Treneris neatskleidžia paslapčių net saviems

Lietuvos vyrų tinklinio rinktinė kruopščiai rengiasi Europos čempionato atrankos turnyrui, kuris gegužės 9 d. prasidės Liuksemburge.

 

Į treniruočių stovyklą Kelmėje susirinko beveik visi geriausi šalies tinklininkai. Nėra tik Prancūzijos Reno „Volley 35“ klubui atstovaujančio geriausio 2013 m. Lietuvos salių tinklininko Arvydo Mišeikio - jam gegužęs bus atlikta kelio operacija, tad rinktinei teks verstis be šio sportininko.

Rinktinės strategas, Kelmės „Antivis-Etovis“ komandos treneris Ramūnas Barauskis,  kuris dar pats neseniai sėkmingai rungtyniavo tinklinio aikštelėje, sako, kad pasirengimas vyksta  normaliai, tačiau rinktinė stokoja draugiškų rungtynių.  

„Čempionato atrankos turnyrui pradėjome rengtis nuo balandžio 14 d., vyko bendro fizinio pasirengimo pratybos. Vyrai stiprėjo savo miestuose, o nuo balandžio 22 d. visi susirinkome į Kelmę dirbti su kamuoliais“, - sako R. Barauskis. 

Pagrindinis šešetukas kaip ir aiškus, tačiau jo nenoriu skelbti, nes kiti žaidėjai gali nusivilti, pradės mažiau treniruotis. Šešetuką paskelbsiu prieš varžybas, dabar tegul visi dirba vienodai, kaip priklauso. 
 

Rinktinė neturi ryškaus lyderio, tačiau norėčiau, kad visi tinklininkai jais būtų aikštelėje. Kai visi žais, stengsis, tada bus komanda. Jeigu vienas žais - nieko nepadarys.   
 

Patiko žaidėjai, sugrįžę iš užsienio, tai – Švedijos Orkeljungos klubui atstovaujantis  Tomas Vilimas ir Danijos  Midelfarto VK klube rungtyniaujantis Jaroslavas Bogdanovičius. Po sezono jie neatrodo pavargę, jų fizinė būklė gana gera. Po Lietuvos čempionato gerai padirbėjo Olegas Čebialis, Lukas Gudas, kurie ženkliai sutvirtėjo. 
 

Labai didelė netektis – traumą besigydantis Arvydas Mišeikis, kuris buvo atvažiavęs į vieną iš treniruočių, mus palaikė ir įkvėpė morališkai. 
 

Tinklinio rinktinė rengiasi iš patriotiškumo. Žaidėjai negauna jokio atlyginimo, turi minimalias gyvenimo sąlygas, tačiau vyrai niekuo nesiskundžia. Jie žino, ko susirinko, ir kad reikia atstovauti ne kokiam nors klubui, o Lietuvai. 
 

Taip, jį išsirinkom pačią pirmą dieną, tai - šių metų Lietuvos čempioną Olegą Čiabelį. Jis – jungiantysis žaidėjas, vienas labiausiai patyrusių rinktinės tinklininkų.  


 

Šį savaitgalį, gegužės 3-4 d. Šiaulių arenoje išbandysime jėgas su Gardino „Legion“ BY ir Daugpilio  universiteto komandomis. Varžybos skirtos Mechiko olimpiniam čempionui Vasilijui Matuševui atminti. Tai bus pirmosios mūsų kontrolinės rungtynės, jų tikrai per mažai, tačiau toks gyvenimas.
 

Pasirengimui neturime lėšų, negalime kur nors išvažiuoti ir žaisti daugiau rungtynių. Rinktinės pasirengimą kažkiek finansuoja Kelmės savivaldybė ir tinklinio klubas „Rūta“. Buvo galima ir anksčiau susirinkti, žaisti daugiau rungtynių, tačiau .... Turime, ką turime, ir iš to reikia kapstytis. 
 

Lietuvos tinklinio federacija finansuos tiktai kelionę į Liuksemburgą, apmokės  apgyvendinimą viešbutyje, maitinimosi išlaidas. 
 

Iki šiol buvome niekame nežinomi. Tikiuosi, jog pagaliau Europai įrodysime, kad tinklinį irgi mokame žaisti, kad po daugelio metų susibūrėme ir turime rinktinę. Tai – jau žingsnis į priekį. Mūsų klubai yra nestiprūs, jaunuoliai baigia mokyklas, išvažiuoja studijuoti, ir klubai paprasčiausiai išnyksta iš tinklinio padangės. 
 

Pradžia visada būna sunki. Kai vėl suburta Lietuvos rinktinė, jaunimui atsiras stimulas tobulėti, jie turės motyvaciją.
 

Liuksemburge susitiksime su Izraelio, Moldovos ir Liuksemburgo komandomis. Į tolesnį etapą pateks tiktai viena komanda, tačiau vilčių toliau kovoti nepraras ir antrą vietą užėmusi ekipa. 

Pirmiausiai – tai labai didelė atsakomybė, rinktinės vyr. treneriu nėra lengva dirbti. Tai – ir treniruočių metodika,  psichologija, organizaciniai klausimai. Man talkina vilnietis Tadas Donėla ir mūsų gydytojas kelmiškis Algimantas Petrovas, kuris, kai tiktai gali ir kai netrukdo darbai, padeda rengtis ir būna su komanda.