| Julius Bliūdžius | 2010 m. birželio 8 d. 14:32 |
Aukso amžiaus herojai
Lietuvos kiokušin karatė rinktinė Europai ir visoms sporto šakoms Lietuvoje uždavė mįslę: kaip dirbti, kad Europos čempionate iškovotum 12 medalių?
„Nušluota Europa“, „Lietuvos aukso amžius“, „užminta mįslė: kaip tai įmanoma?“ - tokie ir panašūs žodžiai liejasi po savaitgalį Ispanijoje vykusio Europos kiokušin karatė čempionato, kuriame mūsų šalies sportininkai iškovojo net 12 medalių - penkis aukso, keturis sidabro ir tris bronzos.
„Nuvykę į Europos čempionatą, manau, užminėme mįslę visiems europiečiams, o grįžę – ir visiems Lietuvoje – kaip mums pavyko taip lengvai iškovoti tiek medalių? Šis pasiekimas - 10 metų darbo rezultatas“, - teigė rinktinės treneris Paulius Klapatauskas.
Pasak jo, Lietuvos rinktinė Europą labiausiai nustebino komandiniu darbu. „Mes laimėjome ne kaip vienas žmogus, o kaip komanda. Mes nuolat padėdavome vieni kitiems, parodydavome vieni kitų klaidas ir padėdavome jas pašalinti. To europiečiai nesuprato. Jie į karatė žiūri kaip į individualią sporto šaką, kurioje kiekvienas sportininkas rezultato siekia individualiomis pastangomis. Jei kažką sužino, vieni nuo kitų slepia, o mes tarpusavy dalinamės žiniomis“.
„Kiokušin Europa kaip gyveno prieš penkerius metus, taip ir gyvena, o mes žengėme į priekį. Jie turės įminti mįslę, kodėl taip įvyko. Mums belieka nesustoti ir neleisti, kad kiti pavytų“, - konstatavo P.Klapatauskas.
Pasak Europos karatė organizacijos (EKO) viceprezidento Romo Vitkausko, šis laikotarpis ne veltui vadinamas Lietuvos kiokušin karatė „aukso amžiumi“, mat Ispanijoje Lietuvos komanda išties buvo geriausia ir labiausiai patyrusi iš visų čempionato dalyvių. R.Vitkauskas pabrėžė, kad 80 proc. vyrų rinktinės narių – visiški profesionalai. Tai yra, neužsiimantys jokia kita veikla ir visą savo laiką skiriantys tik kiokušin – sportavimui ir vaikų ugdymui.
„Lietuvoje kiokušin karatė prasidėjo 1977 metais. Pirmasis, kuris ėmė vesti šią sporto šaką į aukštumas, buvo kaunietis Jonas Gylys. Pirmąkart Europos čempionate mūsų sportininkai galėjo startuoti 1989 m. Budapešte, bet mus sustabdė, nepavyko išvykti. Vis dėlto 1991 m. mes debiutavome. Pirmasis auksas buvo iškovotas Bukarešte 1995 metais, kurį parvežė Paulius Klapatauskas. Vėliau daug metų, beveik dešimtmetį, visas mūsų kiokušin elitas tebuvo trys sportininkai – Ričardas Poška, Paulius Klapatauskas ir Tomas Turčinskas. Atrodė, kad galbūt nieko daugiau ir nepasieksime, bet tuomet atėjo labai talentinga jaunų kovotojų karta – Donatas Imbras, Andžej Milevskij, Vytautas Kalvaitis, kiti, ir dabar turime rezultatus, kuriais galime džiaugtis“, - kalbėjo R.Vitkauskas.
„Kai bet kuri sporto šaka parveža daug medalių, visi iškart galvoja, kad tuos medalius buvo labai lengva susirinkti. Sakyčiau, kiokušin karatė iš kitų kovos menų ir išsiskiria tuo, jog tai aukščiausio lygio sunkumo sportas. Tai visiškai kontaktinis sportas. Netgi boskas dabar labiau taškų rinkimo, nei kontaktinis sportas. Kiokušin – tai didelės ištvermės, skausmo nugalėjimo ištvermės reikalaujantis sportas. Stiprumo, sprogstamosios jėgos – įvairiausių savybių, kurios yra sunkiai išugdomos ir retai apdovanojamos Dievo, reikalaujantis sportas“, - teigė Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) prezidentas Audrius Mikšys.
„Noriu padėkoti federacijai ir treneriams, kurie taip puikiai paruošė sportininkus. Pasirodėte neįtikėtinai puikiai. Iškovojote tiesiog nepadoriai didelį medalių skaičių, ir dar tokiu sunkmečiu!“, - susitikime su žurnalistais į sportininkus, trenerius ir federacijos vadovus kreipėsi Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis.
„Stebint tiek jūsų federacijos veiklą, tiek sportininkų ir trenerių darbą, nekyla abejonė, kad esate stiprios dvasios žmonės. Sėkmės būsimose varžybose!“, - linkėjo R.Kveselaitis.
“Tikėjausi ir labai norėjau dviejų aukso medalių. Toks buvo tikslas ir tai pavyko. Lietuvoje anksčiau niekas nebuvo to padaręs. Šis čempionatas buvo ir atranka į 2011 m. (absoliučios svorio kategorijos) pasaulio čempionatą Japonijoje. Kadangi ten didelius tikslus sunku kelti, didžiausias viltis dabar sieju su 2013 m. pasaulio čempionatu (atskirose svorio kategorijose), kuris vyks Lietuvoje“, - kalbėjo Rita Pivoriūnaitė. Ji tapo pirmąja Lietuvos kiokušin karatė istorijoje, kuriai tame pačiame Europos čempionate pavyko iškovoti ir kata, ir kumite (iki 55 kg) rungties aukso medalį.
„Džiaugiuosi, kad visos baimės nepasitvirtino. Baimės dėl varžovių, baimė dėl ispaniško karščio. Priešingai, karštis gerai veikė. Buvome 1,5 km virš jūros lygio, daug kam pakilo spaudimas. Kadangi mano spaudimas paprastai būna žemas, karštis išėjo į naudą“, - džiaugėsi žemyno čempionės titulą apgynusi Margarita Čiuplytė (per 65 kg).
Taip pat aukso medalį pelniusi Inga Mikštaitė (iki 65 kg) padėkojo federacijai už puikų sportininkų paruošimą, taip pat treneriams – tiek asmeniniams, tiek rinktinės, ir visai komandai.
Andžej Milevskij, iškovojęs sidabro medalį (iki 80 kg) ir pelnęs specialų prizą už kovinę dvasią, taip pat teigė, kad pagrindinė Lietuvos rinktinės sėkmės priežastis – įdirbis, prie kurio prisidėjo visi: federacijos vadovai, treneriai, medikai, sportininkai... „Nušlavėme Europą ir nė vienas medalis nebuvo atsitiktinis, kiekvieno esame verti. Šįkart buvome kaip niekada vieningi“, - kalbėjo A.Milevskij.
„Prieš čempionatą visi buvo truputėlį pesimistinių nuotaikų, nes, kaip žinia, Ispanijoje varžybos beveik niekad sklandžiai nevyksta. Vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad viskas buvo organizuota labai sklandžiai. Be to, mūsų rinktinė turėjo puikius vadovus, trenerius, kurie idealiai sudėliojo treniruotes, poilsį, ir tai įtakojo mūsų rezultatus“, - teigė Darius Gudauskas, kuris tik po pratęsimo finale (iki 90 kg) pralaimėjo metai iš metų niekieno nenugalimam bulgarui Valerijui Dimitrovui.
„Su Valerijum Dimitrovu, manau, dar susitiksime. Šios varžybos parodė, kad nėra nenugalimų, kad ir jį galima įveikti. Šiais metais dar kažko pritrūko. Ko tiksliai – kol kas nežinau, bet, manau, besiruošdamas kitų metų Europos čempionatui, sužinosiu...“, - šypsojosi D.Gudauskas.
„Lyginant, koks buvo mūsų darbas rengiantis pirmiesiems čempionatams, kuriuose dalyvavau, ir dabar, labai skiriasi. Dabar, pradedant medikais ir baigiant sportininkais, mes tikrai esame viena rinktinė. Padedame vieni kitiems, analizuojame rezultatus ir stengiamės minusus pakeisti į pliusus. Tai atsispindi mūsų rezultatuose, kurie kasmet tik gerėja“, - daugeliui pritarė ir sunkiasvorių kategorijoje triumfavęs Donatas Imbras.
Iš viso 2010 m. Europos suaugusiųjų čempionate dalyvavo 16 Lietuvos atstovų. Sportininkai Ispanijoje kovojo ir dėl reitingo taškų, leidžiančių dalyvauti 2011 m. Japonijoje vyksiančiame absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate.
„Nuvykę į Europos čempionatą, manau, užminėme mįslę visiems europiečiams, o grįžę – ir visiems Lietuvoje – kaip mums pavyko taip lengvai iškovoti tiek medalių? Šis pasiekimas - 10 metų darbo rezultatas“, - teigė rinktinės treneris Paulius Klapatauskas.
Pasak jo, Lietuvos rinktinė Europą labiausiai nustebino komandiniu darbu. „Mes laimėjome ne kaip vienas žmogus, o kaip komanda. Mes nuolat padėdavome vieni kitiems, parodydavome vieni kitų klaidas ir padėdavome jas pašalinti. To europiečiai nesuprato. Jie į karatė žiūri kaip į individualią sporto šaką, kurioje kiekvienas sportininkas rezultato siekia individualiomis pastangomis. Jei kažką sužino, vieni nuo kitų slepia, o mes tarpusavy dalinamės žiniomis“.
„Kiokušin Europa kaip gyveno prieš penkerius metus, taip ir gyvena, o mes žengėme į priekį. Jie turės įminti mįslę, kodėl taip įvyko. Mums belieka nesustoti ir neleisti, kad kiti pavytų“, - konstatavo P.Klapatauskas.
Pasak Europos karatė organizacijos (EKO) viceprezidento Romo Vitkausko, šis laikotarpis ne veltui vadinamas Lietuvos kiokušin karatė „aukso amžiumi“, mat Ispanijoje Lietuvos komanda išties buvo geriausia ir labiausiai patyrusi iš visų čempionato dalyvių. R.Vitkauskas pabrėžė, kad 80 proc. vyrų rinktinės narių – visiški profesionalai. Tai yra, neužsiimantys jokia kita veikla ir visą savo laiką skiriantys tik kiokušin – sportavimui ir vaikų ugdymui.
„Lietuvoje kiokušin karatė prasidėjo 1977 metais. Pirmasis, kuris ėmė vesti šią sporto šaką į aukštumas, buvo kaunietis Jonas Gylys. Pirmąkart Europos čempionate mūsų sportininkai galėjo startuoti 1989 m. Budapešte, bet mus sustabdė, nepavyko išvykti. Vis dėlto 1991 m. mes debiutavome. Pirmasis auksas buvo iškovotas Bukarešte 1995 metais, kurį parvežė Paulius Klapatauskas. Vėliau daug metų, beveik dešimtmetį, visas mūsų kiokušin elitas tebuvo trys sportininkai – Ričardas Poška, Paulius Klapatauskas ir Tomas Turčinskas. Atrodė, kad galbūt nieko daugiau ir nepasieksime, bet tuomet atėjo labai talentinga jaunų kovotojų karta – Donatas Imbras, Andžej Milevskij, Vytautas Kalvaitis, kiti, ir dabar turime rezultatus, kuriais galime džiaugtis“, - kalbėjo R.Vitkauskas.
„Kai bet kuri sporto šaka parveža daug medalių, visi iškart galvoja, kad tuos medalius buvo labai lengva susirinkti. Sakyčiau, kiokušin karatė iš kitų kovos menų ir išsiskiria tuo, jog tai aukščiausio lygio sunkumo sportas. Tai visiškai kontaktinis sportas. Netgi boskas dabar labiau taškų rinkimo, nei kontaktinis sportas. Kiokušin – tai didelės ištvermės, skausmo nugalėjimo ištvermės reikalaujantis sportas. Stiprumo, sprogstamosios jėgos – įvairiausių savybių, kurios yra sunkiai išugdomos ir retai apdovanojamos Dievo, reikalaujantis sportas“, - teigė Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) prezidentas Audrius Mikšys.
„Noriu padėkoti federacijai ir treneriams, kurie taip puikiai paruošė sportininkus. Pasirodėte neįtikėtinai puikiai. Iškovojote tiesiog nepadoriai didelį medalių skaičių, ir dar tokiu sunkmečiu!“, - susitikime su žurnalistais į sportininkus, trenerius ir federacijos vadovus kreipėsi Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis.
„Stebint tiek jūsų federacijos veiklą, tiek sportininkų ir trenerių darbą, nekyla abejonė, kad esate stiprios dvasios žmonės. Sėkmės būsimose varžybose!“, - linkėjo R.Kveselaitis.
“Tikėjausi ir labai norėjau dviejų aukso medalių. Toks buvo tikslas ir tai pavyko. Lietuvoje anksčiau niekas nebuvo to padaręs. Šis čempionatas buvo ir atranka į 2011 m. (absoliučios svorio kategorijos) pasaulio čempionatą Japonijoje. Kadangi ten didelius tikslus sunku kelti, didžiausias viltis dabar sieju su 2013 m. pasaulio čempionatu (atskirose svorio kategorijose), kuris vyks Lietuvoje“, - kalbėjo Rita Pivoriūnaitė. Ji tapo pirmąja Lietuvos kiokušin karatė istorijoje, kuriai tame pačiame Europos čempionate pavyko iškovoti ir kata, ir kumite (iki 55 kg) rungties aukso medalį.
„Džiaugiuosi, kad visos baimės nepasitvirtino. Baimės dėl varžovių, baimė dėl ispaniško karščio. Priešingai, karštis gerai veikė. Buvome 1,5 km virš jūros lygio, daug kam pakilo spaudimas. Kadangi mano spaudimas paprastai būna žemas, karštis išėjo į naudą“, - džiaugėsi žemyno čempionės titulą apgynusi Margarita Čiuplytė (per 65 kg).
Taip pat aukso medalį pelniusi Inga Mikštaitė (iki 65 kg) padėkojo federacijai už puikų sportininkų paruošimą, taip pat treneriams – tiek asmeniniams, tiek rinktinės, ir visai komandai.
Andžej Milevskij, iškovojęs sidabro medalį (iki 80 kg) ir pelnęs specialų prizą už kovinę dvasią, taip pat teigė, kad pagrindinė Lietuvos rinktinės sėkmės priežastis – įdirbis, prie kurio prisidėjo visi: federacijos vadovai, treneriai, medikai, sportininkai... „Nušlavėme Europą ir nė vienas medalis nebuvo atsitiktinis, kiekvieno esame verti. Šįkart buvome kaip niekada vieningi“, - kalbėjo A.Milevskij.
„Prieš čempionatą visi buvo truputėlį pesimistinių nuotaikų, nes, kaip žinia, Ispanijoje varžybos beveik niekad sklandžiai nevyksta. Vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad viskas buvo organizuota labai sklandžiai. Be to, mūsų rinktinė turėjo puikius vadovus, trenerius, kurie idealiai sudėliojo treniruotes, poilsį, ir tai įtakojo mūsų rezultatus“, - teigė Darius Gudauskas, kuris tik po pratęsimo finale (iki 90 kg) pralaimėjo metai iš metų niekieno nenugalimam bulgarui Valerijui Dimitrovui.
„Su Valerijum Dimitrovu, manau, dar susitiksime. Šios varžybos parodė, kad nėra nenugalimų, kad ir jį galima įveikti. Šiais metais dar kažko pritrūko. Ko tiksliai – kol kas nežinau, bet, manau, besiruošdamas kitų metų Europos čempionatui, sužinosiu...“, - šypsojosi D.Gudauskas.
„Lyginant, koks buvo mūsų darbas rengiantis pirmiesiems čempionatams, kuriuose dalyvavau, ir dabar, labai skiriasi. Dabar, pradedant medikais ir baigiant sportininkais, mes tikrai esame viena rinktinė. Padedame vieni kitiems, analizuojame rezultatus ir stengiamės minusus pakeisti į pliusus. Tai atsispindi mūsų rezultatuose, kurie kasmet tik gerėja“, - daugeliui pritarė ir sunkiasvorių kategorijoje triumfavęs Donatas Imbras.
Iš viso 2010 m. Europos suaugusiųjų čempionate dalyvavo 16 Lietuvos atstovų. Sportininkai Ispanijoje kovojo ir dėl reitingo taškų, leidžiančių dalyvauti 2011 m. Japonijoje vyksiančiame absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate.