Lietuvoje fizinis aktyvumas yra bene mažiausias Europoje. Įvairių apklausų duomenimis mūsų šalyje nuolat sportuoja kelis kartus mažiau nei Vakarų Europoje. Nors Lietuvoje netrūksta kalbų apie visuomenės sveikatą, tačiau kol kas toliau nepasistūmėta. Trūksta sporto aikštynų, vaikai ir suaugusieji neskatinami sportuoti, o idėjų viešinimui ir projektams skiriama nepakankamai lėšų. Vien entuziastų norų neužtenka.
"Lietuvoje nėra priimta jokių politinių sprendimų, teisinio dokumento, strategijos, skatinančios žmones sportuoti. Dažniausia tai yra pavienės pastangos, o sprendimai ir diskusijos Seime gerokai užsitęsė, nors Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo strategijos projektas parengtas prieš kelerius metus",- sako LKKA Sporto biomedicinos fakulteto dekanas Alvydas Kalvėnas.
Daugiausia visuomenės fiziniu aktyvumu rūpinasi įvairios sporto asociacijos ir organizacijos, tačiau jos vykdo neilgalaikius projektus. Pasak Akademijos dekano, jų veikla nekoordinuojama. Siekiant apjungti jėgas Lietuvos kūno kultūros akademijoje, kurioje jau ne vienerius metus rengiami sveikatos ir fizinio aktyvumo bakalaurai bei magistrai, įsteigta Lietuvos fizinio aktyvumo ir sveikatos asociacija.
Naujoji organizacija gimė įgyvendinant Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros remiamą projektą "Sveikatos stiprinimo per fizinį aktyvumą tarp vyresnio amžiaus gyventojų politikos formavimas (PASEO)", kurio tikslas – pagerinti fiziškai pasyvių vyresnio amžiaus gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo politiką Europos Sąjungos šalyse. Jos steigėjai - Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos asociacija „Sportas visiems", Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija ir kitos organizacijos.
"Sieksime, kad visuomenėje prigytų fizinio aktyvumo, sveikatos idėjos, rengsime fizinio aktyvumo skatinimo politiką, bandysime daryti įtaką ir teiksime pasiūlymus valstybės institucijoms",- sako A.Kalvėnas. Jis primena senokai pasaulyje patvirtintą tiesą, kad vienas doleris, išleistas profilaktikos programoms, duoda keturis grąžos, tačiau fizinio aktyvumo skatinimui šalyje skiriama vos dešimtadalis bendro kūno kultūros ir sporto biudžeto, o sporto objektų kur kas mažiau nei Vakarų Europos šalyse. Šalyje profesionaliai parengtų specialistų trūksta, tad jų poreikis dar bus ne vienerius metus.