Vienuoliai su teniso raketėmis

„Sveikame kūne – sveika siela“, – mintyse pakartoja brolis Benediktas. Vyras, kurio pase įrašyta Sigito Jurčio pavardė, o ant kaklo kabo pranciškoniškas T formos gintarinis kryželis, stipriai kerta teniso kamuoliuką į kitą aikštės pusę. Apie tai pasakojama žurnale "Tenisas".

Aikštėje – jokio atsipalaidavimo
Pranciškonas Benediktas bent du kartus per savaitę paima teniso raketę į rankas. „Stengiuosi žaisti tris kartus per savaitę, tačiau dažniausiai išeina tik du. Galbūt man užtenka būtent tokio adrenalino kiekio kraujyje, kokį organizmas pagamina žaidžiant keturias valandas per savaitę? – šypteldamas svarsto maldininkas ir čia pat atsidūsta: – anksčiau entuziastų buvo daugiau.“

Ir jis teisus. Veiklus klaipėdietis turbūt nė nežino, kad vienuolių bendruomenę daug žmonių vadina tikrojo teniso krikštatėviais. XI a. Anglijos ir Prancūzijos vienuoliai teniso kamuoliuką mušinėdavo rankomis, tik vėliau pirštinę pakeitė raketė. Šiandien savo protėvių pamėgto žaidimo neužmiršta ir Lietuvos pranciškonų brolija. „Teniso aikštelė man tapo išskirtine erdve naujai atrasti brolius ir seseris“, – prisipažįsta pranciškonų vienuolis.

Pirmą kartą raketę į rankas brolis Benediktas paėmė prieš dešimtmetį: stengėsi atspėti šio žaidimo paslaptis ir išmokti gudrybių. Tačiau aikštyne pergalės karštligiškai nesiekia ir priešininkų neieško.

„Rimčiausias priešininkas esu aš pats sau. Kitokių priešininkų neturiu. Su priešu reikia kovoti, jį nugalėti, parodyti savo jėgą. Mano gyvenimo etikos žodyne žodžių „kova“, „kovoti“ – nėra. Jų vietoje – „meilė“, „mylėti“. Teniso varžybose kovas pradeda turintys puikią žaidimo techniką ir valios galią sportininkai, tačiau nebūtinai jas laimi...“ – taikliai pastebi teniso gerbėjas.

Todėl aikštyne klaipėdietis neieško nei azarto, nei atsipalaidavimo. „Tenisą žaidžiu norėdamas sutelkti mintis, valią ir judesį. Ačiū draugams, kurie rūpinasi mano sveikata, – atvedė į teniso aikštelę, o ne prie kortų stalo lošimo namuose... Man sportas – menas. Tikiu, kad tai, ką mes darome, bus įkvėpimo šaltinis gėriui ir taikai, kuriant broliškesnį pasaulį“, – savo pažiūras dėsto brolis Benediktas.

Meldžiasi už lietuvių pergales
Ir čia pat susimąsto: ar tenisas, kaip ir malda, gali pagydyti sielą? „Nesu tobulas, tad negaliu pasakyti, kad malda man visada padeda atkurti širdies darną mus supančio grėsmingo pasaulio akivaizdoje, kur dominuoja tempas, krizės, teroras, skurstančiųjų aimanos ir kitos negandos. Tai atima daug energijos. Man smagu matyti serbą Novaką Djokovičių, argentinietį Juaną Martíną del Potro ir kitus, dėkojančius Dievui už gražų ir tobulą žaidimą. Visiems žinoma taisyklė: „Sveikame kūne – sveika siela“, jeigu žmogus meldžiasi“, – sako pranciškonas.

Paklaustas, ar kada nors teko prašyti aukščiausiojo pagalbos aikštyne, brolis Benediktas prasitaria – niekada neteko dalyvauti rimtose varžybose, todėl ir Dievo pagalba aikštelėje jam ne tokia svarbi. Jis kur kas dažniau kreipia žvilgsnį aukštyn dėl Ričardo Berankio ar Lauryno Grigelio sėkmės. „Dėkoju Dievui, kad lietuvių tauta turi tokius jaunuolius, žaidžiančius aukščiausio lygio turnyruose. Pats asmeniškai stebėjau Daviso taurės varžybas tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinktinių Vilniuje. Lietuvai laimėti prieš giliausias teniso šaknis turinčią Anglijos Karalystę – žinant, kad Lietuvos teniso biudžeto neužtektų net Didžiosios Britanijos teniso žaidėjams aprūpinti raketėmis – auksinis teniso istorijos puslapis!“



Tenisas gydo ir įkvepia
Ypatingo dėmesio teniso madoms brolis Benediktas neskiria, tik niekada nepraleidžia progos pasidžiaugti savo draugų parvežta iš Paryžiaus dovana su „Roland Garros“ turnyro emblema. „Man svarbu, kad apranga netrukdytų žaisti“, – apie sporto aikštelių madas vienuolis nelinkęs daugžodžiauti. Jis turi tik vieną „Head“ raketę, kuria žaidė teniso žvaigždė šveicaras Roger Federeris. „Ji ypatinga ir brangi, nes draugai, man padovanoję šią raketę, labai norėjo mane matyti žaidžiantį teniso aikštėje. Taip ir įvyko“, – priduria teniso mėgėjas.

Vienuoliui kur kas svarbiau papasakoti apie naujausią savo kūrinį – Klaipėdos pranciškonų vienuolyno sporto bazes ir teniso aikštyną „Vilties tenisas“. Jame įrengtos keturios teniso aikštelės ir pastatyta naujovė – paplūdimio teniso aikštelė. „Nežinau ir vis dar nesuprantu, kodėl būtent man beveik prieš dešimt metų kilo mintis įsteigti dvasinės ir psichologinės pagalbos onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems centrą, žinant, kad Anglijoje jau prieš šimtą metų tokie centrai buvo steigiami ir plėtojami. Kartą melsdamasis suvokęs, kokia brangi yra ašara žmogaus, kuriam niekas, atrodytų, nebegali padėti, supratau, kad kito kelio neturiu. Reikia imtis rimto darbo“, – onkologinių ligonių reabilitacijos centro Klaipėdoje pradžią prisiminė S. Jurčys.

Per tą laiką pranciškonai su žmonėmis, turinčiais judėjimo negalią, kasmet vasaromis vyksta į Monciškes, kur stovyklauja per 500 tokių žmonių. Klaipėdoje jau penkerius metus organizuoja „Vilties bėgimą“, į kurį kasmet susirenka daugiau nei 5 tūkst. bėgikų, išreiškiančių savo solidarumą su sergančiaisiais onkologinėmis ligomis ir jų artimaisiais. Vasarą prie pranciškonų iniciatyvų prisijungė ir plaukimo veteranai.

Praėjusį birželį. Klaipėdoje vyko „Vilties plaukimas 2012“. Nieko keista, kad teniso entuziastas prie šių veiklų prijungė ir karalienės Viktorijos epochos metu išpopuliarėjusį žaidimą. „Vilties teniso“ aikštyne liepos pabaigoje vyko renginys „Teniso šventė visiems“, kurio metu pranciškonai apie tenisą prabilo kiek kitaip. „Atėjusieji stebėjo Lietuvos teniso elito pamokas. Taip pat organizavome parodomąsias treniruotes neįgaliesiems. Vilniaus neįgaliųjų teniso klubo nariai susitiko su negalią turinčiais žmonėmis, savo pavyzdžiu įrodė neįgaliųjų teniso galimybes, kaip, atsižvelgiant į ligą, parenkama treniravimosi metodika.“

Būtent neįgalieji buvo vienas apsisprendimo motyvų, kad greta onkologinio centro reikia ir teniso aikštyno. „Visada norėjosi tokiems žmonėms padėti ne tik kalbomis, bet ir konkretesniais veiksmais. Kai sužinojau, kad Vilniuje gyvuoja neįgaliųjų teniso klubas ir jie yra labai aktyvūs, nusprendžiau, kad ir mes turėtume imtis panašių darbų. Per šventę Klaipėdoje pamačiau, kaip neįgalieji, sėdintys vežimėliuose, aktyviai žaidžia tenisą. Man džiaugsmo ašaros krito kaip tie teniso kamuoliukai. Aš labai laimingas, kad neįgalieji supranta galintys gyventi normalų gyvenimą, sportuoti, mėgautis malonumais, jaustis reikalingi, būti mylimi. Pasitaręs su teniso treneriais nusprendžiau neįgaliesiems skirti papildomai laiko, juos treniruoti. Kartkartėmis neįgaliųjų mokyti žaisti teniso pagal atskirą metodiką atvyks ir treneriai iš Vilniaus. Jau dabar onkologiniams ligoniams vyksta teniso užsiėmimai, o kitais metais, pasak Aleksandro Pacevičiaus, jo vadovaujamas Lietuvos neįgaliųjų teniso klubas planuoja organizuoti stovyklą neįgaliesiems“, – prisipažino Šv. Pranciškaus onkologijos centro projekto vadovas.

Idėjų generatorius
Vienuolių idėjas remia ir Lietuvos teniso sąjunga. Jos viceprezidentas Arūnas Grigalauskas įsitikinęs – teniso pasaulyje tokia praktika beveik netaikoma. „Neteko girdėti, kad pasaulyje, juo labiau Lietuvoje, vienuolyno iniciatyva kur nors būtų įrengiamas teniso aikštynas. Broliai pranciškonai Lietuvoje skleidžia harmoningos visuomenės požiūrį, bando žmones užkrėsti ir tenisu. Džiugu“, – sako A. Grigalauskas. Šio bendradarbiavimo pagrindu susikūrė ir teniso klubas „Kogas“, dabar jame veikia keturios gruntinės teniso aikštelės. „Rengiame projektą – 2014-aisiais turėtų atsirasti ir šešios uždaros teniso aikštelės“, – planais dalijasi vienas teniso sąjungos vadovų.

Planų ateičiai nestinga ir broliui Benediktui. Maldininkas planuoja pastatyti dar šešias uždaras teniso aikšteles. Tai galėtų išspręsti daugumą su teniso aikštelių trūkumu Klaipėdoje susijusių problemų. „Kitais metais Klaipėdoje vyks Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Labai noriu, kad naujame vienuolyno aikštyne vyktų teniso turnyrai. Įrengėme keturias aikšteles. Norėtųsi dar dviejų. Vietos yra, tačiau tam neturime lėšų. Žinoma, norėčiau daugiau dėmesio skirti neįgaliųjų tenisui Klaipėdoje, kalbu ne apie parodomąsias varžybas, bet apie sistemingai vykstančias treniruotes, apie dalyvavimą neįgaliųjų teniso turnyruose“, – naujas idėjas atskleidė pranciškonas.