| Julius Bliūdžius | 2010 m. gegužės 18 d. 09:32 |
Reikia plėtros, o ne imitacijos
Žiemos sporto federacijų vadovų paprašyta nurodyti gaires, kaip sporto šakos bus plėtojamos ateityje. Ne visos federacijos sugebėjo pateikti atsakymus.
Gegužės 13 d. Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) įvyko sporto vadovų susitikimas su žiemos sporto šakų federacijų atstovais, kurio tikslas – aptarti žiemos sporto plėtrą Lietuvoje.
Susitikime, be departamento vadovų, taip pat dalyvavo Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai. Panašus susitikimas buvo surengtas netrukus po Vankuverio olimpinių žaidynių. Tąsyk federacijoms buvo pavestos užduotys per pusantro ar du mėnesius parengti sporto šakų plėtros vizijas ir strategijas artimiausiam ketverių metų ciklui ir ilgalaikėms perspektyvoms.
Praėjus namų darbų terminui į susitikimą atvyko šešių iš septynių kviestų federacijų atstovai – greitojo čiuožimo trumpuoju taku, akmenslydžio, slidinėjimo, biatlono, kalnų slidinėjimo ir dailiojo čiuožimo. Į departamentą neatvyko tik ledo ritulio federacijos vadovai.
„Išklausėme, kaip federacijos įsivaizduoja sporto šakų plėtotę, susipažinome su jų pateikta medžiaga. Vieni pateikė išsamesnę, kiti – skurdesnę, treti visai nieko nepateikė. Artimiausiu metu iš KKSD, LTOK ir LSFS atstovų bus suformuota darbo grupė, kuri surinktą medžiagą apibendrins – ką galima nuveikti, kaip žiemos sportą išjudinti iš dabartinės apverktinos padėties“, – teigė laikinai KKSD generalinio direktoriaus pareigas einantis Ritas Vaiginas.
Pasak R. Vaigino, bene stipriausiai pristatydama plėtros strategiją pasirodė biatlono federacija, taip pat kalnų slidinėjimo atstovai. Jų planai – konkretūs ir įgyvendinami. Dailiojo čiuožimo federacijos vizijai trūksta konkretumo, nors ji nupiešta gana optimistiškai. Yra daug talentingo 10–12 metų jaunimo, kuris užima aukštas vietas ne tik savo amžiaus grupėse, bet ir startuodami su vyresniais, tačiau kalbama tik apie pavienių sportininkų, o ne porų rengimą.
„Liūdniausia, kad itin prasta, kone tragiška, yra slidinėjimo situacija. Be abejo, keitėsi šios sporto šakos vadovai, kurie per trumpą laiką galbūt dar nespėjo apsiprasti, tačiau kol kas jie net neturi vizijos, kaip būtų galima išjudinti slidinėjimą. Pirmiausia atkreipėme dėmesį į tai, kad visiškai nėra masiškumo. Turime duomenų, kad vykstant Lietuvos čempionatams tam tikrose amžiaus grupėse netgi nesusirinkdavo sportininkų, be to, tuose pačiuose čempionatuose dalyvauja ir biatlonininkai, kurie neretai užima aukštas vietas. Taip pat žinome, kad užsidaro nemažai slidinėjimo klubų. Deja, slidinėjimo vadovai nieko rimto nepateikė, kalba apie eilines varžybėles, bet tai mūsų netenkina“, – gana kategoriškas R. Vaiginas.
Ledo ritulio federacijai savo viziją leista pateikti dar po mėnesio. „Nepateiks, tai nepateiks. Jei federacijos vadovams nerūpi sporto šakos plėtotė, tai kam dar turėtų rūpėti? Jie turi aiškiai įsivaizduoti, kaip sporto šaka bus vystoma, nes tik federacijos yra atsakingos už sporto šakų plėtrą, departamentas gali tik prisidėti prie tos strategijos įgyvendinimo“, - teigė KKSD gen. direktorius.
„Darbo grupė bus kuriama ne tam, kad susirinktume, pakalbėtume ir dirbtume, kaip iki šiol dirbę. Taip, kaip iki šiol, būti nebegali. Turime atsirinkti, su kuriomis federacijomis dirbame rimtai, kurioms teikiame daugiau dėmesio ir skiriame didesnį finansavimą, dėl kurių stengiamės, kad atsirastų reikiamos bazės, o į kurias sporto šakas žiūrime tik kaip į mėgėjų“, – teigė R. Vaiginas.
Sporto vadovai visoms federacijoms akcentavo, kad sporto šakos plėtrą būtina pradėti nuo masinio sporto. „Kuo daugiau taškų turėsime įvairiuose Lietuvos miestuose, tuo didesnė tikimybė, kad bus ką atsirinkti į aukšto meistriškumo sportininkus. Kai sporto šakos praktikuojamos vos keliose vietovėse, sudėtinga išauginti sportininkus, kurie galėtų konkuruoti su pasaulio elitu“, - tikino R.Vaiginas.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad ne visose sporto šakose yra aukšto lygio trenerių. Siūloma išeitis: ieškoti specialistų užsienio šalyse – Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Suomijoje, Estijoje, kitose, jei tik, žinoma, pavyktų išspręsti finansavimo klausimą. R.Vaiginas pavyzdžiu pateikė imtynių federaciją, kuriai pasikvietus trenerį iš Baltarusijos, graikų-romėnų imtynininkų rezultatai sparčiai ėmė kilti į viršų.
Susitikime, be departamento vadovų, taip pat dalyvavo Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai. Panašus susitikimas buvo surengtas netrukus po Vankuverio olimpinių žaidynių. Tąsyk federacijoms buvo pavestos užduotys per pusantro ar du mėnesius parengti sporto šakų plėtros vizijas ir strategijas artimiausiam ketverių metų ciklui ir ilgalaikėms perspektyvoms.
Praėjus namų darbų terminui į susitikimą atvyko šešių iš septynių kviestų federacijų atstovai – greitojo čiuožimo trumpuoju taku, akmenslydžio, slidinėjimo, biatlono, kalnų slidinėjimo ir dailiojo čiuožimo. Į departamentą neatvyko tik ledo ritulio federacijos vadovai.
„Išklausėme, kaip federacijos įsivaizduoja sporto šakų plėtotę, susipažinome su jų pateikta medžiaga. Vieni pateikė išsamesnę, kiti – skurdesnę, treti visai nieko nepateikė. Artimiausiu metu iš KKSD, LTOK ir LSFS atstovų bus suformuota darbo grupė, kuri surinktą medžiagą apibendrins – ką galima nuveikti, kaip žiemos sportą išjudinti iš dabartinės apverktinos padėties“, – teigė laikinai KKSD generalinio direktoriaus pareigas einantis Ritas Vaiginas.
Pasak R. Vaigino, bene stipriausiai pristatydama plėtros strategiją pasirodė biatlono federacija, taip pat kalnų slidinėjimo atstovai. Jų planai – konkretūs ir įgyvendinami. Dailiojo čiuožimo federacijos vizijai trūksta konkretumo, nors ji nupiešta gana optimistiškai. Yra daug talentingo 10–12 metų jaunimo, kuris užima aukštas vietas ne tik savo amžiaus grupėse, bet ir startuodami su vyresniais, tačiau kalbama tik apie pavienių sportininkų, o ne porų rengimą.
„Liūdniausia, kad itin prasta, kone tragiška, yra slidinėjimo situacija. Be abejo, keitėsi šios sporto šakos vadovai, kurie per trumpą laiką galbūt dar nespėjo apsiprasti, tačiau kol kas jie net neturi vizijos, kaip būtų galima išjudinti slidinėjimą. Pirmiausia atkreipėme dėmesį į tai, kad visiškai nėra masiškumo. Turime duomenų, kad vykstant Lietuvos čempionatams tam tikrose amžiaus grupėse netgi nesusirinkdavo sportininkų, be to, tuose pačiuose čempionatuose dalyvauja ir biatlonininkai, kurie neretai užima aukštas vietas. Taip pat žinome, kad užsidaro nemažai slidinėjimo klubų. Deja, slidinėjimo vadovai nieko rimto nepateikė, kalba apie eilines varžybėles, bet tai mūsų netenkina“, – gana kategoriškas R. Vaiginas.
Ledo ritulio federacijai savo viziją leista pateikti dar po mėnesio. „Nepateiks, tai nepateiks. Jei federacijos vadovams nerūpi sporto šakos plėtotė, tai kam dar turėtų rūpėti? Jie turi aiškiai įsivaizduoti, kaip sporto šaka bus vystoma, nes tik federacijos yra atsakingos už sporto šakų plėtrą, departamentas gali tik prisidėti prie tos strategijos įgyvendinimo“, - teigė KKSD gen. direktorius.
„Darbo grupė bus kuriama ne tam, kad susirinktume, pakalbėtume ir dirbtume, kaip iki šiol dirbę. Taip, kaip iki šiol, būti nebegali. Turime atsirinkti, su kuriomis federacijomis dirbame rimtai, kurioms teikiame daugiau dėmesio ir skiriame didesnį finansavimą, dėl kurių stengiamės, kad atsirastų reikiamos bazės, o į kurias sporto šakas žiūrime tik kaip į mėgėjų“, – teigė R. Vaiginas.
Sporto vadovai visoms federacijoms akcentavo, kad sporto šakos plėtrą būtina pradėti nuo masinio sporto. „Kuo daugiau taškų turėsime įvairiuose Lietuvos miestuose, tuo didesnė tikimybė, kad bus ką atsirinkti į aukšto meistriškumo sportininkus. Kai sporto šakos praktikuojamos vos keliose vietovėse, sudėtinga išauginti sportininkus, kurie galėtų konkuruoti su pasaulio elitu“, - tikino R.Vaiginas.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad ne visose sporto šakose yra aukšto lygio trenerių. Siūloma išeitis: ieškoti specialistų užsienio šalyse – Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Suomijoje, Estijoje, kitose, jei tik, žinoma, pavyktų išspręsti finansavimo klausimą. R.Vaiginas pavyzdžiu pateikė imtynių federaciją, kuriai pasikvietus trenerį iš Baltarusijos, graikų-romėnų imtynininkų rezultatai sparčiai ėmė kilti į viršų.