Sprinteris ambicijas palieka vasarai

Šią žiemą mūsų šalies maniežuose beveik nematome rungtyniaujančio Lietuvos 100 m ir 200 m distancijų bėgimo rekordininko Ryčio Sakalausko. Bet per Lietuvos čempionatą Šiauliuose vasario 15 d. jis nutarė stoti į startą 60 m nuotolyje. Tai buvo antrasis sprinterio jėgų patikrininkas šiemet. „Po Londono olimpinių žaidynių šią žiemą nutariau kiek pailsėti, nesiplėšyti, praleisti svarbiausias sezono varžybas ir ramiai rengtis vasaros išbandymams“, - sako greičiausias Lietuvos žmogus.

Šiauliuose 60 m nuotolį įveikei per 6,74 sek, pasiekei geriausią Lietuvos žiemos sezono rezultatą. Ar esi patenkintas savo pasirodymu?
Taip. Į startą stojau nekeldamas sau didesnių užduočių, galvojau, kaip prabėgsiu, taip bus gerai. Varžybas stebėjo ir mano pirmasis treneris alytiškis Vytautas Šmidtas, kuris sakė, kad labai užsisėdėjau starte, galėjau bėgti ir greičiau. Jo žodžiuose tiesos yra. Tačiau pasitikrinau savo jėgas ir tiek.

Jeigu būtum įvykdęs normatyvą (6,70 sek.) dalyvauti Europos uždarų patalpų čempionate Geteborge, ar būtum susigundęs jame dalyvauti?
Sunku pasakyti, tokio rango varžybose visada smagu dalyvauti. To normatyvo specialiai nesiekiau įvykdyti, viskas priklausė  nuo to, kaip nuotolį įveiksiu per Lietuvos uždarų patalpų čempionatą. Iki normatyvo pritrūkau, todėl dabar jau galvosiu apie vasarą.



Ar įdomu dalyvauti čempionate, kai neturi rimtų varžovų, prizininkais tapę palangiškis Mantas Semčenko (6.84) ir kaunietis Egidijus Dilys (6.90) nuo tavęs daug atsiliko ...
Kodėl? Jeigu neklystu, buvo 29 varžovai. Kiekvieną  sportininką vertinu kaip rimtą konkurentą.

Kaip patiko naujasis Šiaulių lengvosios atletikos maniežas?
Jis puikus, o svarbiausia - šiltas. Tokiame manieže smagu dalyvauti, nes bėgimo take, o ir kitose rungtyse, yra visos galimybės siekti gerų rezultatų. Šiauliečių maniežui didelė priešingybė Kauno maniežas, kuris yra šaltas ir jame nejauku treniruotis.

Studijuoji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmame magistratūros kurse, be to, dirbi su Kauno „Žalgirio“ dublerių komanda, kuri žaidžia Lietuvos nacionalinėje krepšinio lygoje, dar ir pats aktyviai sportuoji, dalyvauji pačio aukščiausio rango varžybose ir gerini Lietuvos sprinto rekordus. Ar vienam žmogui to ne per daug?
Ne per daug, viskas normalu. Labai džiaugiuosi, šiai dienai viskas yra super.

Visą laiką mokeisi labai puikiai - vien dešimtukais. Ir Alytuje, kur baigei vidurinę mokyklą, ir Kaune, kur sieki savo antrojo aukštojo mokslo diplomo. Ko gero, savo tolesnį savo gyvenimą susiesi su mokslu?
Sunku pasakyti, kur mane gyvenimas nuves. Svajoju būti ir bėgimo treneriu, man tai labai  patrauklus ir įdomus darbas.

Ar dar tęsiasi tavo draugystė su būsimąja stomatologe Aiguste?
Su ja rimtai draugauju, puikiai sutariame. Aigustė dažnai stebi varžybas, kuriose dalyvauju, tačiau dabar dėl mokslo - ji studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete odontologiją - negalėjo atvažiuoti į Šiaulius ir palaikyti manęs. Draugė dabar savo žinias jau pritaiko praktikoje, kiek žinau, sekasi gerai, siūlau būti jos klientais (šypsosi).

Kokias viltis sieji su artėjančiu vasaros sezonu?
Kuo gražiausias. Noriu pakartoti 2011 m. savo sėkmę - Kinijoje buvau antras - per šiemetinę Universiadą Kazanėje, daug geriau, nei 2001 m. (per dvi vietas nepatekau į pusfinalį ir buvau 26-as) pasirodyti pasaulio čempionate Maskvoje. Man šią vasarą sukaks 26 metai, kaip sakoma, arba dabar, arba niekada. Yra sąlygos, didelis noras greitai bėgti dabar, o ne už metų ar trejų, kai jėgos bus ne tos.

Kažkada sakei, kad tavo pati didžiausia svajonė - 100 m nubėgti greičiau nei per 10 sek. Tada tai atrodė nereali, nes dar mokeisi vidurinėje mokykloje Alytuje. Dabar prie tikslo labai priartėjai, gal tas stebuklas įvyks šiemet?
Dabar jau yra ir kitokių tikslų, susietų su mano mėgstama rungtimi. Noriu pelnyti medalį per pačio aukščiausio rango suaugusiųjų lengvosios atletikos varžybas – pasaulio ar Europos vasaros ar uždarų patalpų čempionatus. Gaila, kad nepavyko per praėjusių metų Europos vasaros čempionatą Helsinkyje, kai gavau traumą ir negalėjau startuoti finale.  

Ar vasarą bėgiosi ir 200 m distanciją?
Negaliu tiksliai pasakyti, tai priklausys nuo daugelio aplinkybių – ar būsiu pasirengęs bėgti tą distanciją, ar ji man netrukdys pagrindinei rungčiai, ar nekamuos jokios traumos.

Ar tavo rezultatas neturi įtakos tai, kad tavo treneris Aleksas Stanislovaitis atsisakė dirbti lengvosios atletikos treneriu ir visą save sutelkė darbui Lietuvos sporto universitete, o tave dabar tobulina treneris Donatas Januševičius?
Treneris mūsų nepaliko, jis yra kartu su mumis, stebėjo ir mūsų pasirodymą šiemetiniame Lietuvos žiemos čempionate. Treneris Aleksas Stanislovaitis ir toliau mums labai daug padeda, konsultuoja, būna per treniruotes. Jis tikrai yra šalia, tiktai truputėlį tolėliau nei buvo iki šiolei. Iš šio trenerio gaunu daug žinių, patirties, patarimų. Jeigu šio puikaus trenerio iš viso nebūtų, būtų labai blogai, o dabar ypatingai džiaugiamės, kad mums padeda.

O ar su naujuoju treneriu Donatu Januševičiumi smagu dirbti?
Labai smagu. Jis – buvęs bėgikas, simpatiškas žmogus, daug domisi, skaito. Su juo daug diskutuojame dėl treniruočių proceso, ieškome naujovių. Donatas tikras šaunuolis, bet jam, manau, irgi sunku, didelė atsakomybė. Labai džiaugiuosi, kad su juo dirbu.