Kai hobis tampa profesija

Jaunas ir Lietuvoje nuolatos augantis BMX dviračių sportas paskutinįjį spalio savaitgalį sulaukė ypatingų svečių dėmesio. Vilniaus Aktyvaus laisvalaikio centre vykusiose tarptautinėse Pro skate ir Pro BMX varžybose sudalyvavo du “Red Bull” atletai - Senadas Grosicius ir Tobiasas Wicke. Abu trečiąją dešimtį perkopę sportininkai atvyko pademonstruoti savo įgudžių ir pasidalinti patirtimi su jaunaisiais vietos atletais.

Varžybose užėmę antrą (T. Wicke)ir trečią (S. Grosicius) vietas atletai sutiko trumpai pasišnekučiuoti ir papasakoti apie save

T. Wicke: Man trisdešimt metų, jau dešimt metų BMX sportu užsiimu profesionaliai. Myliu savo darbą, nes tai geriausias darbas pasaulyje. Kiekvieną dieną gali daryti tai, ką labiausiai mėgsti: važinėtis dviračiu, treniruotis, būti su draugais, siekti naujų aukštumų, keliauti ir sutikti žmones, kurie neįmanoma paverčia įmanoma. Tai įkvepia. Šis sportas nuolatos keičiasi ir tobulėja, todėl visą laiką esame įvykių ir naujų iššūkių sūkury. Aš visuomet svajojau gyventi iš šio sporto. Šiuo metu gyvenu savo svajonėje ir tikiuosi niekada nenubusti.

S. Grosicius: “Man trisdešimt trys metai ir aš vis dar profesionaliai važinėju BMX dviračiais. Į šį sportą įklimpau kai buvau devynerių metų, gal dar anksčiau...Kai darai tai, kas labai patinka, tiesiog nustoji skaičiuoti. Profesionalu tapau prieš vienuolika metų, kuomet “Red Bull” oficialiai priėmė mane į savo atletų šeimą. “Red Bull” suteikė man galimybę įgyvendinti svajonę – mesti darbą ir visu 100 procentų atsiduoti BMX dviračių sportui. Galiu pasakyti tik tiek – nėra didesnės dovanos už galimybę savo hobį paversti profesija.



Kaip atrodo kita medalio pusė?
S. Grosicius: Žinoma, visur galima atrasti negatyvių aspektų – daugybė kelionių priverčia daug laiko praleisti toli nuo artimųjų ir šeimos, veikla yra pavojinga ir patiri nemažai traumų, tačiau kiekviena kelionė reiškia naujas pažintis, o kiekviena trauma – naujas pamokas, todėl pozityvioji pusė viską atperka.

T. Wicke: Kai hobis tampa tavo profesija, atsiranda daug spaudimo, kadangi privalai pateisinti rėmėjų ir savo paties lūkesčius. Kartais prieš svarbias varžybas būna išties sunku, tačiau, kai minia ima skanduoti tavo vardą, kai nuo adrenalino antplūdžio pašiurpsta oda, supranti, jog darai tai, ką moki geriausiai ir darai tai iš širdies. Vos pradėjus važiuoti viskas aplinkui išnyksta, lieki tik tu ir trasa. Absoliuti koncentracija – tai man padeda.

S. Grosicius: Aš turiu savo nusiraminimo techniką - mintyse pravažiuoju visą trasą, apsisprendžiu, kurioje vietoje kokį triuką darysiu. Man labai svarbu turėti tikslų planą.

Ką galite patarti pradedantiems sportininkams?
S. Grosicius: Svarbiausia savęs nespausti. Tai turi būti smagu, tai visuomet turi būti smagu. Nesvarbu, kas tavo rėmėjai ir ko jie reikalauja, važiuoti reikia iš širdies ir siekti savo tikslų.