Lietuvos kūno kultūros akademijos bendruomenė metų pradžioje išrinko pedagogus, padariusius didžiausią įtaką kūno kultūros akademijos plėtrai.
Per 75 metus LKKA kūrė žinomi Lietuvos sportininkai ir mokslininkai, todėl nebuvo lengva pasirinkti penketuką, kurio pavydėti gali ne viena aukštoji mokykla. Po kelias savaites vykusio balsavimo paaiškėjo penki įtakingiausieji. Absoliučia balsų dauguma įtakingiausiu pripažintas ilgametis akademijos rektorius, žymus sporto mokslininkas ir istorikas Stanislovas Stonkus. Jis paminėtas daugiau kaip pusės balsavusiųjų. Įdomu tai, kad penketuko lyderio sportiniai laimėjimai taip pat įspūdingi: 1952 m. Helsinkio ir 1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse su SSRS krepšinio rinktine jis iškovojo olimpinį sidabrą, 1957 m. Bulgarijoje tapo Europos čempionu.
LKKA įtakingiausiųjų penketuką sudaro dvi moterys ir trys vyrai. Daugiausia balsų sulaukė akademijos profesorės Alina Gailiūnienė ir Valerija Stakionienė. Jų darbai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir tuometėje Sovietų Sąjungoje. Be to, akademijos bendruomenė įtakingiausiais išrinko ilgametį rektorių ir sporto mokslininką Kęstą Miškinį bei vieną aukštosios mokyklos kūrėjų Karolį Dineiką.
Vos kelių balsų trūko, kad į penketuką patektų vienas žymiausių Lietuvos krepšininkų ir trenerių, ilgametis tuomečio Kūno kultūros instituto dėstytojas Stepas Butautas. Akademijos bendruomenė paminėjo dar ne vieną žymų aukštosios mokyklos dėstytoją, docentą ir profesorių. „Tokie rinkimai – pirmieji akademijos istorijoje, o išrinkti įtakingiausieji išugdė naująją LKKA kartą, darančią didžiausią įtaką Lietuvos sportui ir mokslo laimėjimams“, – sako akademijos rektorius Albertas Skurvydas.
LKKA įtakingiausiųjų penketukas
Stanislovas Stonkus, 1954 m. baigė LVKKI, 1978–1990 m. LVKKI rektorius, 1992– 1995 m. LVKKI Senato pirmininkas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos vadovas. Vienas žymiausių Lietuvos sporto mokslininkų.
Karolis Dineika, Aukštųjų kūno kultūros kursų dėstytojas, LVKKI prorektorius sporto reikalams. Svarbūs darbai plėtojant kūno kultūrą, sportą ir sporto mokslą Lietuvoje.
Kęstas Miškinis, 1956 m. baigė LVKKI, 1995–2001 m. LVKKI rektorius, ilgametis LVKKI Pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas. Lietuvos sporto mokslininkas. Tyrimų sritys: sporto pedagogika ir psichologija, bendrieji pedagogikos ir šeimos pedagogikos klausimai, trenerio veiklos tobulinimas.
Alina Gailiūnienė, 1956 m. baigė Kauno medicinos institutą, ilgametė LVKKI Fiziologijos katedros docentė, 1996–2001 m. Fiziologijos ir biochemijos katedros vedėja, šios katedros profesorė. Mokslinių tyrimų sritys: žmogaus organizmo medžiagų apykaitos, streso ir adaptacijos, nuovargio, persitempimo, persitreniravimo reiškiniai.
Valerija Stakionienė, 1948 m. baigė LVKKI, ilgametė LVKKI Fizinio auklėjimo teorijos ir katedros dėstytoja, docentė, profesorė, katedros vedėja (1958–1981 m.). Viena žymiausių Lietuvos sporto mokslininkių. Mokslinių tyrimų sritis – vaikų ir paauglių fizinis tobulinimas.