| sportas.info | 2010 m. gegužės 5 d. 16:16 |
Pažymėjo sakurų žydėjimo šventę
Keli šimtai kiokušin karatė meistrų ir mokinių Vilniuje pažymėjo sakurų žydėjimo šventę. Sakurų žiedai laikomi Japonijos kultūros simboliu.
Ch.Sugiharos sakurų parke antradienio popietę susirinko keli šimtai kiokušin karatė meistrų ir mokinių. Japonijos bičiuliai, kiokušin karate sportininkai, Vilniuje pažymėjo sakurų žydėjimo šventę. Sakurų žiedai laikomi Japonijos kultūros simboliu. Kasmet daugybė žmonių Japonijoje renkasi į tradicija tapusias iškylas po gausiai rausvais žiedais apsipylusiomis vyšniomis.
Prie žydinčių sakurų buvo prisiminta karate istorija, simbolika, ryšiai su Japonija. Vilkėdami tradiciniais baltais kimono kyokušin karate sportininkai atliko tradicinius karate ritualus: „mokuso“ – susikaupimo, „osu“ – pagarbos, „kiai!“ – niekada nepasiduok.
Į šventę atvyko Japonijos ambasados Lietuvoje atstovai, Lietuvos-Japonijos draugijos nariai, karatė klubų "Saulės ženklas", "Budora", "Shin", "Active Gym", "Energijos smūgis", "Kanu", "Sakura", "Sensei", "Toshi" nariai. Kartu su savo klubo "Budora" auklėtiniais renginyje dalyvavo ir pasaulio kiokušin karatė vicečempionas Donatas Imbras.
Lietuvos kiokušin karatė federacijos Garbės prezidentas Romas Vitkauskas teigė, kad ši šventė taps tradicine.
Japoniškos sakuros – dekoratyvinės vyšnios, į Lietuvos miestus atvežtos ir pasodintos prieš devynerius metus, iškilmingai minint žydus nuo nacių Lietuvoje gelbėjusio Japonijos diplomato Chiune Sugiharos šimtąsias gimimo metinės. Iš viso Vilniuje buvo pasodinta apie pustrečio šimto egzotiškų medžių, tačiau dalis jų neištvėrė šalnų, dalis buvo suniokota vandalų.
Sostinėje sakuros žydi dešiniajame Neries krante prie Nacionalinės galerijos pastato, prie Prezidentūros, Gaono žydų muziejaus, Sapiegos ligoninės kieme, Ch.Sugiharos gatvėje, Vingio parke. Sakuros taip pat buvo sodinamos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Telšiuose ir Jurbarke, tačiau ne visiems miestams pavyko jas išsaugoti.
Prie žydinčių sakurų buvo prisiminta karate istorija, simbolika, ryšiai su Japonija. Vilkėdami tradiciniais baltais kimono kyokušin karate sportininkai atliko tradicinius karate ritualus: „mokuso“ – susikaupimo, „osu“ – pagarbos, „kiai!“ – niekada nepasiduok.
Į šventę atvyko Japonijos ambasados Lietuvoje atstovai, Lietuvos-Japonijos draugijos nariai, karatė klubų "Saulės ženklas", "Budora", "Shin", "Active Gym", "Energijos smūgis", "Kanu", "Sakura", "Sensei", "Toshi" nariai. Kartu su savo klubo "Budora" auklėtiniais renginyje dalyvavo ir pasaulio kiokušin karatė vicečempionas Donatas Imbras.
Lietuvos kiokušin karatė federacijos Garbės prezidentas Romas Vitkauskas teigė, kad ši šventė taps tradicine.
Japoniškos sakuros – dekoratyvinės vyšnios, į Lietuvos miestus atvežtos ir pasodintos prieš devynerius metus, iškilmingai minint žydus nuo nacių Lietuvoje gelbėjusio Japonijos diplomato Chiune Sugiharos šimtąsias gimimo metinės. Iš viso Vilniuje buvo pasodinta apie pustrečio šimto egzotiškų medžių, tačiau dalis jų neištvėrė šalnų, dalis buvo suniokota vandalų.
Sostinėje sakuros žydi dešiniajame Neries krante prie Nacionalinės galerijos pastato, prie Prezidentūros, Gaono žydų muziejaus, Sapiegos ligoninės kieme, Ch.Sugiharos gatvėje, Vingio parke. Sakuros taip pat buvo sodinamos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Telšiuose ir Jurbarke, tačiau ne visiems miestams pavyko jas išsaugoti.