Tobulėti padės ir auganti konkurencija

Lietuvos paplūdimio tinklinio didžiosios viltys Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė po sunkaus praėjusių metų starto suaugusiųjų varžybose į artėjantį sezoną žiūri optimistiškai. Uoliai dirbančios merginos vasarą Vilniuje pradės siekti bilieto į 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Prieš mažiau nei savaitę paaiškėjo, kad pirmą kartą istorijoje mūsų šaliai suteikta teisė organizuoti paplūdimio tinklinio atrankos turnyrą į 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes. Europos tinklinio konfederacija patvirtino, kad pirmas Žemyninės taurės, kuri drauge yra ir atranka į 2016 m. olimpiadą, etapas vyks 2014 metų birželio 28–29 dienomis Lietuvoje, Vilniuje.

Kalbėdamos apie savo šansus sportininkės buvo atsargios, nes iš pradžių reikės nugalėti atrankoje tarp lietuvių. Norą dalyvauti joje pareiškė ir dvi užsienyje žaidžiančios ir besitreniruojančios tinklininkės – Rasa Viršilaitė ir Valdonė Petrauskaitė. Jos ir kelios kitos poros sudarys rimtą konkurenciją aukščiausio lygio jaunimo varžybose ne vieną titulą nuskynusioms I.Dumbauskaitei ir M.Povilaitytei.

„Konkurencija visada išeina tik į naudą, nes tada kyla bendras lygis. Mums pačioms bus geriau, kai turėsime stiprias priešininkes, su kuriomis galėsime treniruotis ir varžytis. Tiek jos greičiaus tobulės, tiek mes“, – kylančią konkurenciją teigiamai vertina Vilniaus universiteto žurnalistikos pirmakursė I. Dumbauskaitė.

Nepaisant to, kad dar nežino, ar iškovos teisę rungtis dėl patekimo į olimpiadą, merginos džiaugiasi, jog atranka vyks Vilniuje. Pasak jų, namų sienos ir sirgalių bei artimųjų palaikymas yra dižiausia pagalba joms. O apie kiekvieno sportininko tikslą dalyvauti olimpinėse žaidynėse pasvajoja ir jos.

„Dėl to ir sportuojame – tai tiek trenerių, tiek mūsų tikslas“, – kalba Vilniaus Ozo gimnazijos abiturientė M. Povilaitytė.



Kalbėdamas apie artėjantį antrąjį sezoną suaugusiųjų varžybose, Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas ir sportininkių treneris Marius Vasiliauskas tikisi gerų rezultatų ir mano, kad praėjusiais metais merginoms koją pakišo psichologija.

„Manau, kad jos patobulėjo ir šįmet rezultatai bus geresni. Praėjusį sezoną joms koją pakišo prieš tai buvusios pergalės jaunimo varžybose. Manau, kad jos nesusitvarkė su psichologija“, – sako prezidentas.

Savo ruožtu, M. Povilaitytė išskyrė prastą fizinį pasirengimą ir užklupusias traumas. Tiek jai, tiek treneriui antrino ir Ieva. „Sutikčiau su treneriu, kad nebuvome psichologiškai tvirtai pasiruošusios, nes prieš tai buvo labai geras sezonas ir gal vėliau pasiruošimo metu nedirbome iki galo, per mažai stengėmės. Aš turėjau problemų su sveikata ir visa tai susidėjo“, – prisimena I. Dumbauskaitė.

Dabar merginos treniruojasi dešimt kartų per savaitę. Trys treniruotės skirtos fiziniam parengimui. Praėjusiais metais jos neturėjo nuolatinio fizinio rengimo trenerio. Pasak Monikos, dabar jos ir bėga greičiau ir šoka aukščiau, tad rezultatai turėtų pasimatyti. „Dar liko du mėnesiai iki varžybų, tai dar per anksti sakyti kas ir kaip, bet aš manau, kad šįmet dirbome stipriau, intensyviau, smarkiau. Aš tikiuosi, kad šis sezonas bus sėkmingas“, – kolegei pritaria Ieva.

Merginos spėja ne tik intensyviai treniruotis ir mokytis, bet ir kiek atsipūsti. M. Povilaitytė neseniai vienai dienai tinklinio aikštelę iškeitė į slidinėjimą snieglente Druskininkuose. Kaip pati sako, buvo labai sunku, bet grįžo sveika ir dar bent kartą tikrai stosis ant snieglentės arba kalnų slidžių. Bet tai jau darys pasibaigus sezonui, nes dabar baisu gauti traumą. Patarimų, kaip geriau nusileisti nuo kalno, porininkei galės suteikti ir I. Dumbauskaitė, slidinėjusi nuo vaikystės.

„Slidinėjimu užsiiminėjau nuo 8 iki 16 metų, važiuodavau su tėvais ir draugų kompanija savaitei į Austriją, bet paskui grįžus visą laiką verkdavau kaip nepašoku nuo žemės ir nusprendžiau šitos savo žiemos tradicijos atsisakyti. Bet patarimų Monikai galėčiau duoti“, – juokėsi sportininkė.