| Marytė Marcinkevičiūtė | 2012 m. lapkričio 1 d. 14:23 |
Trekas čempionui – tarsi pramoga
Belgijos žiniasklaidoje džentelmenu pakrikštytas dviratininkas Eimantas Gudiškis skina medalius treke, bet savo ateitį mato plente
Sėkmingas šis sezonas Lietuvos sporto universiteto antrakursiui vilkaviškiečiui dviratininkui Eimantui Gudiškiui. Jis tapo antrųjų Lietuvos plento maratonų taurės bendros įskaitos nugalėtoju, o Lietuvos dviračių treko čempionate iškovojo auksą skrečo lenktynėse ir laimėjo bronzos medalį 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse.
Dviračių pratybas 20 metų sportininkas lanko nuo penktos klasės. Jo pirmais treneris - Artūras Žemaitaitis, o dabartinis – kaunietis Gintautas Volungevičius. Ir dabar Eimantas nesiskiria su savo pirmuoju treneriu, kiekvieną savaitgalį grįžta į namus ir treniruojasi su savo kraštiečiais.
„Eimantas be galo valingas, pareigingas, taktiškas dviratininkas, nuostabus vaikis. Jis - buvusios Lietuvos rinktinės narės Indrės Janulevičiūtės, kurią treniravau, kopija. Visiems savo mokiniams sakau, kad reikia išklausyti trenerio žodžių. Po varžybų, nepaisant ar auklėtiniai jas laimi ar pralaimi, stengiamės analizuoti lenktynes.
Eimantas visada įsiklauso į mano žodžius, mokosi, ir per lenktynes stengiasi nekartoti klaidų“, - sako pirmasis Eimanto treneris vilkaviškietis A. Žemaitaitis.
Kai šiemet Panevėžyje E. Gudiškis antrą kartą tapo Lietuvos dviračių treko čempionu skrečo lenktynėse (praėjusiais metais buvo pirmas grupinėse varžybose), prasitarė, kad dviračių trekas – nėra jo specifika.
„Daugiau propaguoju plento lenktynes, tačiau kasmet atvažiuoju į Lietuvos dviračių treko čempionatą. Man trekas – savotiška pramoga, jame labai smagu važiuoti, įdomios rungtys“, - sako E. Gudiškis.
IŠTVERMINGAS. Kaip sportininkas teigia, jis yra stipresnis ne sprinto, o ištvermės reikalaujančiose rungtyse. „10 km skrečo lenktynėse varžovai tikrai buvo pajėgūs, juk rungtyniavo klaipėdietis Darijus Džervus, vilnietis Paulius Šiškevičius. Iki finišo likus keturiems ratams, įgijau vieno rato pranašumą. Nespėjau nė atsikvėpti, žinojau, kad būsiu pavytas, reikėjo bandyti kažką daryti.
Likus trims ratams, „suradau“ savo komandos draugą, irgi vilkaviškietį Andrių Pečiulį, kuris atliko labai svarbų darbą, man padėjo taktinėje kovoje – atsidūriau tinkamoje pozicijoje, iš kurios galėjau finišuoti“, - prisimena Eimantas.
DŽENTELMENAS. Vilkaviškiečio treneris A. Žemaitaitis negali pasakyti, kur toliau specializuosis jo mokinys.
„Grupinės lenktynės, kurias pamėgo Eimantas, tinka ir trekui, ir plentui. Jis veržiasi laimėti ne per kitų galvas, bet savo darbštumu, užsispyrimu. Kai buvau Lietuvos jaunių rinktinės treneris, su Eimantu daug važinėjome po įvairias varžybas Belgijoje, Lenkijoje. Belgijos spaudoje buvo išspausdintas rašinys apie Eimantą, kad jis – ne tiktai talentingas dviratininkas, bet ir plento džentelmenas.
Prieš trejus metus, besirengdami Europos jaunių čempionatui Belgijoje, per vienas varžybas Eimantas su dviem belgais ir olandu atitrūko nuo pagrindinės grupės. Likus iki finišo keliems kilometrams, vienam iš belgų nukrito dviračio grandinė. Eimantas sustojo ir varžovui ištiesė pagalbos ranką. Belgas pasakė mūsų dviratininkui, kad važiuotų į priekį, nes gali nugalėti. Tačiau Eimantas to nepadarė - palaukė, kol varžovas susitvarkė grandinę“, - pasakoja A. Žemaitaitis.
STAŽUOTĖ. Dvejus metus po porą mėnesių E. Gudiškis stažavosi Prancūzijoje, tačiau šiemet jam nepavyko susirasti klubo ir jo sezonas, pasak sportininko, buvo daugiau poilsinis. Viduryje sezono dar gydėsi rankos lūžį, buvo priverstas praleisti Lietuvos plento čempionatą.
„Šiuos metus įvardinčiau ne tokiais gerais, kokių tikėjausi. Tačiau pabaiga – puiki“,- sakė E. Gudiškis. Per Lietuvos dviračių treko čempionatą Panevėžyje po laimėto aukso medalio 10 km skrečo lenktynėse jis tribūnose dairėsi savo pirmojo trenerio Artūro Žemaitaičio.
Tačiau trenerio „Cido“ arenoje nebuvo. Jis tą dieną su trejų metukų savo sūneliu buvo Santariškių ligoninėje. Vilkaviškietis jam paskambino mobiliuoju telefonu ir kartu pasidžiaugė laimėtu čempionu titulu. A. Žemaitaitis tikina, kad jo mokinio rezultatai būtų dar geresni, jeigu Eimantas turėtų gerą dviratį, o taip pat susirastų užsienio klubą, nes namuose tobulėti yra sunku.
Dviračių pratybas 20 metų sportininkas lanko nuo penktos klasės. Jo pirmais treneris - Artūras Žemaitaitis, o dabartinis – kaunietis Gintautas Volungevičius. Ir dabar Eimantas nesiskiria su savo pirmuoju treneriu, kiekvieną savaitgalį grįžta į namus ir treniruojasi su savo kraštiečiais.
„Eimantas be galo valingas, pareigingas, taktiškas dviratininkas, nuostabus vaikis. Jis - buvusios Lietuvos rinktinės narės Indrės Janulevičiūtės, kurią treniravau, kopija. Visiems savo mokiniams sakau, kad reikia išklausyti trenerio žodžių. Po varžybų, nepaisant ar auklėtiniai jas laimi ar pralaimi, stengiamės analizuoti lenktynes.
Eimantas visada įsiklauso į mano žodžius, mokosi, ir per lenktynes stengiasi nekartoti klaidų“, - sako pirmasis Eimanto treneris vilkaviškietis A. Žemaitaitis.
Kai šiemet Panevėžyje E. Gudiškis antrą kartą tapo Lietuvos dviračių treko čempionu skrečo lenktynėse (praėjusiais metais buvo pirmas grupinėse varžybose), prasitarė, kad dviračių trekas – nėra jo specifika.
„Daugiau propaguoju plento lenktynes, tačiau kasmet atvažiuoju į Lietuvos dviračių treko čempionatą. Man trekas – savotiška pramoga, jame labai smagu važiuoti, įdomios rungtys“, - sako E. Gudiškis.
IŠTVERMINGAS. Kaip sportininkas teigia, jis yra stipresnis ne sprinto, o ištvermės reikalaujančiose rungtyse. „10 km skrečo lenktynėse varžovai tikrai buvo pajėgūs, juk rungtyniavo klaipėdietis Darijus Džervus, vilnietis Paulius Šiškevičius. Iki finišo likus keturiems ratams, įgijau vieno rato pranašumą. Nespėjau nė atsikvėpti, žinojau, kad būsiu pavytas, reikėjo bandyti kažką daryti.
Likus trims ratams, „suradau“ savo komandos draugą, irgi vilkaviškietį Andrių Pečiulį, kuris atliko labai svarbų darbą, man padėjo taktinėje kovoje – atsidūriau tinkamoje pozicijoje, iš kurios galėjau finišuoti“, - prisimena Eimantas.
DŽENTELMENAS. Vilkaviškiečio treneris A. Žemaitaitis negali pasakyti, kur toliau specializuosis jo mokinys.
„Grupinės lenktynės, kurias pamėgo Eimantas, tinka ir trekui, ir plentui. Jis veržiasi laimėti ne per kitų galvas, bet savo darbštumu, užsispyrimu. Kai buvau Lietuvos jaunių rinktinės treneris, su Eimantu daug važinėjome po įvairias varžybas Belgijoje, Lenkijoje. Belgijos spaudoje buvo išspausdintas rašinys apie Eimantą, kad jis – ne tiktai talentingas dviratininkas, bet ir plento džentelmenas.
Prieš trejus metus, besirengdami Europos jaunių čempionatui Belgijoje, per vienas varžybas Eimantas su dviem belgais ir olandu atitrūko nuo pagrindinės grupės. Likus iki finišo keliems kilometrams, vienam iš belgų nukrito dviračio grandinė. Eimantas sustojo ir varžovui ištiesė pagalbos ranką. Belgas pasakė mūsų dviratininkui, kad važiuotų į priekį, nes gali nugalėti. Tačiau Eimantas to nepadarė - palaukė, kol varžovas susitvarkė grandinę“, - pasakoja A. Žemaitaitis.
STAŽUOTĖ. Dvejus metus po porą mėnesių E. Gudiškis stažavosi Prancūzijoje, tačiau šiemet jam nepavyko susirasti klubo ir jo sezonas, pasak sportininko, buvo daugiau poilsinis. Viduryje sezono dar gydėsi rankos lūžį, buvo priverstas praleisti Lietuvos plento čempionatą.
„Šiuos metus įvardinčiau ne tokiais gerais, kokių tikėjausi. Tačiau pabaiga – puiki“,- sakė E. Gudiškis. Per Lietuvos dviračių treko čempionatą Panevėžyje po laimėto aukso medalio 10 km skrečo lenktynėse jis tribūnose dairėsi savo pirmojo trenerio Artūro Žemaitaičio.
Tačiau trenerio „Cido“ arenoje nebuvo. Jis tą dieną su trejų metukų savo sūneliu buvo Santariškių ligoninėje. Vilkaviškietis jam paskambino mobiliuoju telefonu ir kartu pasidžiaugė laimėtu čempionu titulu. A. Žemaitaitis tikina, kad jo mokinio rezultatai būtų dar geresni, jeigu Eimantas turėtų gerą dviratį, o taip pat susirastų užsienio klubą, nes namuose tobulėti yra sunku.