Visuomenei pristatyta Kauno rajono slidinėjimo trasų studija, kurioje įvertintos žiemos turizmo galimybės Kauno rajone įrengiant slidinėjimo trasas, perspektyvos plėtoti aktyvų žiemos sezono turizmą, mažinti neigiamą sezoniškumo įtaką.
Kaip teigia rajono mero patarėja Vilma Kasperavičienė, šiam dokumentui parengti buvo sudaryta komanda iš Kauno regiono plėtros agentūros bei ekspertų, kurie turėjo įvertinti esamą situaciją bei nurodyti galimas vietas slidinėjimo trasoms įrengti, paskaičiuoti preliminarias investicijas. Rengiant studiją, įvertinta 16 tinkamų trasoms vietų. Atsižvelgiant į suformuotus kriterijus, buvo atrinktos potencialios slidinėjimo trasos, kurios vėliau bus pasiūlytos investuotojams.
Slidinėjimo trasoms įrengti, ekspertų nuomone, Kauno rajone labiausiai tinka "Nemuno žiedo" teritorija, Pyplių piliakalnis, šlaitai prie Marvelės transporto mazgo, Lazduonos, Karnavės ir Narėpų kaimuose bei Domeikavoje. Dažniausiai tai yra šiauriniai 10-20 procentų nuolydžio šlaitai, kuriuose galima įrengti ir lygumų slidinėjimo, ir nusileidimo nuo kalno trasas. Šios vietovės yra arti vandens bei elektros pastočių, o tai varbu sniegui gaminti, jos lengvai randamos. Šalia jų nebūtų problemų surasti vietos automobiliams pastatyti ir įrengti kitą infrastruktūrą.
Studijos rengėjai orientavosi į Kauno miesto ir rajono žiemos sporto mėgėjus, skaičiavo poreikį 300-1000 lankytojų per dieną. Tikimasi, kad trasos bus panaudojamos ne tik žiemos, bet ir kitais metų laikais. Trasoms įrengti bus siekiama pritraukti įvairių lėšų ir privataus vietinio kapitalo.
Berengiant studiją, kilo didelis visuomenės susidomėjimas. Ypač tuo domėjosi šios srities žinovai, todėl buvo organizuoti pasitarimai, kuriuose dalyvavo Savivaldybės ir Kauno regiono plėtros agentūros specialistai bei ekspertai, Nacionalinės slidinėjimo asociacijos atstovai. Pasistengta kuo geriau įvertinti Kauno rajono gamtinių išteklių panaudojimo galimybes, atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir pasiūlymus, papildomai išnagrinėtos galimybės panaudoti kelis rajone esančius šlaitus, numatytos rekomendacijos verslininkams, kurie domėsis slidinėjimo trasų įrengimo projektu.
Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos vadovas Andrius Bublys teigia, kad pasirinktos vietovės pagal parametrus nėra blogesnės už tas, į kurias pramogauti ir sportuoti važiuoja mūsų šalies žiemos sporto mėgėjai dabar.
"Ši žiema parodė: lietuviai mėgsta slidinėti, laisvalaikį leisti gryname ore, sportiškai, sveikai ir produktyviai. Lenkijoje ir Latvijoje trasų nuolydžiai panašūs, tad viską lems infrastruktūra", - sakė A. Bublys.
Slidinėjimo entuziastas ir trasų rengimo Kauno rajone pradininkas Valentinas Juodis džiaugėsi, kad rajonas ryžosi atgaivinti senas slidinėjimo tradicijas. Pasak V. Juodžio, apie 1980 metus Lietuvoje veikė 12 slidinėjimo trasų.
"Gauti leidimus kirsti medžiams tada buvo lengviau, suderinimus dėl elektros tinklų - taip pat. Slidinėjimo kolektyvai burdavosi įmonėse, entuziazmo buvo daug. Labiausiai žinomos ir populiariausios buvo Narėpų ir Zapyškio trasos", - nesenus laikus su neslepiama nostalgija prisiminė V. Juodis.
"Kauno rajonas turi unikalų gamtinį karkasą, yra gražus ir patrauklus. (...) Turizmo požiūriu rajonas yra ypač dėkingoje geografinėje vietoje, tačiau dabar šis geografinis privalumas išnaudojamas tik vasaros turizmui ir vietos gyventojų rekreacijai. (...) Norime plėtoti turizmo paslaugas, netrukus atidarysime reguliarų maršrutą laivais Nemune iki Zapyškio ir Kulautuvos, rengiamės plėsti dviračių takus, vandens turizmo paslaugas. Tai - vasaros sezono pramogos ir sporto šakos. Slidinėjimo trasos, manau, rajone taip pat turi tenkinti mūsų krašto žmonių poreikius, būti modernios ir saugios", - sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.