| Marytė Marcinkevičiūtė | 2012 m. lapkričio 26 d. 12:41 |
Ketverių metų darbą įvertino gerai
Lietuvos sportinio ėjimo asociacija Alytuje išsirinko naują vadovybę bei apdovanojo ėjikus-jubiliatus
Kaip ir ankstesniais metais, dar vienai kadencijai perrinktas alytiškis Kastytis Pavilonis. Jam talkins kraštiečiai: viceprezidentu tapo verslininkas Romas Jurgelevičius, o generaliniu sekretoriumi – Valdas Kučinskas. Trenerių komisijai vadovaus kaunietis Aloyzas Bliūdžius, o revizinei komisijai – alytiškė Žibutė Jankauskaitė.
Į prezidiumą taip pat išrinkti kaunietis Steponas Misiūnas, prieniškė Gražina Goštautaitė, vilniečiai Juzefas Romankovas, Juozas Genevičius ir Mečislovas Kasperavičius, alytiškiai Brigita Virbalytė ir Arūnas Klebauskas, šakietis Vytautas Strokas ir krakietis Robertas Kaselis.
Konferencijos darbe dalyvavo Alytaus meras Jurgis Krasnickas, miesto Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjas Adomas Andrušaitis bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius Aurelijus Žiedas.
APDOVANOJIMAI. Konferencija prasidėjo jubiliatų apdovanojimais: LSĖA dovanos ir gėlės buvo įteiktos 60 m. jubiliejų švenčiančiam Vytautui Papui, 50 m. - Vytautui Strokui, o 70 m. - Justinui Vasiliauskui. Jubiliatams teko ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos aukso, sidabro ir bronzos atminimo medaliai, o Alytaus meras Jurgis Krasnickas savivaldybės dovanas skyrė geriausiems miesto ėjikams Brigitai Virbalytei ir Agnei Klebauskaitei.
Buvo pagerbti ir apdovanoti sportinio ėjimo plėtrą Lietuvoje puoselėjantys Juozas Skernevičius, Juozas Genevičius, Mečislovas Kasperavičius, Steponas Misiūnas, Juzafas Romankovas, olimpiečiai Brigita Virbalytė, Tadas Šuškevičius ir sportinę karjerą baigusi Sonata Milušauskaitė bei kiti.
Geriausiais 2012 m. ėjikais pripažinti Kristina Saltanovič ir Marius Žiūkas, o treneriais – Gražina Goštautaitė ir Juzefas Romankovas, kuriems irgi teko dovanos bei piniginiai prizai.
SUSITELKIMAS. Pranešimą skaitęs LSĖA prezidentas Kastytis Pavilonis akcentavo, kad po olimpinių žaidynių paprastai įvyksta sportininkų kaita. Pasibaigus Pekino olimpinėms žaidynėms iš didžiojo sporto pasitraukė broliai Darius ir Donatas Škarnuliai, o po Londono žaidynių – keturios olimpinėse žaidynėse dalyvausi Sonata Milušauskaitė.
Tačiau visi kiti ėjikai yra rikiuotėje ir rengiasi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Jeigu iškovos kelialapį, Kristinai Saltanovič tai būtų jau penktosios olimpinės žaidynės. Pranešėjas kalbėjo apie ėjikų pasiekimus, problemas, šios sporto šakos ateitį. „Sportinio ėjimo ateitis priklauso tiktai nuo mūsų pačių, nuo bendro sutelkto darbo. Susitelkę mes kartu galime daug pasiekti – ne tiktai išlaikyti turimas ėjikų pozicijas, bet ir jas sustiprinti“, - teigė Kastytis Pavilonis.
LSĖA prezidentas akcentavo, kad rengiantis Londono olimpinėms žaidynėms, buvo sudarytos geros treniruočių sąlygos, ypač žiemą. Daug šiltų žodžių pasakyta Lietuvos edukologijos universiteto profesoriui, praeityje puikiam ėjikui Juozui Skernevičiui, kuris daug prisidėjo prie ėjikų parengimo. Nebuvo testavimo problemų, ėjikai gaudavo daug gerų patyrimų.
„Tiktai ar buvo įsiklausyta į juos, tai didelė mįslė. Gal mūsų norai buvo geri, tačiau kai atvyksti mėnesiui į svečią šalį be gydytojo ir masažuotojo, tada galvoji, kaip išgyventi, negauti traumų, nesusirgti. Prajuokinome vokiečius per treniruočių stovyklą PAR, kurie nesuprato, ar mes atvykome rengtis Londono olimpinėms žaidynėms ar šiaip pasportuoti.
Tačiau vis dėl to, kai Londone dalyvavo penki mūsų ėjikai iš 20 Lietuvos lengvaatlečių – apėmė pasididžiavimo džiaugsmas. Po Nepriklausomybės atkūrimo jau 22 mūsų ėjikai dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Tai – ne tiktai trenerių, bet ir visų kitų sportą kuruojančių bei padedančių institucijų nuopelnas“, - kalbėjo K. Pavilonis.
MINICENTRAS. Pasiteisino LSĖA įkurtas ėjikų minicentras. Jaunieji sportininkai kviečiami į mokomąsias treniruočių stovyklas, kur gali mokytis iš olimpiečių. Užsimezgė glaudus darbas su Krakių (Kėdainių r.) treneriu Robertu Kaseliu. Tikimasi, kad iš jo vadovaujamos grupės atsiras ne vienas puikus ėjikas - jau dabar jie savo amžiaus grupėje yra geriausi ne tiktai Lietuvoje, bet lenkia ir Skandinavijos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Baltijos šalių bendraamžius.
Ėjimas Lietuvoje – žinomas. Gražiai varžybas rengia Birštonas, Kėdainiai, Kaunas, Druskininkai, tačiau visus nurungia Alytaus festivalis. Ir ne tiktai savo statusu – čia ne kartą vyko EA Permit Meeting, IAAF Challenge (Pasaulio Grand Prix) etapai, bet ir solidžia, didelio meistriškumo ėjikų kompanija. Tai – visiems puikiai žinomos varžybos, kurios kitąmet jau vyks 39-ą kartą.
Kastytis Pavilonis gerai žino: jeigu jis pasitrauks, varžybos neužges, bus kam perimti vairą. Visame sportiniame pasaulyje LSĖA žinoma ne tiktai rengiamomis puikiomis varžybomis, sportininkų rezultatais, bet ir leidiniu „Lietuvos ėjikas“. Mūsų ėjikai niekur nematė geresnio. Šis leidinys, redaguojamas Juozo Genevičiaus ir statistikos mylėtojo Stepono Misiūno, dovanojamas įvairių šalių delegacijoms, sportininkams, treneriams, teisėjams, organizatoriams.
Tai – puiki reklama ne tiktai Lietuvos sportiniam sėjimui, bet ir visai šaliai. „Be pinigų neišleisi leidinio, nesurengsi varžybų, treniruočių stovyklų, nenusipirksi sportinių batų. Dideli ar mažesni pinigai yra ir, esu giliai įsitikinęs, bus ir ateityje. Pas mus dar yra neatliktų darbų: neišleista Lietuvos ėjimo istorija, ėjimo vadovėlis. Turime tai padaryti“, - teigė K. Pavilonis.
Jis juokaudamas sakė, kad gal kada ir atsibos su ėjikais draugauti Žibutei Jankauskaitei, Mečislovui Kasperavičiui, Jonui Naujaliui, Vytautui Žurniai, Aleksandrui Medvedevui, tačiau jiems, matyt, lemta mirti ... ant asfalto. „Žinoma, juokauju, gyvenkite 200 metų“, - kalbėjo LSĖA prezidentas.
PALINKĖJIMAS. Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos mokslinės grupės vadovas profesorius Juozas Skernevičius akcentavo, kad, nepaisant to, jog Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki ėjikai, labai svarbus yra atrankos klausimas. Profesorius linkėjo treneriams neieškoti talentingų ėjikų tarp tų, kurie greitai bėga 100 metrų ar toli šoka į tolį, tačiau sportininko talentas būtent turi atsiskleisti jauname amžiuje.
Alytiškis Valdas Kučinskas trenerius kvietė per jaunųjų ėjikų varžybas atsisakyti 1 km nuotolio. „Patys jauniausieji dar eina netaisyklingai, juos reikia mokyti. Jeigu sportininkus pašalini iš varžybų, - pasipila jų ašaros, teisėjams pretenzijų turi treneriai“, - sakė būsimasis LSĖA generalinis sekretorius, kuris yra įsitikinęs, jog ankstyva specializacija žaloja ėjikus, juos pirmiaisais metais reikętų mokyti ėjimo technikos.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius Aurelijus Žiedas linkėjo ėjikų vadovui K. Paviloniui būti diplomatiškesniam ir rasti bendrą kalbą su LLAF.
Ne vienas konferencijos dalyvis pripažino, kad gal reikėtų žiūrėti ne į ėjikų kiekybę per olimpines žaidynes, bet į jų kokybę, kad jau būtų laikas ir medalį pelnyti. Juk Antano Mikėno laimėtas sidabro medalis per 1956 m. Melburno olimpines žaidynes kol kas yra vienintelis.
Po konferencijos LSĖA prezidentas Kastytis Pavilonis su olimpiečiais Brigita Virbalyte ir Tadu Šuškevičiumi aplankė besigydantį Alytaus miesto Garbės pilietį Vytautą Zambacevičių, daug davusį ne tiktai Alytaus, bet ir visos Lietuvos ėjikams.
Į prezidiumą taip pat išrinkti kaunietis Steponas Misiūnas, prieniškė Gražina Goštautaitė, vilniečiai Juzefas Romankovas, Juozas Genevičius ir Mečislovas Kasperavičius, alytiškiai Brigita Virbalytė ir Arūnas Klebauskas, šakietis Vytautas Strokas ir krakietis Robertas Kaselis.
Konferencijos darbe dalyvavo Alytaus meras Jurgis Krasnickas, miesto Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjas Adomas Andrušaitis bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius Aurelijus Žiedas.
APDOVANOJIMAI. Konferencija prasidėjo jubiliatų apdovanojimais: LSĖA dovanos ir gėlės buvo įteiktos 60 m. jubiliejų švenčiančiam Vytautui Papui, 50 m. - Vytautui Strokui, o 70 m. - Justinui Vasiliauskui. Jubiliatams teko ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos aukso, sidabro ir bronzos atminimo medaliai, o Alytaus meras Jurgis Krasnickas savivaldybės dovanas skyrė geriausiems miesto ėjikams Brigitai Virbalytei ir Agnei Klebauskaitei.
Buvo pagerbti ir apdovanoti sportinio ėjimo plėtrą Lietuvoje puoselėjantys Juozas Skernevičius, Juozas Genevičius, Mečislovas Kasperavičius, Steponas Misiūnas, Juzafas Romankovas, olimpiečiai Brigita Virbalytė, Tadas Šuškevičius ir sportinę karjerą baigusi Sonata Milušauskaitė bei kiti.
Geriausiais 2012 m. ėjikais pripažinti Kristina Saltanovič ir Marius Žiūkas, o treneriais – Gražina Goštautaitė ir Juzefas Romankovas, kuriems irgi teko dovanos bei piniginiai prizai.
SUSITELKIMAS. Pranešimą skaitęs LSĖA prezidentas Kastytis Pavilonis akcentavo, kad po olimpinių žaidynių paprastai įvyksta sportininkų kaita. Pasibaigus Pekino olimpinėms žaidynėms iš didžiojo sporto pasitraukė broliai Darius ir Donatas Škarnuliai, o po Londono žaidynių – keturios olimpinėse žaidynėse dalyvausi Sonata Milušauskaitė.
Tačiau visi kiti ėjikai yra rikiuotėje ir rengiasi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Jeigu iškovos kelialapį, Kristinai Saltanovič tai būtų jau penktosios olimpinės žaidynės. Pranešėjas kalbėjo apie ėjikų pasiekimus, problemas, šios sporto šakos ateitį. „Sportinio ėjimo ateitis priklauso tiktai nuo mūsų pačių, nuo bendro sutelkto darbo. Susitelkę mes kartu galime daug pasiekti – ne tiktai išlaikyti turimas ėjikų pozicijas, bet ir jas sustiprinti“, - teigė Kastytis Pavilonis.
LSĖA prezidentas akcentavo, kad rengiantis Londono olimpinėms žaidynėms, buvo sudarytos geros treniruočių sąlygos, ypač žiemą. Daug šiltų žodžių pasakyta Lietuvos edukologijos universiteto profesoriui, praeityje puikiam ėjikui Juozui Skernevičiui, kuris daug prisidėjo prie ėjikų parengimo. Nebuvo testavimo problemų, ėjikai gaudavo daug gerų patyrimų.
„Tiktai ar buvo įsiklausyta į juos, tai didelė mįslė. Gal mūsų norai buvo geri, tačiau kai atvyksti mėnesiui į svečią šalį be gydytojo ir masažuotojo, tada galvoji, kaip išgyventi, negauti traumų, nesusirgti. Prajuokinome vokiečius per treniruočių stovyklą PAR, kurie nesuprato, ar mes atvykome rengtis Londono olimpinėms žaidynėms ar šiaip pasportuoti.
Tačiau vis dėl to, kai Londone dalyvavo penki mūsų ėjikai iš 20 Lietuvos lengvaatlečių – apėmė pasididžiavimo džiaugsmas. Po Nepriklausomybės atkūrimo jau 22 mūsų ėjikai dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Tai – ne tiktai trenerių, bet ir visų kitų sportą kuruojančių bei padedančių institucijų nuopelnas“, - kalbėjo K. Pavilonis.
MINICENTRAS. Pasiteisino LSĖA įkurtas ėjikų minicentras. Jaunieji sportininkai kviečiami į mokomąsias treniruočių stovyklas, kur gali mokytis iš olimpiečių. Užsimezgė glaudus darbas su Krakių (Kėdainių r.) treneriu Robertu Kaseliu. Tikimasi, kad iš jo vadovaujamos grupės atsiras ne vienas puikus ėjikas - jau dabar jie savo amžiaus grupėje yra geriausi ne tiktai Lietuvoje, bet lenkia ir Skandinavijos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Baltijos šalių bendraamžius.
Ėjimas Lietuvoje – žinomas. Gražiai varžybas rengia Birštonas, Kėdainiai, Kaunas, Druskininkai, tačiau visus nurungia Alytaus festivalis. Ir ne tiktai savo statusu – čia ne kartą vyko EA Permit Meeting, IAAF Challenge (Pasaulio Grand Prix) etapai, bet ir solidžia, didelio meistriškumo ėjikų kompanija. Tai – visiems puikiai žinomos varžybos, kurios kitąmet jau vyks 39-ą kartą.
Kastytis Pavilonis gerai žino: jeigu jis pasitrauks, varžybos neužges, bus kam perimti vairą. Visame sportiniame pasaulyje LSĖA žinoma ne tiktai rengiamomis puikiomis varžybomis, sportininkų rezultatais, bet ir leidiniu „Lietuvos ėjikas“. Mūsų ėjikai niekur nematė geresnio. Šis leidinys, redaguojamas Juozo Genevičiaus ir statistikos mylėtojo Stepono Misiūno, dovanojamas įvairių šalių delegacijoms, sportininkams, treneriams, teisėjams, organizatoriams.
Tai – puiki reklama ne tiktai Lietuvos sportiniam sėjimui, bet ir visai šaliai. „Be pinigų neišleisi leidinio, nesurengsi varžybų, treniruočių stovyklų, nenusipirksi sportinių batų. Dideli ar mažesni pinigai yra ir, esu giliai įsitikinęs, bus ir ateityje. Pas mus dar yra neatliktų darbų: neišleista Lietuvos ėjimo istorija, ėjimo vadovėlis. Turime tai padaryti“, - teigė K. Pavilonis.
Jis juokaudamas sakė, kad gal kada ir atsibos su ėjikais draugauti Žibutei Jankauskaitei, Mečislovui Kasperavičiui, Jonui Naujaliui, Vytautui Žurniai, Aleksandrui Medvedevui, tačiau jiems, matyt, lemta mirti ... ant asfalto. „Žinoma, juokauju, gyvenkite 200 metų“, - kalbėjo LSĖA prezidentas.
PALINKĖJIMAS. Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos mokslinės grupės vadovas profesorius Juozas Skernevičius akcentavo, kad, nepaisant to, jog Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki ėjikai, labai svarbus yra atrankos klausimas. Profesorius linkėjo treneriams neieškoti talentingų ėjikų tarp tų, kurie greitai bėga 100 metrų ar toli šoka į tolį, tačiau sportininko talentas būtent turi atsiskleisti jauname amžiuje.
Alytiškis Valdas Kučinskas trenerius kvietė per jaunųjų ėjikų varžybas atsisakyti 1 km nuotolio. „Patys jauniausieji dar eina netaisyklingai, juos reikia mokyti. Jeigu sportininkus pašalini iš varžybų, - pasipila jų ašaros, teisėjams pretenzijų turi treneriai“, - sakė būsimasis LSĖA generalinis sekretorius, kuris yra įsitikinęs, jog ankstyva specializacija žaloja ėjikus, juos pirmiaisais metais reikętų mokyti ėjimo technikos.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius Aurelijus Žiedas linkėjo ėjikų vadovui K. Paviloniui būti diplomatiškesniam ir rasti bendrą kalbą su LLAF.
Ne vienas konferencijos dalyvis pripažino, kad gal reikėtų žiūrėti ne į ėjikų kiekybę per olimpines žaidynes, bet į jų kokybę, kad jau būtų laikas ir medalį pelnyti. Juk Antano Mikėno laimėtas sidabro medalis per 1956 m. Melburno olimpines žaidynes kol kas yra vienintelis.
Po konferencijos LSĖA prezidentas Kastytis Pavilonis su olimpiečiais Brigita Virbalyte ir Tadu Šuškevičiumi aplankė besigydantį Alytaus miesto Garbės pilietį Vytautą Zambacevičių, daug davusį ne tiktai Alytaus, bet ir visos Lietuvos ėjikams.