Pažvelgė į praeitį, dabartį ir ateitį

Konferencijoje dalyvavo 39 delegatai. Nors daugiausia kalbėta apie šių metų asociacijos veiklą, prisiminti ryškiausi momentai ir didžiausios problemos, tačiau  didelis dėmesys skirtas ir kitiems metams, kurie bus jubiliejų ir sukakčių metai. 

Kitąmet Lietuvos ėjimui sukaks 95-eri, Alytaus festivaliui - 40,o LSĖA - 25–eri. Lietuvos sportinio ėjimo asociacija, vadovaujama alytiškio Kastyčio Pavilonio, pasirengusi tinkamai pažymėti šias iškilias datas, pagerbti tuos, kurie kūrė ir kuria Lietuvos sportinio ėjimo istoriją.

Reikės gerokai daugiau pinigų, bet LSĖA jų visada suranda. Surinktas ir nemažas nuotraukų, programų, plakatų, medalių, ėjimo atributikos archyvas. LSĖA svajoja apie ėjimo muziejų, foto albumo leidimą. Pirmieji žingsniai jau padaryti. Visame sportiniame pasaulyje asociacija žinoma ne tik geromis varžybomis, sportininkų rezultatais, bet ir leidiniu  „Lietuvos ėjikas“, kuriuo rūpinasi jo redaktorius Juozas Genevičius ir statistikos mylėtojas Steponas Misiūnas. Šį leidinį ėjikai dovanoja įvairių šalių delegacijoms, treneriams, teisėjams, sportininkams, organizatoriams.

APDOVANOJIMAI. Konferencija prasidėjo iškilminga dalimi, buvo apdovanoti ir pagerbti geriausieji 2013 m. Lietuvos ėjikai, treneriai, teisėjai, jubiliatai, žurnalistai. Su dovanomis į konferenciją atvyko ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius Aurelijus Žiedas bei Alytaus sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjas Adomas Andrušaitis.    

2013 m. geriausiais Lietuvos ėjikai pripažinti vilniečiai Brigita Virbalytė-Dimšienė, kuri per pasaulio čempionatą 20 km distancijoje buvo 20-a ir pasiekė geriausią asmeninį rezultatą (1:30:55), ir Marius Žiūkas (pasaulio čempionate -25-as), o treneriais – prieniškė Gražina Goštautaitė ir alytiškis Kastytis Pavilionis, kurie ugdo minėtus sportininkus.

Už gerą darbą gėlių ir dovanų nusipelnė LSĖA viceprezidentas Romas Jurgelevičius, generalinis sekretorius Valdas Kučinskas, leidinio „Lietuvos ėjikas“ sudarytojas Juozas Genevičius, teisėjų kolegijos pirmininkas Aloyzas Bliūdžius, treneriai Robertas Kaselis, Juzefas Romankovas, internetinio puslapio redaktorius Stepas Misiūnas, kiti. 

Nebuvo užmiršta ir šių metų Kilnaus sportinio elgesio laureatė, didelė sportinio ėjimo entuziastė sporto meistrė Rasa Pečiukonienė, 70 metų jubiliejų šventęs Jonas Naujalis, šiemet nacionalinę teisėjo kategoriją gavęs Antanas Urbanavičius. Alytaus miesto savivaldybė specialiais prizais apdovanojo laureatus savo kraštiečius B. Virbalytę ir K. Pavilonį.

Lietuvos sportinio ėjimo asociacija visada atsisuka į žmones, juos vertina ir brangina. Matyt, teisus praeityje puikus ėjikas vilnietis Rimantas Pilauskas sakydamas, kad, kol LSĖA vadovaus didelis ėjimo puoselėtojas K. Pavilonis, tol ir asociacija gyvuos. Tačiau neaišku, kaip viskas klostysis toliau, kada vairą perims kitas, kadangi ėjikų asociacijos prezidentui – jau 67-eri ir jis vis dažniau kalba, jog artėja tas momentas, kada postą reikės užleisti jaunesniam.

SPORTININKAI. Ataskaitą už 2013 m. skaitė LSĖA prezidentas K. Pavilonis. Jis akcentavo, kad su ėjikais buvo aptarti detalūs treniruočių planai, treniruočių grafikai. Reguliariai buvo testuojami sportininkai Lietuvos edukologijos universiteto laboratorijoje. Sportininkai didžia dalimi buvo aprūpinti atstatomosiomis priemonėmis. Tačiau netrūko ir problemų.

„Dėl nepakankamo finansavimo, ėjikai per mokomąsias treniruočių stovyklas neturėjo masažuotojo, gydytojo, psichologo. Trūkstami medikamentai ir atstatomosios priemonės buvo įsigyjamos užsienyje klubo lėšomis. Kai kurių  trenerių nekorektiška veikla nesudarė gero psichologinio mikroklimato, rengiant sportininkus ir tai neigiamai atsiliepė jų rezultatams“, - kalbėjo K. Pavilonis.  Jis apžvelgė geriausiųjų Lietuvos ėjikų metų rezultatus. Akcentavo, kad B. Virbalytė-Dimšienė  pasižymi gera ėjimo technika, pagerėjo jos psichologinis pasirengimas, bet vis dar nėra pakankamai geras. Sportininkė daug geriau prisitaiko prie karšto oro klimato, o tai anksčiau buvo sunkiai suderinama.

Dėl darbo LRT bei studijų Vilniaus universitete R. Virbalytė-Dimšienė neturėjo pakankamai laiko poilsiui ir tai galėjo atsiliepti galutiniam rezultatui - neįvykdytas planuotas rezultatas (1.30:00) bei neužimta 10-16 –a vieta per pasaulio čempionatą.

Toliau pasirengusi sportuoti Portugalijoje gyvenanti Kristina Saltanovič. Trenerių nuomone, sportininkei savo pasirengime reikėtų taikyti naujoves, kurios pakeistų nusistovėjusią metodinę rutiną. Geriausiam 2013 m. Lietuvos ėjikui vyrui M. Žiūkui per pasaulio čempionatą buvo planuojama 18-24 –a vietos, o jis buvo 25 –as (1.25.17). Labai sumažėjo jo atitrūkimas nuo pirmaujančiųjų.

M. Žiūkas pasižymi stabilia gera technika, gali siekti 1val. 20-21 min. rezultato - tai jam užtikrintų aukštą vietą per bet kokio rango varžybas. Nors Tadas Šuškevičius per pasaulio čempionatą, kaip ir kiti ėjikai, viršijo A normatyvą, bet toks rezultatas šiandien nesudaro prielaidų kovoti dėl aukštų vietų.

Paskutarasis geras T. Šuškevičiaus pasirodymas buvo 2009 m. per Europos čempionatą (9-a vieta), o po  to rezultatai suprastėjo, bloga tapo ėjimo technika. Sportininkas neretai būdavo diskvalifikuojamas, atsirado psichologinių problemų. Dabar ėjikas stengiasi  išgyvendinti visus nesklandumus. Pagerinęs ėjimo techniką, per pasaulio čempionatą T. Šuškevičius negavo nė vieno įspėjimo.



VARŽYBOS. Pranešėjas K. Pavilonis nemažai vietos skyrė 2012 m. atsiradusioms  naujoms varžyboms. Keturios šalys, tarp jų ir Lietuva, susitarė sukurti Rytų Europoje stabilų varžybų kalendorių su nemažu piniginiu fondu. Šiemet nugalėtojais tapo B. Virbalytė ir ukrainietis A. Kovenka.

Kitąmet šiose varžybose panoro dalyvauti ir Austrija. 2014 m. svarbiausias ėjikų startas -  Europos čempionatas Ciūriche. Šiam čempionatui bei Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms rengiasi penki mūsų ėjikai. Po metų pertraukos į ėjimo takelį vėl sugrįžo Ričardas Rekstas. 

Be čempionato, dar laukia Pasaulio taurės varžybos Kinijoje. Nemažai varžybų vyks ir namuose – Birštone, Kėdainiuose, Druskininkuose, Kaune. Neramina Druskininkų trasa. Gal vaikams ji ir tinka, bet eiti greitai trinkelėmis nėra gerai.

Visus nurungia Alytaus festivalis. Ne tik savo statusu, nes čia ne kartą vyko EA Permit Meeting, IAAF Challenge etapai, bet ir solidžia ėjikų kompanija. Pasak K. Pavilonio, vienas tokio rango varžybų nesurengs. Jų organizatoriai sulaukia didžiulė paramos (ir ne tik finansinės) iš vietos savivaldos,  rėmėjų, atvykstančių ir vietos teisėjų.

Alytaus festivalis jau yra gerai žinomas ir pasaulyje. Kitais metais jos vyks 40-tą kartą. „Žinau, jei aš pasitrauksiu iš sportinio ėjimo veiklos, jos neužges. Tikimės sulaukti ir 50–jų. Nesivaizduoju Alytaus festivalio be vietos organizatorių - Žibutės Jankauskaitės, Reginos Kasperavičienės, Valdo Kučinsko. Jau keleri metai mums didelė paspirtis - „Altreklama“ firmos vadovas Romas Jurgelevičius, kuris tapo renginio organizatorių siela, savo energija užkrečiantis  kitus“, - sako K. Pavilonis. 

REZERVAS. Tiktai bendras darbas bei funkcijų pasidalijimas padeda pasiekti gerų rezultatų. Lietuvos sportinio ėjimo asociacija įkūrė mini centrą. Iš pradžių jaunieji ėjikai dirba su savo treneriu ir retsykiais pakviečiami į mokomąsias treniruočių pratybas, treniruojasi su olimpiečiais.

Mini centro nariais tapo ir Krakių parapijos trenerio Roberto Kaselio auklėtiniai, kurie dabar savo amžiaus grupėje jau yra geriausi ne tik šalyje, bet ir lenkia bendraamžius iš Skandinavijos, Baltijos šalių, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos.

TEISĖJAI. LSĖA teisėjų komisijos vairą iš alytiškio Valdo Kučinsko perėmus kauniečiui Aloyzui Bliūdžiui, jis puikiai atlieka savo pareigas. Aplink jį liko suburtas nemažas teisėjų kolektyvas. Tačiau tarptautinėje arenoje nėra Lietuvos aktyvių teisėjų. K. Pavilonis, kaip treneris, neturi tam teisės, o A. Bliūdžius galėtų, bet nebenori.

Pernai Alytuje buvo surengtas tarptautinis  seminaras, Europos lengvosios atletikos asociacijos atstovas pasidžiaugė geromis mūsų teisėjų teorijos ir praktikos žiniomis.

DISKUSIJA. Ilgametis įvairių varžybų teisėjas vilnietis Mečislovas Kasperavičius atkreipė dėmesį į tai, kad išaugo Lietuvos ėjikų meistriškumas, sportininkai jau nedaug nusileidžia pripažintiems Rusijos ėjikams, pagerėjo ėjimo technika. Jis ypač džiaugėsi, kad vyresniųjų teisėjų pradėtą darbą deramai tęsia jaunoji teisėjų karta.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius Aurelijus Žiedas informavo, kad kitais metais sezonas bus gausus varžybomis. Konferencija nuspręsta, kad  Lietuvos sportinio ėjimo 95 metų sukaktis bus paminėta atskirai, jubiliejus nebus sutapatinamas  su kokiomis nors Lietuvoje įvyksiančiomis varžybomis. 

Po konferencijos ėjikai aplankė Alytaus garbės pilietį, Lietuvos  sportinio ėjimo asociacijos Garbės prezidentą, ėjimo rėmėją Vytautą Zambacevičių, kurį liga prikaustė sėdėti vežimėlyje.