Ignas Malakauskis jau trejus metus dirba kineziterapeutu futbolo komandose. 24-erių vyras šios veiklos ėmėsi dar studijuodamas universitete.
„Studentaudamas gavau pasiūlymą prisijungti prie „Teledemos“ futbolo komandos. Kai ten baigiau sezoną, pakvietė į Nacionalinę futbolo akademiją“, – kalbėjo I. Malakauskis.
Dirba su įvairiomis komandomisŠiuo metu I. Malakauskis yra įvairaus amžiaus Lietuvos vyrų ir moterų jaunių rinktinių bei šalies suaugusių moterų nacionalinės komandos kineziterapeutas.
„Lietuvos futbolo federacija paskiria tiems, kam manęs tuo momentu labiau reikia. Kai reikia, dirbu 17-mečių ar 19-mečių vaikinų rinktinėje arba moterų komandoje. Būna, kad viskas ir tiems, ir tiems supuola vienu metu. Tada tenka pasirinkti, ar dirbti su merginomis, ar su vaikinais. Tiksliau ne pačiam pasirinkt, o dirbti ten, kur mane paskiria. Nors aš visada labiau noriu būti merginų kolektyve. Su jomis smagiau, geresnė atmosfera“, – pasakojo I. Malakauskis apie savo darbo kasdienybę.
Linksmesnis bendravimasMėgstamiausia I. Malakauskio komanda – Lietuvos moterų rinktinė. „Čia nėra amžiaus limito. Yra ir vyresnių, ir jaunesnių už mane futbolininkių, todėl kolektyvas įdomus. Įvairesnis ir bendravimas. Vienoms net negaliu sakyti „tu“, nes jos vyresnės už mane ir dera žmogui parodyti pagarbą“, – pasakojo jaunas kineziterapeutas.
Jam su merginomis ir moterimis paprasčiau bendrauti nei su vaikinais.
„Vaikinai visada yra rimtesni, bando lygiuotis į žvaigždžių elitą. Turi savų poreikių. O merginos yra linksmesnės, jos neapsimetinėja žvaigždėmis. Nuoširdesnės, paprastesnės, su jomis lengviau bendrauti“, – teigė I. Malakauskis.
Sulaukia futbolininkių dėmesio
Moteriškame kolektyve I. Malakauskis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Nors prisipažįsta, kad kartais jam sunku suprasti savo futbolininkes dėl jų moteriško pasaulio suvokimo: „Man jokių problemų įsilieti į šį moterišką kolektyvą nekilo. Taip, jų problemos dažnai šiek tiek skiriasi nuo vaikinų. Visų jų problemų iš karto suprasti negali, bet bėgant laikui po truputį imi jas suvokti. Ir suprasti, ko jos iš tavęs nori. Iš pradžių tai buvo kiek sunkoka. Dabar jau viskas gerai.“
Vaikinas neslepia, kad dėmesio iš futbolininkių sulaukia nemažai.
„Jos visada dėmesingos. Juk jų treneriai jau pagyvenę. Joms pačioms įdomiau, kai yra jaunas žmogus. Ir akį pamerkia, ir visaip bando pakalbinti...“ – atviravo medikas.
Žaidėja gyrė specialistąLietuvos rinktinės gynėja Brigita Partikaitė kineziterapeutą apibūdino tik gerais žodžiais: „Ignas labai greitai pritapo prie mūsų, įsiliejo į mūsų minią. Jis yra geras daktaras, išmano savo darbą. Kruopštus, išsiaiškina viską iki galo. Komunikabilus. Humorą supranta.“
Už gebėjimą palaikyti linksmą pokalbį I. Malakauskį merginos ypač mėgsta. Ir leidžia jam jaustis visaverčiu moteriško kolektyvo nariu.
„Kartais pašmaikštaujame, jis mielai prisijungia prie mūsų. Tikrai nebūna taip, kad sėdėtų nuošalyje. Ir bendrauja, ir juokauja“, – kalbėjo futbolininkė.
B. Partikaitė tikino, kad mediko dėmesio rinktinės žaidėjos viena kitai nepavydi.
„Tikrai dėl Igno nesipykstam, draugiškai juo dalijamės“, – šypsojosi futbolininkė.
Skirtinga darbo specifikaPats I. Malakauskis prisipažino neturįs nei žmonos, nei draugės. Bet į klausimą – ar kam nors iš futbolininkių simpatizuoja – neatsakė.
Labiau kineziterapeutas buvo linkęs kalbėti apie darbo su vaikinais ir merginomis skirtumus. Jis pripažino kur kas rimčiau reaguojąs į merginų bei moterų patiriamas traumas.
„Jei vaikinui įspirs į koją, jis susiims už jos, gal parėks, dažnai net neverta eiti žiūrėti. Tas skausmas laikinas. Su merginomis visai kitaip. Jų raumenynas silpnesnis, jos greičiau gali pasitempti raumenį, joms jis greičiau gali nutrūkti. Tad reaguoti reikia greičiau“, – pasakojo kineziterapeutas apie darbo skirtingų lyčių komandose specifiką.
Pats I. Malakauskis jokioje rimtesnėje futbolo komandoje nežaidžia. Bet ir nėra visiškas sporto diletantas. Prieš kelerius metus jis buvo įtrauktas į Lietuvos lengvosios atletikos federacijos geriausiųjų dešimtkovės ir barjerinio bėgimo dešimtukus.
„Man jokių problemų įsilieti į šį moterišką kolektyvą nekilo. Taip, jų problemos dažnai šiek tiek skiriasi nuo vaikinų. Visų jų problemų iš karto suprasti negali, bet bėgant laikui po truputį imi jas suvokti. Ir suprasti, ko jos iš tavęs nori. Iš pradžių tai buvo kiek sunkoka. Dabar jau viskas gerai.“