BMX dviratininkė Vilma Rimšaitė grįžo iš Šveicarijos. Ten ji tris dienas dirbo Tarptautinės dviratininkų federacijos (UCI) surengtame seminare. Lietuvė olimpietė yra atletų komisijos narė.
„Mes esame tarpinė grandis tarp sportininkų ir UCI bei Tarptautinio olimpinio komiteto. Mes susirenkame ir svarstome tam tikrus klausimus, pavyzdžiui draudimo ar antidopingo formų pildymo. Ir pateikiame pasiūlymus. Prieš tai, suprantama, pasikalbėję su sportininkais – ką jų nuomone reikia pakeisti, kad sportas būtų dar geresnis, patrauklesnis, populiaresnis, švaresnis,“ – supažindino su savo veikla UCI BMX dviratininkė.
V. Rimšaitė atstovauja komisijoje savo sporto šakai. Visos olimpinės dviračių sporto disciplinos komisijoje turi po du atstovus. Tačiau visi tie atstovai nagrinėja bendras problemas. Pavyzdžiui dopingo klausimai, anot olimpietės, BMX dviratininkams yra mažiau aktualūs, nei plentininkams: „Mūsų sporto šaka - daugiau techninė negu jėgos ar ištvermės. Ir dopingas labai didelės įtakos mūsų rezultatams neturėtų. Gali būti labai stiprus, bei jeigu nemokėsi šokti per kalną, neturėsi technikos, tai vis vien atvažiuosi paskutinis."
Seminaras Šveicarijoje buvo antrasis atletų komisijos susirinkimas.
„Tai yra visiškai naujas dalykas. Mes į tokį seminarą susirinkome antrą kartą. Pernai buvo daugiau pristatomasis susirinkimas. Gal dėl to, kad buvo olimpiniai metai. O šiemet mes iš tiesų sėdėjome prie stalo, labai daug diskutavome, bandėme ieškoti įvairių klausimų sprendimo būdų ir manau po tokių susitikimų kai kurie dalykai tikrai pasikeis ir tikrai – į gera,“ – įsitikinusi V. Rimšaitė.
Atletų grupės pasiūlymai siejosi su moterų dviračių reikalais, antidopingo reikalavimais bei dviratininkų atlyginimais.

„Moterys dviračių sporte yra šiek tiek diskriminuojamos. Vyrų varžybos yra reklamuojamos per televizijas, o moterims dėmesio – labai mažai. Nors visi žino, kad olimpinių žaidynių moterų plento lenktynės buvo epinės varžybos – vienos apskritai gražiausių varžybų, ką galima pamatyti gyvenime. Ir lietus, ir kova vyko iki paskutinių trasos centimetrų. Moterys juk tiek pat sunkiai dirba, kaip vyrai. Tai kodėl moterų sportas negauna tiek dėmesio, tiek lėšų, tokio rėmimo, kaip vyrų? Plentininkė olimpinė čempionė Marianne Vos pasiūlė moterų varžybas daryti tą pačią dieną, kaip ir vyrų ar net sujungti jas į vienas. Ne tai, kad kartu visus dalyvius starte paleisti, bet gal iš pradžių paleisti vyrus, po to – moteris. Dažnai būna, kad organizatoriai pakeičia moterų trasas, galvodami, kad moterys negali važiuoti sunkesnėse trasose. Ji su tuo nesutinka, jai patinka, kai sunkiau, kai yra iššūkiai,“ – pasakojo V. Rimšaitė.
Tiesa jos pačios sporto šakoje tokių didelių skirtumų nesijaučia.
„BMX vyrų ir moterų trasos būna tos pačios. Dažniausiai skiriasi tik viena ar dvi tiesės. Vyrams skirti šiek tiek didesni kalnai, nes ką nori sakyk – vyrai vis vien stipresni,“ – tvirtino dviratininkė.
Komisija taip pat rekomendavo ir minimalaus dviratininko atlyginimo padidėjimą, ir bendro komandos darbo užmokesčio ribą, siūlė supaprastinti pasaulio antidopingo agentūros ADAMS sistemą.
Ji pritarė UCI jaunųjų dviratininkų edukacijos centrui Šveicarijoje, tarptautinės federacijos pasiūlymams dėl dviratininkų draudimo bei karjerą baigusių dviratininkų įdarbinimo.