| Elijus Kniežauskas | 2014 m. vasario 7 d. 13:34 |
Dakaro ralį šturmuos būrys lietuvių
Kitąmet Dakaras gali būti daug įdomesnis lietuviams. A. Juknevičius ir B. Vanagas ketina sėsti į galingesnę techniką, startuoti nori ir daugiau tautiečių
Prieš porą savaičių iš sunkiausio pasaulyje Dakaro ralio maratono sugrįžę Lietuvos sportininkai jau mąsto apie ateinančius startus. Benediktas Vanagas, jo šturmanas Andrejus Rudnitskis ir antrajam lietuvių ekipažui atstovavęs lenktynininkas Antanas Juknevičius susitiko Vilniuje, kur Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) buvo apdovanoti ir su žurnalistais pasidalijo savo mintimis apie prabėgusį maratoną, atskleidė įdomių detalių iš gyvenimo Pietų Amerikoje ir pakurstė viltis, kad artimiausiu metu Dakaro ralyje bus galima išvysti dar penkis lietuviškus ekipažus.
10 000 kilometrų ilgio maratone B. Vanagas startavo antrąjį kartą ir užėmė 35-ą vietą, o A. Juknevičiaus ir Vytauto Obolevičiaus ekipažas liko 56-as. Nors nuo lyderių lenktynininkai atsiliko pakankamai daug, bet LASF prezidentas Gintaras Furmanavičius buvo patenkintas lietuvių pasirodymu.
"Iš apklausų aišku, kad automobilių sportas Lietuvoje užima trečiąją vietą, bet manau jei tyrimai būtų daryti, kai jūs buvote Dakare, tai būtume aplenkę ne tik futbolą, bet gal ir krepšinį", - sakė federacijos prezidentas.
Susidomėjimas kyla ne tik iš žiūrovų, bet ir iš kitų lenktynininkų. B. Vanagas teigė žinantis bent penkis lietuvius, kurie svarsto galimybę startuoti Dakare, bet kaip pats teigė, šansai, kad jiems nusvirs rankos pamačius kiek tai reikalauja resursų jau dideli.
Baidyti turėtų ne tik finansiniai iššūkiai, bet ir pačios lenktynės. Šiemet dvi savaites trukęs ralis buvo vienas sunkiausių per visą istoriją. Jame finišavo tik 48 procentai visų startavusių dalyvių, o tokių sudėtingų trasų A. Juknevičius dar nebuvo matęs per savo ilgą karjerą Dakare.
"Nebuvau matęs dar tiek akmenų. Jie žudė visas mašinas, o ypač standartinės, kaip mūsų", - kalbėjo A. Juknevičius. Pasak jo, būtent techninės problemos labiausiai stabdė ekipažą ir neleido parodyti savo potencialo.
"Pakeitėme tris tiltus, greičio dėžę, visus amortizatorius. Mašina visiškai standartinė, beveik tokia pat kaip Toyotos važinėjančios gatvėmis, todėl mus labai ribojo. Net neabejoju, kad esame vieninteliai Dakarą įveikę vos su vienu oro filtru. Mechanikai pamiršo juos įsidėti Lietuvoje, o turėjome po vieną kiekvienai dienai. Jie bijojo man tą sakyti, o kai išsiaiškinau jau buvo", - pasakojo A. Juknevičius ir pridūrė, kad dar turi parduoti automobilį ir šiaip jis visai geras.
Tuo tarpu B. Vanagas problemų turėjo mažiau, bet daug sunkiau išsprendžiamų. Lenktynininko greitį ribojo verdantis kuras. Dėl to variklyje nesusidarydavo pakankamas slėgis ir lenktynininkas turėdavo stoti ir aušinti kuro siurblį, kartais po pusvalandį ir daugiau.
"Oskaro galimybės leidžia būti dvidešimtuke. To norėjome ilgai, bet dabar norai yra dar didesni, todėl vedame derybas su gamyklinėmis komandomis - Toyota, BMW, Ford. Svajonė būtų sėsti į MINI, bet jos greičiausiai nepavyks įgyvendinti", - kalbėjo lenktynininkas.
Keisti ratus ketina ir A. Juknevičius. Anot jo, pasirodymu Dakare rėmėjai liko patenkinti ir galbūt kitąmet pavyks išsinuomoti pusantro milijono litų vertės Toyota "Hillux" iš kazachų "Astanos" komandos, kuriai pats ir vadovauja.
Praeitais metais A. Juknevičius savo automobilį pirko iš Baltarusijos vos už 30 000 eurų, bet kaip pat sakė, ilgiau negalėjo laukti kol turės pinigų ar atsiras rėmėjai.
"Reikėjo važiuoti, ne jaunyn einu. Dabar matau, kad viskas pavyko labai gerai. Rėmėjai patenkinti, kuriame kitus planus. Tik "Astana" nelabai patenkinta, kad važiuoju, tad tikriausiai šiemet atidirbsiu jiems, o kitąmet važiuosiu ralyje", - sakė sportininkas.
10 000 kilometrų ilgio maratone B. Vanagas startavo antrąjį kartą ir užėmė 35-ą vietą, o A. Juknevičiaus ir Vytauto Obolevičiaus ekipažas liko 56-as. Nors nuo lyderių lenktynininkai atsiliko pakankamai daug, bet LASF prezidentas Gintaras Furmanavičius buvo patenkintas lietuvių pasirodymu.
"Iš apklausų aišku, kad automobilių sportas Lietuvoje užima trečiąją vietą, bet manau jei tyrimai būtų daryti, kai jūs buvote Dakare, tai būtume aplenkę ne tik futbolą, bet gal ir krepšinį", - sakė federacijos prezidentas.
Susidomėjimas kyla ne tik iš žiūrovų, bet ir iš kitų lenktynininkų. B. Vanagas teigė žinantis bent penkis lietuvius, kurie svarsto galimybę startuoti Dakare, bet kaip pats teigė, šansai, kad jiems nusvirs rankos pamačius kiek tai reikalauja resursų jau dideli.
Baidyti turėtų ne tik finansiniai iššūkiai, bet ir pačios lenktynės. Šiemet dvi savaites trukęs ralis buvo vienas sunkiausių per visą istoriją. Jame finišavo tik 48 procentai visų startavusių dalyvių, o tokių sudėtingų trasų A. Juknevičius dar nebuvo matęs per savo ilgą karjerą Dakare.
"Nebuvau matęs dar tiek akmenų. Jie žudė visas mašinas, o ypač standartinės, kaip mūsų", - kalbėjo A. Juknevičius. Pasak jo, būtent techninės problemos labiausiai stabdė ekipažą ir neleido parodyti savo potencialo.
"Pakeitėme tris tiltus, greičio dėžę, visus amortizatorius. Mašina visiškai standartinė, beveik tokia pat kaip Toyotos važinėjančios gatvėmis, todėl mus labai ribojo. Net neabejoju, kad esame vieninteliai Dakarą įveikę vos su vienu oro filtru. Mechanikai pamiršo juos įsidėti Lietuvoje, o turėjome po vieną kiekvienai dienai. Jie bijojo man tą sakyti, o kai išsiaiškinau jau buvo", - pasakojo A. Juknevičius ir pridūrė, kad dar turi parduoti automobilį ir šiaip jis visai geras.
Tuo tarpu B. Vanagas problemų turėjo mažiau, bet daug sunkiau išsprendžiamų. Lenktynininko greitį ribojo verdantis kuras. Dėl to variklyje nesusidarydavo pakankamas slėgis ir lenktynininkas turėdavo stoti ir aušinti kuro siurblį, kartais po pusvalandį ir daugiau.
"Oskaro galimybės leidžia būti dvidešimtuke. To norėjome ilgai, bet dabar norai yra dar didesni, todėl vedame derybas su gamyklinėmis komandomis - Toyota, BMW, Ford. Svajonė būtų sėsti į MINI, bet jos greičiausiai nepavyks įgyvendinti", - kalbėjo lenktynininkas.
Keisti ratus ketina ir A. Juknevičius. Anot jo, pasirodymu Dakare rėmėjai liko patenkinti ir galbūt kitąmet pavyks išsinuomoti pusantro milijono litų vertės Toyota "Hillux" iš kazachų "Astanos" komandos, kuriai pats ir vadovauja.
Praeitais metais A. Juknevičius savo automobilį pirko iš Baltarusijos vos už 30 000 eurų, bet kaip pat sakė, ilgiau negalėjo laukti kol turės pinigų ar atsiras rėmėjai.
"Reikėjo važiuoti, ne jaunyn einu. Dabar matau, kad viskas pavyko labai gerai. Rėmėjai patenkinti, kuriame kitus planus. Tik "Astana" nelabai patenkinta, kad važiuoju, tad tikriausiai šiemet atidirbsiu jiems, o kitąmet važiuosiu ralyje", - sakė sportininkas.