Nepradingę talentai

Jau rašėme, kad Lietuvos standartinių šokių čempionai Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė užtikrintai laimėjo praėjusį savaitgalį Kaune vykusias pasaulio reitingo varžybas „Gintarinė pora 2010”. Nors varžybos baigėsi kone vidurnaktį, puikiai nusiteikę trenerių Jūratės ir Česlovo Norvaišų auklėtiniai su sportas.info žurnalistu kalbėjosi vos spėję atgauti kvapą - ne tik po sekinančių varžybų, bet ir sveikinimų lavinos.

Donatai, Lina, laimėjote, bet ar patys sau turite priekaištų?

Lina: Visada turime sau priekaištų. Ką galėjome, tą padarėme, bet visuomet jaučiame, ką galėjome padaryti geriau. Tiesiog toks yra mokymosi ir tobulėjimo procesas. Šiaip savo pasirodymu esme patenkinti.

Esate labai pavargę?

Donatas: Labai. Nesitikėjome, kad muziką leis taip ilgai...

Lina: Pakeitė taisykles. Žiūrovui tai nesijaučia, bet dabar šokiai trunka 15 sekundžių ilgiau.

Donatas: Esame įpratę šokti 1 minutę 30 sekundžių, bet Tarptautinė sportinių šokių federacija pakeitė taisykles ir dabar šokis turi trukti 1 minutę 45 sekundes. Šios taisyklės galioja jau kurį laiką, bet ne visose varžybose taip griežtai jų dar laikomasi. Šįkart konkursą stebėjęs IDSF sporto direktorius Heinzas Spekeris sėdėjo visai šalia didžėjaus ir preciziškai tikrino, ar taisyklių laikomasi.

Kodėl šios taisyklės buvo įvestos?

Donatas: Aš manau, kad taip siekiama šokius dar labiau priartinti prie sporto. Dar svarbesnis tampa ištvermės faktorius. Kas neatlaiko tempo, šoka sunkiau. Ant parketo visi šypsosi, atrodo linksma ir smagu, tačiau iš tikrųjų mes atliekame sunkų fizinį darbą.

Ar varžybų metu stebite konkurentus?

Lina: Geriausia susikonecntruoti į save. Varžybose niekad nežiūriu, kaip kiti šoka ir kaip elgiasi. Tiesiog dirbu savo darbą, ir, manau, tai yra geriausia.

Vis dėlto, kai stovėjote ant parketo ir klausėtės salės pranešėjo, skelbiančio finalo rezultatus, buvote tikri dėl pergalės ar šiek tiek nerimavote?

Lina: Pagal pasaulio reitingą esame aukščiau už kitas poras, dalyvavusias konkurse, todėl tikėjomės pergalės. Tai nebuvo siurprizas. 

Donatas: Dar tik pamatę užsiregistravusių porų sąrašą, žinojome, jog būsime favoritai.

Ar tas žinojimas nesukelia psichologinio spaudimo? Juk kai visi tikisi pergalės, o ne mažiau, atsiranda įtampa.

Donatas: Gula didelė atsakomybė, kai žinai, kad esi favoritas, todėl turi stengtis šokti kuo geriau. Psichologiškai labai sunku, bet, šokant prie savų žiūrovų, net ir per „negaliu“ reikia padaryti.

Lina. Šokant prie savų žiūrovų tas jaudulys visuomet išlieka didelis, nes norisi, kad būtų kuo geriau. Kita vertus, savo sienos padeda pasiekti geresnį rezultatą, nes žiūrovų palaikymas suteikia papildomos energijos. Tai abipusis ryšys – mes jiems, jie mums.

Kas šokėjams svarbiau – teisėjų ar žiūrovų įvertinimas?

Lina: Labai svarbūs abu dalykai. Kad galėtum gerai šokti, visą save atiduoti, publika turi būti labai šilta.

Donatas: Užsienyje, kur niekas tavęs nepalaiko, pats šokimas būna kitoks. Lietuvoje labiau atsipalaiduoji, pradedi žaisti su žiūrovais, gauni energijos. Gal kitame konkurse jau nebūtų jėgų, o čia jų suteikia publika. Tai atsiliepia rezultatams.
 
Nenustebino, kad žiūrovų halėje nebuvo labai daug?

Lina: Gal nebuvo labai daug, bet buvo labai aktyvūs. Mes irgi sakome Česlovui [Norvaišai], kad standartinius šokius reikia kelti į antrą dieną, kai paprastai daugiau žiūrovų ateina... (šypsosi). Sakoma, kad žiūrovams Lotynų Amerikos šokiai patrauklesni, linksmesni, bet aš manau, kad geras šokis yra geras šokis. Jei poros aukšto lygios, įdomu žiūrėti ir standartinius šokius.

Beje, grįžtant į pačią pradžią, kodėl jūs pasirinkote būtent standartinius, o ne Lotynų Amerikos šokius?

Donatas: Lietuvoje standartinių šokių tradicijos gilesnės ir lygis aukštesnis.

Lina: Mums visada geriau sekėsi standartiniai šokiai. Šokome ir Lotynų Amerikos šokius, jaunimo grupėje buvome Lietuvos čempionai, o pasaulio 10 šokių čempionate – ketvirti. Bet kai pereini į suaugusiųjų grupę, norisi specializuotis, kad būtų geresnis rezultatas. Kai bandai viską aprėpti, ne taip gerai viskas pavyksta.

Ar prisimenate, kada „Gintarinės poros“ konkurse dalyvavote pirmą kartą?

Donatas: Sunku prisiminti. Nuo mažens, nuo jaunių grupės pradėjome... Prieš gerą dešimtmetį ar dar seniau... 

Lina: Dar ne poroje šokome, o jau dalyvavome „Gintarinėje poroje“.

Donatas: Taip, labai seniai.

Ką jums reiškia „Gintarinė pora“? Kuo ji ypatinga?

Lina: Didžiausias ir giliausias tradicijas turintis konkursas Lietuvoje. Vyksta Kaune, mūsų mieste, todėl čia mums labai smagu šokti. Ypač, kai salė būna taip gražiai papuošta kaip šįkart.  „Gintarinė pora“ pasižymi puiki atmosfera, todėl čia šokti visada labai malonu.

Donatas: Be to, šokant „Gintarinėje poroje“, visuomet ateina palaikyti tėvai, kas būna labai retai, nes Lietuvoje šokame tik kelis kartus per metus – Lietuvos čempionate ir „Gintarinėje poroje“. Galbūt būna dar vienose kitose varžybose. 

Apskritai „Gintarinė pora“ yra labai jaukus konkursas. Sukuriama ypatinga atmosfera. Ne visur taip būna. Dažniausiai šokame tiesiog sporto salėse, prie paprasto apšvietimo. „Gintarinė pora“ – ne tik sporto renginys. Jaučiasi Norvaišų, kurie yra labai meniški žmonės, indėlis.



Kurie epizodai, dalyvaujant „Gintarinėje poroje, per tuos metus įsiminė labiausiai?

Lina: Malonu, kai nugali.

Donatas: Gaunasi tradicija, nes laimime jau kelintus metus iš eilės. Prieš tai vis laimėdavo Edita Daniūtė ir Arūnas Bižokas, o mes būdavome antri. Kai jie išėjo, atėjome mes. Tiesa, prieš tai dar jaunimo grupėje laimėdavome.

Kelintą kartą laimėjote šį konkursą suaugusiųjų grupėje?

Lina: Berods, trečią...

Bus daugiau?

Donatas: Viskam savas laikas. Galbūt metas pamažu pereiti į profesionalų grupę...

Turite tokių planų?

Lina: Turim, turim...

Visgi kada matysime jus profesionalų varžybose?

Donatas: Ne už kalnų...

Lina: Manau, į profesionalų grupę pereisime per artimiausius dvejus metus.

Donatas: Nėra ko laukti. Ten, galima sakyti, visai kita lyga, visai kitas pasaulis.

Lina: Norisi ir ten kažką pasiekti.

Minėjote, kad ant aukščiausios „Gintarinės poros“ apdovanojimų pakylos pakeitėte Editą Daniūtę ir Arūną Bižoką. Ar tarp jaunesnių porų įžvelgiate tą, kuri galėtų pakeisti jus?

Donatas: Anksčiau gal daugiau buvo talentingo jaunimo, dabar – mažiau...

Lina: Labai sunku pasakyti. Būna – šiandien pora atrodo labai gerai, o po metų ji tarsi dingsta. Būna ir atvirkščiai.

Kas tai lemia?

Lina: Darbštumas. Tai labai sunku darbas, ir jis turi būti pastovus, sistemingas. Būna talentų, kurie pradingsta, nes nesugeba išlaikyti to tempo ir krūvio.

Kaip keičiasi jėgų pasiskirstymas pasaulyje? Kokios tendencijos? Ar sportiniuose šokiuose atsiranda naujų stiprių šalių?

Lina: Kinijoje dabar atsiranda neblogų šokėjų. Kinai ėmė daug investuoti į sportinius šokius ir jiems tikrai pavyko išauginti daug gerų porų. Kinijos sportinių šokių žemėlapyje anksčiau, galima sakyti, iš viso nebuvo, bet dabar jie stiprūs ir darosi vis stipresni. Lenkai pradėjo neblogai šokti. Vis dėlto pagrindinės šalys lieka tos pačios – Rusija, Vokietija, Italija. Pirmos 24-ios pasaulio poros yra labai stiprios bei apylygės, ir tai, kuri stovės aukščiau, lemia smulkmenos.

Donatas: Anksčiau Anglija buvo labai stipri, bet dabar pajėgių porų neturi.

O kaip lietuviai atrodo pasauliniame kontekste – krenta, kyla, išlaiko pozicijas?

Donatas: Profesionalų šokiuose Bižokas ir Daniūtė, šokdami su partneriais iš kitų šalių, varžosi dėl pirmos pozicijos pasaulyje. Tai daug pasako.

Lina: Kita vertus, stiprių šokėjų Lietuvoje nėra daug. Skaičiumi negalime pasigirti. Tėra kelios poros.

Donatas: Pavyzdžiui, mes esame pasaulio reitingo dvidešimtuke, tačiau kita Lietuvos poros – labai toli už mūsų.

Kokie artimiausi jūsų planai?

Donatas: Šį trečiadienį [gegužės 5 d.] turėjome išskristi į Bankoką, Tailandą, bet dėl politinės situacijos šioje šalyje varžybos buvo atšauktos. Artimiausios varžybos laukia birželį Blekpule, Anglijoje. 

Lina: Tai bus daugiau nei reitinginės varžybos. Tai labai senas tradicijas ir didelį prestižą turinčios varžybos, kur susirenka visos geriausios poros. Šios varžybos – šokių Anglijoje pradžia.

Donatas: Kaip tenise Vimbldono turnyras, taip sportiniuose šokiuose – Blekpulo varžybos.

Ko ten tikitės?

Lina: Norime būti finale. Pernai buvome pusfinalyje, tarp dvylikos geriausių porų. Tai kol kas geriausias mūsų rezultatas Blekpule. Šiemet norėtume kilti aukščiau, nors tai padaryti bus labai sunku.