sportas.info | 2012 m. spalio 4 d. 23:38 |
Penktadienį Lietuvos Edukologijos universitete Vilniuje prasideda tarptautinis tinklinio turnyras, skirtas olimpinio čempiono V. Matuševo atminimui
Antrą jartą rengiamame Vasilijaus Matuševo atminimo turnyre dalyvauja Varšuvos UMKS MOS Wola (Lenkija), Daugpilio "Universitate" (Latvija) ir praėjusio sezono Lietuvos čempionai Vilniaus "Flamingo Volley-SM Tauras" ir vicečempionai Šiaulių "Elga-Master Idea" (Šiauliai) tinklininkai.
Spalio 5 d. varžybos prasideda 17.30 val., spalio 6 d. – 14.30 val., spalio 7 d. – 11.30 val.
V.Matuševas kartu su bokso legenda Danu Pozniaku – pirmieji olimpiniai čempionai iš Lietuvos, auksą iškovoję 1968 m. Meksiko olimpiadoje.
V.Matuševas gimė 1945 m. Ignalinos raj. 1952 m. kartu su tėvais persikėlė į Vilnių ir pradėjo lankyti tinklinio treniruotes pas daug gerų tinklininkų išugdžiusį trenerį J.Švedą.
Po 1967 m. IV TSRS tautų spartakiados, kur Lietuvos tinklinio rinktinė (pagrinde V.Matuševo pastangų dėka) 3:2 nugalėjo tituluotą Ukrainos komandą, kurioje žaidė 5 tarptautinės klasės sporto meistrai, V.Matuševas neliko nepastebėtas geriausių to meto tinklinio komandų trenerių. Iš daugelio pasiūlymų V.Matuševas pasirinko Charkovo „Lokomotiv“ komandos kvietimą, o netrukus, 1968 m. buvo pakviestas į SSRS rinktinę. Rinktinės sudėtyje 1968 m. laimėjo Meksiko olimpiadą, 1969 m. Pasaulio taurės bronzos medalius Vokietijoje ir sidabro medalius 1970 m. Universiadoje Turine.
Nepaisant puikių pasiekimų Ukrainoje, V.Matuševą nuolat traukė atgal į Vilnių, kuriam jis visą laiką jautė ypatingus jausmus. Komandos „Kuro aparatūros“ vadovams pakvietus vadovauti kuriant profesionalią tinklinio komandą, baigęs valstybinį Charkovo pedagoginį institutą, 1974 m. su šeima grįžo į Vilnių. Čia jis tapo „Kuro aparatūra“ žaidžiančiu treneriu, užsibrėžė tikslą išvesti šią komandą į TSRS aukščiausią lygą. V.Matuševo vadovaujama „Kuro aparatūra“ palaipsniui tapo viena geriausių TSRS tinklinio komandų, išsiskirianti kombinaciniu žaidimu. Kaip puikus treneris 1985 m. buvo paskirtas treniruoti TSRS jaunių rinktinę.
Iki pat netikėtos mirties 1989 m. V.Matuševas išliko atsidavęs tinkliniui, reiklus kitiems, o ypač sau.