"HFTC-Tauras" sušvelnino moterų žolės riedulio superfinalo serijos rezultatą. "Tikėjomės laimėti", - teigė sostinės ekipos žaidėja Aušra Bardauskaitė.
Lietuvos moterų žolės riedulio superfinalo trečiose rungtynėse Vilniaus „HFTC-Tauras“ įveikė favorites Šiaulių „Gintra-Strektė-Universitetas“ riedulininkes ir sušvelnino serijos iki trijų pergalių rezultatą 1:2.
Vilniaus Žemynos gimnazijos sintetinės dangos aikštėje vykusiose rungtynėse pirmosios pasižymėjo šiaulietės – įvartį puikiu tolimu smūgiu pelnė geriausia 2009 m. Lietuvos žolės riedulininkė Jūratė Juodytė.
Pirmojo kėlinio pabaigoje, tiksliau – jau pasibaigus pirmojo kėlinio laikui, rezultatą po mažojo kampinio išlygino Vilniaus ekipos veteranė Aurelija Kubilinskienė.
Du kėliniai baigėsi rezultatu 1:1. Per pridėtinį laiką įvarčių nebuvo pelnyta, o baudinių serijoje sėkmė šypsojosi vilnietėms – 4:3.
Beje, antrąsias superfinalo rungtynes po baudinių serijos buvo laimėjusios šiaulietės, pirmose - „Gintra-Strektė-Universitetas“ pergalę išplėšė pratęsimo metu.
Viena Vilniaus „HFTC-Tauras“ ekipos lyderių Aušra Bardauskaitė po rungtynių sakė, kad visa komanda tikėjosi laimėti rungtynes ir vis dar tikisi nutraukti dešimtmetį trunkantį šiauliečių dominavimą Lietuvos žolės riedulio pirmenybėse. Ketvirtosios rungtynės Vilniuje bus žaidžiamos šeštadienį.
Aušra, kuo trečiosios superfinalo rungtynės skyrėsi nuo pirmųjų dviejų? Buvo lygiai tokios pat, nes vėl prireikė pratęsimo ir, kaip ir antrose rungtynėse, baudinių serijos.
Kas lėmė Vilniaus ekipos pergalę? Tai, kad mes įmetėm, o mūsų vartininkė „patraukė“ (šypsosi)... Sunku pasakyti. Gal šiaulietės perdegė, gal labai norėjo laimėti, juk joms trūksta vienos pergalės iki čempionių vardo. Manau, jos tiesiog perdegė.
Psichologiškai sunku žaisti, kai serijoje iki trijų pergalių atsiliekate 0:2? Ne. Visos tikėjome, kad laimėsime. Važiuodamos netgi kalbėjome, kad būtinai laimėsime.
Stengėtės „tempti“ iki baudinių serijos, ar tikėjotės pergalę išplėšti per pagrindinį laiką? Tikėjomės įveikti per pagridninį laiką. Mūsų komandoje – vyresnės žaidėjos, sunku „išlakstyti“ visas rungtynes. Bet nelabai pavyko įgyvendinti taktinius sumanymus. Kadangi laimėjome, komandai nenoriu priekaištauti.
HFTC ekipą per pastaruosius metus papildė penkios Kelmės riedulininkės. Kokios įtakos jų atvykimas turėjo komandai?
Labai didelės, nes tai aikštėje labai dirbančios panelės – daug judančios, negailinčios savęs. Žaidimo braižo nepakeitė, bet kadangi turime daug vyresnių žaidėjų, jos tapo tuo varikliuku, kuris pagyvina žaidimą. Vyresnės žaidėjos daugiau mąsto taktiškai, atlieka reikalingus perdavimus, bet mažiau juda.
Kalbėta, kad dėl atsinaujinusios kelio traumos nebežaisi, tačiau rungtyniavai...
Man buvo trūkęs kryžminis raištis, buvo operacija. Dabar vėl jaučiu skausmus. Gydytojai sako, kad gali būti daug priežasčių. Gal neišsigydžiau. Kiti sako, kad po operacijos trauma dažnai sugrįžta.
Nežaidžiu šimtu procentų. Nėra stabili ta koja. Įtvaras padeda, bet negaliu pasakyti, kad žaidžiu visu pajėgumu. Planuoju rudenį vėl operuotis. Norėjau pabaigti šį sezoną ir tada visiškai išsigydyti traumą.
Rytoj žaisi? Taip.
Kokios mintys prieš ketvirtąjį mačą? Buvme susikonctravę šioms rungtynėms ir apie rytdienos rungtynes dar negalvojau. Stengsimės. Visos nori tapti Lietuvos čempionėmis ir parodyti jaunimui, kad ir veteranės turi parako. Šiaulietės gal dešimt vienuolika metų laimi Lietuvos čempionatą, norime parodyti, kad ir mes galime.
Dar pernai superfinale pralaimėdavome, galima sakyti, sausai. Nežinau, ar mes patobulėjome, ar šiaulietės „pasėdo“, bet jei visose rungtynėse reikia pratęsimų ir baudinių serijų, reiškia – konkurenciją sudarome didelę.