Valdas Adamkus: "Golfas grūdina žmogų"

Per Lietuvos golfo federacijos 10 metų jubiliejaus iškilmes Kauno „Elnio“ golfo klube Didžiosiose Lapėse kartu su visais buvo ir kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus

Su prezidentu Valdu Adamkumi ilgiau pabendravome jam sugrįžus į Vilnių. Jo darbo dienos ir toliau labai užimtos, suskaičiuota kiekviena valanda, o kartais net ir minutės. Su V. Adamkumi kalbėjomės apie daug ką ir, žinoma, apie golfą, kuris buvo ir yra didelė prezidento aistra.

Golfo lazdas V. Adamkus pirmą kartą į rankas paėmė 1959 m., dar gyvendamas Amerikoje. Dabar jis – „Sostinių“ golfo klubo, kuris 2006 m. įkurtas Pipiriškių kaime netoli Elektrėnų, garbės narys ir pirmo Lietuvoje golfo klubo „Elnias“ narys. Šis klubas iš V. Adamkaus 2000-aisiais gavo lazdas, su kuriomis jis žaidė Amerikoje.

Prieš šešerius metus „Elnio“ klubas įsteigė Prezidento taurę, kurios įteikti atvažiuoja pats V. Adamkus. Šiemet šios taurės varžybos vyks rudenį, rugsėjį. Kadenciją baigęs prezidentas – ir vaikų bei jaunimo programos, kad mokyklose moksleiviai per kūno kultūros pamokas būtų mokomi žaisti golfą, globėjas. Dalyvaujant V. Adamkui, šiemet Kaune jau buvo sukviesta apie 300 vaikų, kuriems perteikti šio patrauklaus žaidimo pirmi įgūdžiai.

Lietuvos golfo federacija dešimtmečio proga pagamino aukščiausią savo apdovanojimą – penkis Garbės aukso ir sidabro kryžius. Du jų buvo įteikti labiausiai nusipelniusiems asmenims: aukso kryžius – V. Adamkui, sidabro – „Elnio“ golfo klubo prezidentui Vytautui Motiejūnui.

Kokį įspūdį paliko Lietuvos golfo federacijos 10 metų iškilmės?

Federacija paminėjo savo pirmąjį dešimtmetį, buvo sukviesta daug golfo gerbėjų, surengtas specialus tam skirtas turnyras, išleistas gražus leidinukas apie golfą. Lapėse dalyvavo apie 50 žmonių. Ta proga buvo pagerbti Golfo federacijos vadovai, golfo entuziastai, apdovanojimą gavau ir aš, nes padėjau V. Motiejūnui suprojektuoti ir įrengti golfo aikštyną.

Buvo ir daugybė kitų apdovanotųjų bei laimėtojų, prisimintos įdomesnės kūrimo akimirkos, kai prieš dešimt metų iš kone ganyklų buvo padarytas golfo aikštynas. Golfo žaidėjai šiandien gali pasidžiaugti ir savo vejomis, ir aikštelėmis. Buvau vienas tų, kuris priminė linksmą akimirką iš pirmųjų dienų, kai pirmiesiems žingsniams žengti buvo įrengta pirmoji treniruočių aikštelė.

Kupinas entuziazmo ir džiaugsmo, kad Lietuvoje pamažu atsiranda golfas, V. Motiejūnas mane pakvietė pasižiūrėti tos aikštelės. Kadangi prieš tai jau buvau matęs ne vieną golfo aikštyną ir žinojau, kaip tos aikštelės turi atrodyti, juokaudamas ir nenorėdamas užgauti V. Motiejūno pasakiau, kad aikštelė nebloga, bet gal jie turi porą avių, kurias būtų galima paleisti į tas žoles. Visi, žinoma, dabar gardžiai pasijuokė.



Bet dabar Didžiosios Lapės tikriausiai jau ne tokios, kokios buvo anksčiau?

Be abejo, šiandien jau galima pasidžiaugti, kad „Elnio“ klubo golfo laukai mėgstami sportininkų. Antra, pagirtina, kad klubas rengia jaunųjų golfo žaidėjų turnyrus, pratybas, kurios nieko nekainuoja. Klubo prezidentas V. Motiejūnas iš visų jėgų stengiasi populiarinti šią labai patrauklią sporto šaką, moko jaunimą.

Mūsų jaunimas jau dalyvauja ir tarptautinėse golfo mokyklose. Lietuvos golfas jau turi tvirtus pagrindus. Entuziastai ne tik susirenka padaužyti kamuoliuko, bet ir įgauna tikrojo techniško golfo žaidimo įgūdžių. Šis pirmas golfo aikštynas turi devynis laukus, tačiau ateityje numatoma jį padidinti – įrengti dar devynis.

Kiek žinau, „Elnio“ golfo klubui priklauso nemažai žinomų sporto, politikos, verslo atstovų: Kazys Bobelis, Arvydas Sabonis, Vydas Gedvilas, Virgilijus Noreika, Vladimiras Prudnikovas, Edvardas Kaniava ir kt.

Kaip atsitiko, kad prieš dešimt metų projektavote golfo laukus Kauno rajone, Didžiosiose Lapėse?

Tai buvo gal prieš kokius dvylika metų, kai manęs to paprašė V. Motiejūnas. Ta žemė – jo nuosavybė. Netoli golfo laukų yra atitverta žemės dalis, kur ganosi keli šimtai dėmėtųjų elnių. Ne kartą žaidimą paįvairina patiekalai, pagaminti iš elnienos, o juos paskanina ypatingas gėrimas – elnių ragų užpilas. V. Motiejūną vadinu Lietuvos golfo tėvu, kad ir kaip ten būtų, jis įeina į Lietuvos golfo sporto istoriją kaip šio žaidimo pradininkas.

Tada pas V. Motiejūną patekau atsitiktinai ir jis man parodė švedų architekto padarytą planiuką, kuriame buvo išdėstytos aikštelės visoje teritorijoje. Dar nebuvau apėjęs ir pamatęs visos teritorijos, o žaisdamas golfą Amerikoje buvau įgavęs nemažai patirties.

Neturėdami rankose jokio matavimo įrankio, abu perėjome visą teritoriją. Dabar juokaudamas sakau, kad tai vienintelis golfo laukas (gal net visame pasaulyje), kur nuotolį tarp aikštelių matavome ne metru, o nutarę, kad vienas žingsnis – tai vienas metras. Žingsniavome ir skaičiavome, viską užsirašinėjome.

Kai kur pakeitėme švedų architekto siūlomas kryptis, tam tikrose vietose nutarėme iškirsti po keletą pušų. Savotiškai perbraižėme tą golfo lauką taip, kaip jis dabar atrodo. Visa tai truko ne vienus metus. Kasmet golfo laukai gerėjo, V. Motiejūnas važinėjo į Skandinavijos ir Vakarų Europos šalis, susipažino su technika, priežiūra, skaitė daug literatūros.

Dabar jau veikia Lietuvos golfo federacija, šalyje įrengti penki golfo aikštynai.

Gal Didžiosiose Lapėse į rankas irgi paėmėte golfo lazdas?

Ne, visai neturėjau laiko. Tik paskutinę minutę pažadėjau atvykti. Tariau žodį, įteikiau apdovanojimus, daviau LRT interviu ir, sėdęs į automobilį, šoviau į kitą Lietuvos miestą, kuriame jau buvau po trijų valandų.

O šiaip golfą dar pažaidžiate?

Ne, jau senokai rankose turėjau golfo lazdas. Tačiau golfas – puikus žaidimas, jis labai lavina ir grūdina žmogų. Jį žaidžiant reikia ne tik fizinių, bet ir protinių galių, labai svarbu viską apskaičiuoti. Dabar sportuoju mindamas dviračio pedalus, plaukiodamas.