| Marytė Marcinkevičiūtė | 2012 m. spalio 10 d. 10:47 |
"Dievas mane labai myli"
Lietuvos dviratininkų šeima G. Gruodį įvardija kaip legendinį prezidentą ir jo vadovavimo federacijai metus prisimena su didele pagarba ir nostalgija
Buvęs Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Gediminas Gruodis, su dideliu pasisekimu federacijai vadovavęs dvi kadencijas, Lietuvoje praleido visą vasarą. Stebėjo Londono olimpines žaidynes, šventė savo 70 metų jubiliejų ir spalio 15 d. išvyko į JAV, kur praleis žiemą.
Lietuvos dviratininkų šeima G. Gruodį įvardija kaip legendinį prezidentą ir jo vadovavimo metus federacijai prisimena su didele pagarba ir nostalgija. „Tokio federacijos prezidento mes niekada neturėjome ir neturėsime. Jis dviratininkams negailėjo ir savų pinigų, jų niekada neskaičiavo ir sakė, kad jam visada malonu padėti tiems, kurie nuoširdžiai dirba“, - sako buvęs ilgametis LDSF generalinis sekretorius, o dabar vienas iš „Aušra Gruodis“ dviračių sporto klubo vadovų Valentinas Rutkauskas.
KARTELĖ. Prieš išvykstant į JAV, spalio 9 d. Gediminą Gruodį su jubiliejumi „Crowne Plaza“ viešbutyje pasveikino Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovai - prezidentas Romualdas Bakutis ir generalinis sekretorius Vaclovas Šiugždinis.
Jie jubiliatui įteikė Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos sporto federacijų sąjungos apdovanojimus, o nuo Lietuvos dviračių sporto federacijos – gražią gėlių puokštę, kadangi pats garbingiausias LDSF apdovanojimas – federacijos Garbės ženklas - buvusiam federacijos prezidentui buvo įteiktas prieš porą metų, kai G. Gruodis minėjo savo 68 metų gimtadienį.
„Jūs, kaip Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas, labai aukštai pakėlėte kartelę ir dabar reikia ypatingai stengtis, kad jinai nenukristų žemyn. Jums vadovaujant federacijai mūsų dviratininkės pasiekė pačių įspūdingiausių pergalių, kurias bus sunku pakartoti. Trys pasaulio čempionių titulai, bronzos medalis per Sidnėjaus olimpines žaidynes, kitos įspūdingos pergalės. Visa tai neužmirštama, įrašyta į Lietuvos dviračių sporto istorijos metraštį“, - sveikindamas jubiliatą, kalbėjo Romualdas Bakutis.
Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovai pakvietė Gediminą Gruodį kartu su jais papietauti „Crowne Plaza“ restorane. Prie pietų stalo daugiausiai kalbėta apie jų mėgstamą sporto šaką. G. Gruodis apgailestavo, kad jis negalės stebėti Europos dviračių treko čempionato Panevėžyje, kur jis tikisi medalių iš moterų.
LAIŠKAI. G. Gruodis prisiminė tuos metus, kai vadovavo LDSF. „Lengva tikrai nebuvo. Prisimenu, vienais metais nebuvo pinigų išsiųsti dviratininkų į pasaulio čempionatą. Nepagailėjau savų pinigų, kad tiktai jie išvažiuotų. Labai sunku federacijai buvo rasti rėmėjų. Turėjau gražių planų, kaip vaikus atitraukti iš gatvės, nuo kitų žalingų įpročių. Savo idėjai įgyvendinti į įvairias šalis su prašymais išsiunčiau 3 tūkst. laiškų, bet teigiamo atsakymo negavau nė vieno.
Kiek vėliau pavyko rasti du rėmėjus, bet ne pagal tuos laiškus. Nepaisant to, surasdavome galimybę kuo daugiau pagerbti dviratininkų ir jų trenerių, skirdavome jiems premijas. Metams baigiantis susirinkdavome visi kartu pabūti kartu, maloniai praleisdavome pagarbos vakarą“, - kalbėjo G. Gruodis.
Jubiliatas pasidžiaugė, kad jis dabar jaučiasi neblogai, nors ir turi stuburo problemų.
Abu prezidentai daug kalbėjo apie dviračių sporto plėtrą, dviratininkus ir jų trenerius. G. Gruodis domėjosi, kaip dabar sekasi Lietuvos dviračių sporto federacijai, siūlė daugiau dėmesio skirti vaikų sportui, jiems rengti kuo daugiau varžybų.
PĖDSAKAS. „Gediminas Gruodis paliko tikrai gilų pėdsaką Lietuvos dviračių sporte – jis buvo puikus vadovas, galima sakyti, ir privatus rėmėjas. Už viską mes jam esame labai dėkingi. Norint kažką kurti, reikia nepamiršti ir to, ką gero turėjome“, - kalbėjo dabartinis LDSF generalinis sekretorius V. Šiugždinis.
Kalba prie pietų stalo pakrypo ir apie iškilų Kolumbijos lietuvį Algį Didžiulį, kuris yra geras Gedimino Gruodžio ir Lietuvos dviratininkų draugas. Jis daug padėdavo mūsų dviratininkams, kai jie stovyklaudavo ar dalyvaudavo varžybose Kolumbijoje – A. Didžiulis mūsų sportininkams visada ištiesdavo pagalbos ranką, jais nuoširdžiai rūpindavosi, dažnai dviratininkus ir jų vadovus apgyvendindavo savo namuose.
„Visi sako, kad esu laimingas žmogus, o aš galvoju kitaip. Dievas mane labai myli. Karo metais šeima pabėgo iš Lietuvos, laimingai gyvenome Vokietijoje ir Amerikoje, vėliau galėjau grįžti į gimtinę ir čia pradėti verslą. Matyt, yra ranka, kuri mane laimina ir prižiūri“, - kalbėjo G. Gruodis.
Lietuvos dviratininkų šeima G. Gruodį įvardija kaip legendinį prezidentą ir jo vadovavimo metus federacijai prisimena su didele pagarba ir nostalgija. „Tokio federacijos prezidento mes niekada neturėjome ir neturėsime. Jis dviratininkams negailėjo ir savų pinigų, jų niekada neskaičiavo ir sakė, kad jam visada malonu padėti tiems, kurie nuoširdžiai dirba“, - sako buvęs ilgametis LDSF generalinis sekretorius, o dabar vienas iš „Aušra Gruodis“ dviračių sporto klubo vadovų Valentinas Rutkauskas.
KARTELĖ. Prieš išvykstant į JAV, spalio 9 d. Gediminą Gruodį su jubiliejumi „Crowne Plaza“ viešbutyje pasveikino Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovai - prezidentas Romualdas Bakutis ir generalinis sekretorius Vaclovas Šiugždinis.
Jie jubiliatui įteikė Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos sporto federacijų sąjungos apdovanojimus, o nuo Lietuvos dviračių sporto federacijos – gražią gėlių puokštę, kadangi pats garbingiausias LDSF apdovanojimas – federacijos Garbės ženklas - buvusiam federacijos prezidentui buvo įteiktas prieš porą metų, kai G. Gruodis minėjo savo 68 metų gimtadienį.
„Jūs, kaip Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas, labai aukštai pakėlėte kartelę ir dabar reikia ypatingai stengtis, kad jinai nenukristų žemyn. Jums vadovaujant federacijai mūsų dviratininkės pasiekė pačių įspūdingiausių pergalių, kurias bus sunku pakartoti. Trys pasaulio čempionių titulai, bronzos medalis per Sidnėjaus olimpines žaidynes, kitos įspūdingos pergalės. Visa tai neužmirštama, įrašyta į Lietuvos dviračių sporto istorijos metraštį“, - sveikindamas jubiliatą, kalbėjo Romualdas Bakutis.
Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovai pakvietė Gediminą Gruodį kartu su jais papietauti „Crowne Plaza“ restorane. Prie pietų stalo daugiausiai kalbėta apie jų mėgstamą sporto šaką. G. Gruodis apgailestavo, kad jis negalės stebėti Europos dviračių treko čempionato Panevėžyje, kur jis tikisi medalių iš moterų.
LAIŠKAI. G. Gruodis prisiminė tuos metus, kai vadovavo LDSF. „Lengva tikrai nebuvo. Prisimenu, vienais metais nebuvo pinigų išsiųsti dviratininkų į pasaulio čempionatą. Nepagailėjau savų pinigų, kad tiktai jie išvažiuotų. Labai sunku federacijai buvo rasti rėmėjų. Turėjau gražių planų, kaip vaikus atitraukti iš gatvės, nuo kitų žalingų įpročių. Savo idėjai įgyvendinti į įvairias šalis su prašymais išsiunčiau 3 tūkst. laiškų, bet teigiamo atsakymo negavau nė vieno.
Kiek vėliau pavyko rasti du rėmėjus, bet ne pagal tuos laiškus. Nepaisant to, surasdavome galimybę kuo daugiau pagerbti dviratininkų ir jų trenerių, skirdavome jiems premijas. Metams baigiantis susirinkdavome visi kartu pabūti kartu, maloniai praleisdavome pagarbos vakarą“, - kalbėjo G. Gruodis.
Jubiliatas pasidžiaugė, kad jis dabar jaučiasi neblogai, nors ir turi stuburo problemų.
Abu prezidentai daug kalbėjo apie dviračių sporto plėtrą, dviratininkus ir jų trenerius. G. Gruodis domėjosi, kaip dabar sekasi Lietuvos dviračių sporto federacijai, siūlė daugiau dėmesio skirti vaikų sportui, jiems rengti kuo daugiau varžybų.
PĖDSAKAS. „Gediminas Gruodis paliko tikrai gilų pėdsaką Lietuvos dviračių sporte – jis buvo puikus vadovas, galima sakyti, ir privatus rėmėjas. Už viską mes jam esame labai dėkingi. Norint kažką kurti, reikia nepamiršti ir to, ką gero turėjome“, - kalbėjo dabartinis LDSF generalinis sekretorius V. Šiugždinis.
Kalba prie pietų stalo pakrypo ir apie iškilų Kolumbijos lietuvį Algį Didžiulį, kuris yra geras Gedimino Gruodžio ir Lietuvos dviratininkų draugas. Jis daug padėdavo mūsų dviratininkams, kai jie stovyklaudavo ar dalyvaudavo varžybose Kolumbijoje – A. Didžiulis mūsų sportininkams visada ištiesdavo pagalbos ranką, jais nuoširdžiai rūpindavosi, dažnai dviratininkus ir jų vadovus apgyvendindavo savo namuose.
„Visi sako, kad esu laimingas žmogus, o aš galvoju kitaip. Dievas mane labai myli. Karo metais šeima pabėgo iš Lietuvos, laimingai gyvenome Vokietijoje ir Amerikoje, vėliau galėjau grįžti į gimtinę ir čia pradėti verslą. Matyt, yra ranka, kuri mane laimina ir prižiūri“, - kalbėjo G. Gruodis.