Valentino dieną - apie meilę žirgų sportui

 
Naujajam sportiniam sezonui įsibėgėjant, Lietuvos žirginio sporto sąjungos (LŽSS) atstovai pakvietė į spaudos konferenciją Vilniaus žirgyne. Kol jie pasakojo apie pasikeitimus federacijoje, artimiausius tikslus, planus ir meilę žirgams – juk buvo šv. Valentino diena – greta esančiame manieže pusantro šimto raitelių meilę šiems grakštiems keturkojams įrodinėjo dalyvaudami atvirojo Lietuvos žiemos konkūrų čempionato II etapo varžybose.
 

Praėjusių metų pabaigoje, kilus nepasitenkinimui tuometine LŽSS vadovybe, sąjungoje įvyko permainos: naujuoju prezidentu išrinktas buvęs lenktynininkas Rolanas Statulevičius, suformuota 11 žmonių valdyba. „Dešimt metų nepavyko suvienyti žmonių – blaškėmis nuo vieno prezidento prie kito, vis kažkas buvo ne taip, ne tas. Bėda ta, kad mes visi kalbame lyg ir apie tą patį – norime geriausių žirgų, geriausių raitelių, geriausių rezultatų, bet iki šiol niekaip nepavyko suvienyti jėgų. Gal kažkokios privačios iniciatyvos, gal pavydas, gal dar kažkas mums trukdė. Viliamės, kad šis prezidentas, kuris nėra mūsų rato žmogus – jis yra atėjęs iš kitos sporto šakos, turi administracinės ir varžybinės patirties, sugebės mus suvienyti ir galų gale eisime pasirinktu keliu nesiblaškydami į šalis. Juo labiau, kad į savo veiklą norime įtraukti kuo daugiau savo žmonių. Be to, turime pakankamai žmonių, kurie išmano žirginį sportą, bet mums reikia žmonių, kurie plačiau žiūrėtų į visa tai, reikia vadybos plačiąja prasme“, - apie pasikeitimus kalbėjo LŽSS valdybos narys Konkūrų komiteto kuratorius Laimondas Skėrys.
 

Pasiskirsčiusi darbus, naujoji LŽSS vadovybė aktyviai sieks sugrąžinti žirginį sportą Lietuvoje į buvusias aukštumas ir, be abejo, sieks susigrąžinti žiūrovą. „Anksčiau estai pavydėdavo mums, dabar jiems pavydime mes“, - lygindamas Lietuvos ir Estijos žirginio sporto rezultatus prieš gerą dvidešimtmetį ir dabar kalbėjo L.Skėrys. Pasak jo, po Nepriklausomybės atkūrimo žirginis sportas Lietuvoje, skirtingai nei kaimyninėje valstybėje, buvo paliktas savieigai, tuo metu imta labiau žiūrėti savo, o ne Lietuvos interesų. „Tad mūsų pirmas tikslas, – pusiau juokais, pusiau rimtai toliau dėstė L.Skėrys, - aplenkti estus. Iš to lietuviško pavydo. Juk buvome geresni už juos, kodėl negalime tokie būti dabar?“, - apie žirginio sporto viziją Lietuvoje kalbėjo LŽSS atstovas.
 

Pasaulyje yra 8 žirginio sporto rungtys, Lietuvoje kultivuojamos penkios – konkūrai, trikovė, dailusis jojimas, ištvermės jojimas, važnyčiojimas. Populiariausia iš jų Lietuvoje – konkūrai. Šiandien Lietuvos čempionatuose, pasak L.Skėrio, dalyvauja apie 200 duetų. 
 
 
 

Kasmet Lietuvoje surengiama apie 50 nacionalinio lygio varžybų, taip pat – keletas tarptautinių. Kaip ir kasmet, šiemet Lietuvoje vyks pasaulio taurės etapas. Tradiciškai jis būdavo rengiamas Vilniaus Vingio parke, tačiau lėšų taupymo sumetimais, neatmetama galimybė šiemet jį perkelti į Vaizgakiemį (Prienų r.), kur savaitę prieš tai bus rengiamos „Baltic riding cup“ varžybos. „Mūsų „antrajam ešalonui“, kuris dar negali patekti į pasaulio taurės etapus, šios varžybos – puiki galimybė pasisemti varžybinės patirties“ , - sakė L.Skėrys apie varžybas, kurios keletą metų buvo rengtos, tačiau po to ši tradicija nutrūko ir šiemet ją bus siekiama atgaivinti.
 

Tačiau svarbiausios žirginio sporto varžybos vyks ne Lietuvoje. Jose turėtų dalyvauti ir keletas Lietuvos atstovų. Šiais metais Kentukyje (JAV) vyks pasaulio čempionatas, kuriame Lietuvai turėtų atstovauti Alisija Zabavska (ištvermės jojimas), šiuo metu gyvenanti JAV, ir trikovininkas Aistis Vitkaukas, gyvenantis Danijoje. Kaimynai estai rengs Pasaulio taurės Centrinės Europos lygos finalines varžybas. Finaliniame etape dalyavaus 40 geriausių sportininkų iš 16 valstybių, kurios priklauso šiai lygai. Į Talino finales varžybas šeštuoju numeriu pateko ir Lietuvos konkūrų atstovas Benas Gutkauskas, pasaulio reitinge užimantis 248 vietą.  
 

Žirginio sporto klestėjimo metais Lietuvoje turėjome ir vieną olimpietį – Raimundas Udrakis dalyvavo Seulo olimpinėse žaidynėse. Dabartiniai LŽSS vadovai apie olimpiečius dar tik svajoja: „Pakliūti į I ar II olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą kol kas šansų nėra. Į trečią grupę, kuri atvira, nes tiems sportininkams finansavimas neskiriamas, norime įtraukti A.Vitkauską (138 vieta pasaulio reitinge)“, - iškart po Vankuverio olimpinių žaidynių apie šiuos planus su LTOK vadovais ketina kalbėtis LŽSS generalinė sekretorė Inga Bagdonaitė.