LKL finalas pateks į krepšinio istoriją

Ketvirtadienį įvyks šeštasis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo mūšis, kuriame Kauno sporto halėje susigrums vietos „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Abiem komandoms šios rungtynės labai svarbios, tačiau laikinosios sostinės komandai – žūtbūtinės. Vilniaus klubas kol kas pirmauja 3-2, tad kauniečių nesėkmės atveju, „Lietuvos rytas“ iškovos LKL auksą antrus metus iš eilės.
 

Prieš bekompromisę kovą tinklalapis „BasketNews.lt“ pakalbino krepšinio ekspertą Liną Kvedaravičių. Jo teigimu, Kaune vėl galima tikėtis „Žalgirio“ emocijų proveržio, kurį matėme ketvirtosiose serijos rungtynėse. Vilniečiams, norint seriją užbaigti Kaune, teks tai būtinai atlaikyti.
 

Specialisto nuomone, dėl trenerių rokiruočių „Žalgiryje“ šie metai taps istoriniai Lietuvos krepšinyje: „Žaisti krepšinį be trenerio – sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Šis finalas tikrai pateks į krepšinio istoriją. Europoje ir pasaulyje dar negirdėjau tokio fakto, kad komanda šalies čempionatą užbaigtų be trenerio.“
 

Kauno „Žalgirio“ ekipa šiuo metu rungtyniauja be trenerio ir atsilieka 2-3. Ar šis klubas vis dar pajėgus iškovoti LKL auksą?
Manau, kad abu klubai yra verti aukso žiedų. Tačiau dabar, kai „Žalgirio“ komanda rungtyniauja be trenerio, tai yra nepaprastai sunkus uždavinys. Manyčiau, kad tai gali tapti ta pagrindine priežastimi, dėl kurios kauniečiai šiais metais gali nelaimėti aukso žiedų.

Finalo serijoje matėme rungtynes, kai „Žalgiris“ turėjo trenerį ir kai ne. Ar su treneriu, ir be jo kauniečių žaidimas skyrėsi?
Kai pirmos rungtynės buvo žaidžiamos be trenerio, tai buvo emocinis pliūpsnis komandai. Visi atidavė labai daug jėgų – tiek fizinių, tiek psichologinių. Tose rungtynėse „Žalgirio“ žaidimas buvo daugiau paremtas emocijomis, o ne taktinėmis gudrybėmis. Antros rungtynės Vilniuje parodė, kad „Lietuvos ryto“ strategų būrys geriau pasiruošė susitikimui, pateikė keletą siurprizų kauniečiams. Pastarieji nuo pat mačo pradžios pasimetė, „Lietuvos rytas“ įgijo pranašumą ir viskas išsisprendė jau pirmosiomis minutėmis.

Galima pasakyti, kad „Žalgirio“ žaidimas su treneriu ir be jo skiriasi. Žinoma, per sezoną komandai vadovavo trys skirtingi strategai. Kiekvienas įnešė savo, bet finalo serijoje komanda privalo staigiai reaguoti į priešininko veiksmus. O tai daryti yra labai sunku, jeigu, tu kaip treneris, esi aikštelėje. Sekti priešininko veiksmus darant keitimus ir keičiant taktikas praktiškai neįmanoma.

Kaip vertinate „Žalgirio“ savininko Vladimiro Romanovo sprendimą pačiame finalo įkarštyje atleisti vyriausiąjį trenerį?
Trenerį priimti į darbą, ar atleisti iš jo yra savininko valia, bet tai turėtų būti parinktas momentas. Žinoma, reiktų paklausti paties Romanovo, kodėl jis priėmė tokį sprendimą. Visgi manau, kad tai buvo daugiau emocijomis paremtas pasirinkimas. Atleidžiant trenerį reikia žinoti, už ką. Žiūrint iš logikos pusės, klaida yra tai, jog kai atleidi trenerį, turi žinoti, ką pastatysi vietoje jo. Žaisti krepšinį be trenerio – sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Šis finalas tikrai pateks į krepšinio istoriją. Europoje, ar pasaulyje dar negirdėjau tokio fakto, kad komanda šalies čempionatą užbaigtų be trenerio.
 

Kuriuos žaidėjus, po vieną iš abiejų komandų, galėtumėte labiausiai išskirti šioje serijoje?
„Žalgiryje“ galima išskirti visą komandą, nes įsivaizduokite, kaip yra sunku žaidėjams rungtyniauti, kai viešojoje erdvėje, spaudoje yra eskaluojama ta „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ tema. Kaip yra sunku žaidėjams, kai apie ją diskutuoja visi ir visur. Tačiau kauniečiai sugeba kovoti, sugeba pasiruošti varžyboms, demonstruoja didelę valią ir profesionalumą. Kad ir kaip besibaigtų šita serija, dėl to juos galima tikrai pagirti.

Jeigu tektų vertinti individualiai pagal žaidimą, manau, jog reiktų išskirti Dainių Šalengą, kuris demonstruoja užsidegimą ir juo bando užvesti vyrus kovai. Galbūt jis neišsiskiria statistiniais rodikliais, tačiau jis atlieka labai didelį ir sudėtingą darbą.

„Lietuvos ryto“ komandoje jau reiktų šnekėti apie patį žaidimą. Šioje komandoje išskirčiau Martyną Gecevičių. Jis įsitvirtinęs lyderis, kuris stabiliai rungtyniauja ir renka savo taškus. Jį galima pavadinti kertiniu vilniečių žaidėju. Matėme, kuo baigėsi rungtynės Kaune, kuomet Martynas nesužaidė sėkmingai. Kai jis vėl surinko savo dvidešimt taškų, viskas vėl stojo į vietas.
 

O kurie žaidėjai nedemonstruoja tokio žaidimo, kokį galėtų? 
Sunku vertinti, nes „Žalgirio“ stovykloje Mirza Begičius traumuotas, Travisas Watsonas po tam tikros traumos žaidžia. Bet, galbūt, sakyčiau, kad Watsonas tikrai nepateisina tų vilčių ir galimybių, kurias turi. Šis žaidėjas turi žymiai didesnį potencialą, tačiau jo neišnaudoja. Ypač ginantis.

„Lietuvos ryte“ pažymėčiau Milko Bjelicą. Jo žaidimui įtakos turi ilgalaikė trauma, kuri neleidžia jam iki galo atsiskleisti ir žaisti taip, kaip jis iš tikrųjų moka, ir kokio žaidimo iš jo tikisi treneriai. Vis dėlto negalima nuvertinti šio žaidėjo, nes jis dabar žaidžia taip, kaip jam leidžia galimybės.
 

Kokias užduotis šįvakar reiktų įvykdyti „Žalgiriui“, kad galėtų pratęsti seriją?
Žalgiriečiams reikia sustabdyti greitą Vilniaus komandos puolimą. Manau, kad žmonės, kurie patarinėja Kauno komandai, išanalizuos klaidas ir mėgins padėti ekipai išspręsti problemas. „Žalgiris“ visą sezoną Kauno sporto halėje rungtyniauja galingai, tad galima tikėtis, kad šių metų LKL čempionas spręsis Vilniuje.

Savo ruožtu, ką reiktų padaryti „Lietuvos rytui“, kad čempionas paaiškėtų jau Kaune?
Laimėti (juokiasi). „Lietuvos rytui“ reiktų tiesiog žaisti savąjį žaidimą ir atlaikyti tiek fanų, tiek emocinį spaudimą. Manau, kad „Žalgiris“ vėl gali rungtyniauti su ta emocijų banga. Jeigu rungtynės klostysis taškas į tašką, tai tikėtina, kad vilniečiai turės šansą laimėti čempionų žiedus jau ir Kaune.  Visgi, jei „Žalgiris“ įgis apčiuopiamą pranašumą, tai „Lietuvos rytas“ pasitausos lemiamoms rungtynėms Vilniuje.