. gegužės 1 dieną prasidės atranka į Londono olimpines žaidynes, truksianti 12 mėnesių. Visų reitinginių turnyrų, patenkančių į šį periodą, rezultatai užskaitomi skaičiuojant taškus, pagal kuriuos bus išdalinti olimpiniai kelialapiai.
J.Špelveris neabejoja, kad būtent šis faktorius, nes prizinis fondas nebus itin solidus, leidžia tikėtis Lietuvoje išvysti pakankamai daug aukšto lygio badmintonininkų. „Tikrai atvažiuos stiprių žaidėjų. Sulauksime mažiausiai 30-ies šalių vėliavų. Tai bus vienas masiškiausių olimpinio sporto, ne tik badmintono, įvykių Lietuvoje per nepriklausomybės laikotarpį“, - teigė J.Špelveris.
Pasak trenerio, turnyras Lietuvoje – puiki proga tarpaturinėje arenoje pasirodyti jauniesiems Lietuvos badmintonininkams. “Be abejo, tikimės, kad Kęstutis Navickas, pajėgiausias mūsų badmintonininkas, šiame turnyre nebus tarp statistų, o kitiems žaidėjams tai bus gera mokykla. Aišku, be K.Navicko ir Akvilės Stapušaitytės ko gero niekas nepateks į pagrindinį turnyrą, tačiau kvalifikaciniame turnyre keletą lietuvių tikrai išvysime“, - sakė J.Špelveris.
APIE JAUNIMĄ. Lietuvoje šiuo metu išsiskiria trys jauni žaidėjai, kurių tarpusavio kovos papuošia daugelį vietinės reiškmės turnyrų. Tai – vielnietis Alanas Plavinas, kretingiškis – Edgaras Slušnys ir tauragiškis Povilas Bartušis.
„Būdamas rintinės treneriu esu labai patenkintas šių trijų vaikinų tobulėjimu. Šiokia tokia pamaina Kęstučiui Navickui išties auga. Aišku, viskas priklausys nuo jų darbo. Kur kas liūdnesni reikalai su merginomis, pamaina Akvile Stapušaitytei nelabai matosi. Turime savotišką prarastą kartą.
Tiesa, džiugina tai, kad Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Tauragėje turime visą būrį gabių mergaičių, gimusių 1996-98 metais. Nors treniruojasi tik kelerius metus, yra gabios, techniškos ir motyvuotos.
Jei federacijai pavyks įgyvendinti savo tikslus ir pritrauks daugiau lėšų, reikalingų gabiausių jaunų badmintonininkų trenriuočių stovykloms organizuoti, ateityje turėsime ne tik Akvilę Stapušaitytę ir Kristiną Dovydaitytę“, - kalbėjo J.Špelveris.
Centralizuotas talentingiausių badmintonininkų ruošimas, pasak trenerio, svarbiausia, ko trūksta šiai sporto šakai Lietuvoje. „Kai badmintonas buvo įtrauktas į 1992 m. olimpinių žaidynių programą, netrukus, maždaug 1988-aisiais, penkiolikoje aštuoniolikoje Europos šalių atsirado dideli pinigai badmintonui ir specializtuoti visus metus veikiantys treniruočių centrai gabiausiems žaidėjams. Tos šalys nuėjo toli į priekį, o mes likome stovėti, - kalbėjo J.Špelveris.
Ar net žengėme atgal. Nes niekas Lietuvoje dabar nesitreniruoja po du kartus per dieną, nors tarybiniais metais visi badmintono žaidėjai treniravosi būtent taip, ir todėl į visas jaunių ir jaunimo pirmenybes važiuodavome kautis dėl medalių. Tie laikai baigėsi su K.Navicko perėjimu į suaugusiųjų sportą. Dabar vaikai treniruojasi po 2-3 kartus per savaitę. Tai ne treniruotės, tai -„fizkulūra“.
Svajojame apie specializuotą centrą, bet esant dabartiniam valstybiniam požiūriui, džiaugtumėmės, jei bent galėtume gabiausiems vaikams per metus surengti 5-6 bendras treniruočių stovyklas ir išvežti juos į keletą tarptautinių turnyrų. Tai duotų tam tikrą rezultatą“.
Europos U-17 čempionato dvejetų varžybose P.Bartušio ir A.Plavino pora šiais metais sugebėjo patekti į šešioliktuką. Pirmenybėse lietuviai įveikė škotų, lenkų, tai yra, tų šalių, kurios, kaip teigia J.Špeleris, turi tuos specializtuotus treniruočių centrus, poras, o dėl patekimo į aštuntuką sensacingai įtemptoje kovoje pralaimėjo būsimiems čempionams – Danijos atstovams. „Savo amžiaus grupės dvejetuose potencialiai jie gerai atrodo. Bet neaišku, kaip bus po metų kitų, jei nebus sistemos, darbo...“, - baiminasi J.Špelveris.
Pekino olimpinių žaidynių dalyvis K.Navickas taip pat labai atsargiai vertina jaunųjų badmintonininkų - P.Bartušio, A.Plavino, E.Slušnio – potencialą, tačiau jis kalba apie pačių vaikinų nusiteikimą siekti aukščiausių rezultatų.
„Iš jų galima „daryti“ žaidėjus, bet kas iš to bus – sunku pasakyti. Badmintone konkurencija milžiniška, ir labai daug priklauso nuo žmogaus charakterio savybių bei noro. Niekas nežino, kaip jie sureaguos, kai susidurs su sunkiomis treniruotėmis ir nuožmia konkurencija. Kad iš jų galima kažką daryti – taip, bet apie aukštus rezultatus dar labai anksti kalbėti“, - sakė K.Navickas.
Ne paslaptis, kad Lietuvoje į sportą vaikus dažniausiai stumia tėvai, aukojantys asmenines lėšas, ne – klubai, savivaldybės. Būtent dėl to ties P.Bartušio ateitimi kabo klaustukas. A.Plavino ir E.Slušnio tėvai – badmintono treneriai, todėl jie į investicijas, susijusęs su badmintonu, žiūri kur kas geranoriškiau.
„Taip neturėtų būti, bet, deja, Lietuvoje toks valstybinis požiūris į sportą. Viskas gula ant tėvų pėčių. Alano ir Edgaro tėvai yra ir jų asmeniniai treneriai, o su Povilu bėda....“, - apgailestavo J.Špelveris. Beje, P.Bartušis – vienintelis iš šios trijulės kartu su K.Navicku ir Klaudijum Kašinskiu jau klasifikuojamas pasauliniame reitinge (716 vieta).
Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje įvyko 7 pasaulio reitingo turnyrai, paskutinis – 2006-aisiais Tauragėje. Nustota juos organizuoti, kai Pasaulinė badmintono fedreacija (IBF) sugriežtino tvarką ir reikalavimus, taip turnyrų organizavimo sąnaudas padidindama 3-4 kartais.
Tiesa, Lietuvoje niekuomet nevyko pasaulio reitingo turnyras su priziniu fondu. Nors federacijos vadovai dar prieš keletą mėnesių kalbėjo apie ketinimus į badmintono varžybų kalendorių grįžti su vienos žvaigždutės turnyru, tai yra – be prizinio fondo, dabar planuojama 2011 metų rugsėjį Lietuvoje surengti iškart dviejų žvaigždučių turnyrą.
Badmintono turnyrai pagal lygį būna iki šešių žvaigždučių, o turnyrai nuo dviejų žvaigždučių privalo turėti prizinį fondą.
Turnyras vyktų trečią rugsėjo savaitgalį – tuo pat metu Lietuvoje vyktų ir finalinės 2011 m. Europos krepšinio čempionato, kuris praūš rugsėjo 3-18 dienomis, kovos. Deja, turnyro datą nustato ne Lietuvos badmintono federacija, o IBF. Kol kas tik neaišku, kuriame mieste – Vilniuje ar Kaune – turnyras vyktų.
Kuo svarbus šis turnyras? 2011 m. gegužės 1 dieną prasidės atranka į Londono olimpines žaidynes, truksianti 12 mėnesių. Visų reitinginių turnyrų, patenkančių į šį periodą, rezultatai užskaitomi skaičiuojant taškus, pagal kuriuos bus išdalinti olimpiniai kelialapiai.
J.Špelveris neabejoja, kad būtent šis faktorius, nes prizinis fondas nebus itin solidus, leidžia tikėtis Lietuvoje išvysti pakankamai daug aukšto lygio badmintonininkų. „Tikrai atvažiuos stiprių žaidėjų. Sulauksime mažiausiai 30-ies šalių vėliavų. Tai bus vienas masiškiausių olimpinio sporto, ne tik badmintono, įvykių Lietuvoje per nepriklausomybės laikotarpį“, - teigė J.Špelveris.
Pasak trenerio, turnyras Lietuvoje – puiki proga tarpaturinėje arenoje pasirodyti jauniesiems Lietuvos badmintonininkams. “Be abejo, tikimės, kad Kęstutis Navickas, pajėgiausias mūsų badmintonininkas, šiame turnyre nebus tarp statistų, o kitiems žaidėjams tai bus gera mokykla. Aišku, be K.Navicko ir Akvilės Stapušaitytės ko gero niekas nepateks į pagrindinį turnyrą, tačiau kvalifikaciniame turnyre keletą lietuvių tikrai išvysime“, - sakė J.Špelveris.
APIE JAUNIMĄ. Lietuvoje šiuo metu išsiskiria trys jauni žaidėjai, kurių tarpusavio kovos papuošia daugelį vietinės reiškmės turnyrų. Tai – vielnietis Alanas Plavinas, kretingiškis – Edgaras Slušnys ir tauragiškis Povilas Bartušis.
„Būdamas rintinės treneriu esu labai patenkintas šių trijų vaikinų tobulėjimu. Šiokia tokia pamaina Kęstučiui Navickui išties auga. Aišku, viskas priklausys nuo jų darbo. Kur kas liūdnesni reikalai su merginomis, pamaina Akvile Stapušaitytei nelabai matosi. Turime savotišką prarastą kartą.
Tiesa, džiugina tai, kad Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Tauragėje turime visą būrį gabių mergaičių, gimusių 1996-98 metais. Nors treniruojasi tik kelerius metus, yra gabios, techniškos ir motyvuotos.
Jei federacijai pavyks įgyvendinti savo tikslus ir pritrauks daugiau lėšų, reikalingų gabiausių jaunų badmintonininkų trenriuočių stovykloms organizuoti, ateityje turėsime ne tik Akvilę Stapušaitytę ir Kristiną Dovydaitytę“, - kalbėjo J.Špelveris.
Centralizuotas talentingiausių badmintonininkų ruošimas, pasak trenerio, svarbiausia, ko trūksta šiai sporto šakai Lietuvoje. „Kai badmintonas buvo įtrauktas į 1992 m. olimpinių žaidynių programą, netrukus, maždaug 1988-aisiais, penkiolikoje aštuoniolikoje Europos šalių atsirado dideli pinigai badmintonui ir specializtuoti visus metus veikiantys treniruočių centrai gabiausiems žaidėjams. Tos šalys nuėjo toli į priekį, o mes likome stovėti, - kalbėjo J.Špelveris.
Ar net žengėme atgal. Nes niekas Lietuvoje dabar nesitreniruoja po du kartus per dieną, nors tarybiniais metais visi badmintono žaidėjai treniravosi būtent taip, ir todėl į visas jaunių ir jaunimo pirmenybes važiuodavome kautis dėl medalių. Tie laikai baigėsi su K.Navicko perėjimu į suaugusiųjų sportą. Dabar vaikai treniruojasi po 2-3 kartus per savaitę. Tai ne treniruotės, tai -„fizkulūra“.
Svajojame apie specializuotą centrą, bet esant dabartiniam valstybiniam požiūriui, džiaugtumėmės, jei bent galėtume gabiausiems vaikams per metus surengti 5-6 bendras treniruočių stovyklas ir išvežti juos į keletą tarptautinių turnyrų. Tai duotų tam tikrą rezultatą“.
Europos U-17 čempionato dvejetų varžybose P.Bartušio ir A.Plavino pora šiais metais sugebėjo patekti į šešioliktuką. Pirmenybėse lietuviai įveikė škotų, lenkų, tai yra, tų šalių, kurios, kaip teigia J.Špeleris, turi tuos specializtuotus treniruočių centrus, poras, o dėl patekimo į aštuntuką sensacingai įtemptoje kovoje pralaimėjo būsimiems čempionams – Danijos atstovams. „Savo amžiaus grupės dvejetuose potencialiai jie gerai atrodo. Bet neaišku, kaip bus po metų kitų, jei nebus sistemos, darbo...“, - baiminasi J.Špelveris.
Pekino olimpinių žaidynių dalyvis K.Navickas taip pat labai atsargiai vertina jaunųjų badmintonininkų - P.Bartušio, A.Plavino, E.Slušnio – potencialą, tačiau jis kalba apie pačių vaikinų nusiteikimą siekti aukščiausių rezultatų.
„Iš jų galima „daryti“ žaidėjus, bet kas iš to bus – sunku pasakyti. Badmintone konkurencija milžiniška, ir labai daug priklauso nuo žmogaus charakterio savybių bei noro. Niekas nežino, kaip jie sureaguos, kai susidurs su sunkiomis treniruotėmis ir nuožmia konkurencija. Kad iš jų galima kažką daryti – taip, bet apie aukštus rezultatus dar labai anksti kalbėti“, - sakė K.Navickas.
Ne paslaptis, kad Lietuvoje į sportą vaikus dažniausiai stumia tėvai, aukojantys asmenines lėšas, ne – klubai, savivaldybės. Būtent dėl to ties P.Bartušio ateitimi kabo klaustukas. A.Plavino ir E.Slušnio tėvai – badmintono treneriai, todėl jie į investicijas, susijusęs su badmintonu, žiūri kur kas geranoriškiau.
„Taip neturėtų būti, bet, deja, Lietuvoje toks valstybinis požiūris į sportą. Viskas gula ant tėvų pėčių. Alano ir Edgaro tėvai yra ir jų asmeniniai treneriai, o su Povilu bėda....“, - apgailestavo J.Špelveris. Beje, P.Bartušis – vienintelis iš šios trijulės kartu su K.Navicku ir Klaudijum Kašinskiu jau klasifikuojamas pasauliniame reitinge (716 vieta).