Visur gerai, bet Lietuvoj geriausia

26 metų Valdas Vasylius didžiąją dalį karjeros keliauja po įvairias šalis, taip ir neužsibūdamas Lietuvoje ilgesniam laikui. Galbūt ką tik nuskambėjusi žinia, kad aukštaūgis abipusiu susitarimu pasitraukia iš Samaros ekipos „Krasnyje krylja“, bus tas faktorius, kuris privers krepšininką pasilikti gimtinėje. „Visur gerai, bet Lietuvoj geriausia,“ – teigia jis ir neslepia noro rungtyniauti Lietuvoje.

Krepšininkas sutiko pasidalyti prisiminimais apie karjeros pradžią, studijas užsienyje bei, žinoma, netikėtą pasitraukimą iš Samaros.

Esu tikras klaipėdietis – čia gimiau ir augau. Pirmasis sportas, kuriuo pradėjau užsiiminėti, buvo futbolas, tačiau dėl sveikatos problemų buvau priverstas jį mesti. Po kurio laiko tėtis pasiūlė pabandyt žaisti krepšinį. Jis anksčiau ir pats žaidė, brolis taip pat ėjo į krepšinio mokyklą – galima sakyti, esu iš sportininkų šeimos. Taigi žaisti pradėjau antroje klasėje, būdamas aštuonerių. Šis populiarus Lietuvoje žaidimas man patiko iš karto, juo labiau, kad buvau vienas aukščiausių savo grupėje. Pirmasis mano treneris – Povilas Jefisovas.

Išvažiuoti padėjo Stepas Kairys. Būtent jo dėka ir atsidūriau JAV vidurinėje mokykloje. Lietuvoje žaisti krepšinį ir mokytis buvo sunku. Amerikoje visa tai labai gerai suderinta. Žinoma, norėjau ne tik žaisti koledžo krepšinį, bet ir įgyti specialybę bei išmokti anglų kalbą. Išvykau būdamas vos 17 metų, kalbos beveik nemokėjau, tad iš pradžių buvo problemų ir mokykloje, ir šeimoje, kurioje gyvenau. Savaime suprantama, po truputį mokiausi ir jau po 2-3 mėnesių angliškai kalbėjau daug geriau. Be abejo, kamavo namų, draugų ilgesys, tačiau šeima, kurioje gyvenau, mane priėmė labai šiltai, rūpinosi kaip savo vaiku.
 

Amerikietiškas krepšinis iš tiesų labai skiriasi nuo europietiško. JAV remiamasi fiziniais kontaktais, o Europoje – daugiau taktika, metimais iš tolesnių nuotolių. Galima drąsiai teigti, kad europiečiai žaidžia protingesnį krepšinį.

 

 

Universitete pamačiau, koks yra gyvenimas be tėvų – kiekvieną dieną reikėjo sau gamintis maistą, pasikloti lovą – rūpintis savimi (juokiasi - aut. past). Manau, JAV nemažai patobulėjau, treneris manimi pasitikėjo, gaudavau daug laiko žaisti. Įsimintiniausia akimirka buvo, kai laimėjome savo konferenciją ir gavome teisę rungtyniauti NCCA turnyre.

 

Pabaigęs universitetą Amerikoje, buvau nuvažiavęs į Malagos „Unicaja“ peržiūrą. Jie man siūlė pasilikti ir atstovauti jų antrajai komandai, kuri žaidė trečioje lygoje. Tuo pat metu gavau pasiūlymą iš Lenkijos klubo „Anwil“. Priėmiau lenkų pasiūlymą, kadangi jie rungtyniavo ULEB taurės turnyre ir Lenkijos pirmenybėse. Tiesa, ten žaidžiau tik du mėnesius – treneris į mano vietą nusprendė pirkti kitą žaidėją, tad jau lapkričio mėnesį buvau priverstas krautis daiktus ir keliauti namo. Vėliau tą patį sezoną žaidžiau Kėdainių „Nevėžio“ ekipoje, su kuria laimėjome BBL Iššūkio taurę.

 

Taip. „Neptūnui“ buvo geras sezonas – Lietuvos krepšinio lygoje vos neiškovojome ketvirtosios vietos. Komanda buvo kaip kumštis. Iš tikrųjų nerealus jausmas grįžti namo ir čia žaisti – niekur nėra geriau. Ateina žmonės, kuriuos pažįstu, salė dažnai prisirinkdavo pilna fanų. Komandoje buvo daug klaipėdiečių, gerų draugų. O treneris sustygavo visus žaidėjus taip, kad kiekvienas iš mūsų darytume tai, ką turime daryti. Tiksliau, kiekvienas turėjome savo tikslų vaidmenį komandoje.

 

Vis dėlto kiekvienas žaidėjas žiūri, kur geriau. Nesigailiu, kad nelikau. „Neptūnas“ man iš karto pasakė, kad bus labai sunkūs metais, ypač finansiškai. Kaip tik tuo metu turėjau gerą pasiūlymą iš Rusijos, tad, ilgai nesvarstęs, sutikau. Jie pasiūlė daug pelningesnį kontraktą. Be to, norėjau išbandyti savo jėgas Europos turnyre ir Rusijos lygoje.

 

Taip. Visa kita buvo gerai – turėjau savo asmeninį vairuotoją, gerą butą, problemų nebuvo. Rusijos krepšinis yra aukšto lygio, kiekvienos varžybos labai svarbios, kadangi lygoje – tik 9 ekipos. Fanų taip pat netrūko – juk kiekviena komanda turi sirgalių, kurie ateina pasižiūrėti krepšinio. Žinoma, „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“ gerbėjams jie neprilygsta (šypsosi - aut. past.).

 

Iš pradžių šiek tiek pailsėsiu. Esu pakviestas į rezervinę rinktinę, tad didžiąją dalį vasaros sportuosiu. Kadangi sutartį nutraukiau visai neseniai, pasiūlymų dar neturiu. Norėčiau žaisti komandoje, kuri rungtyniauja kokiame nors Europos turnyre. Pliusas būtų ir aukštas šalies čempionato lygis. Vis dėlto, kaip sakoma, visur gerai, bet Lietuvoj geriausia (šypsosi - aut. past.).