Marius Grinbergas - iš Londono | 2012 m. rugpjučio 11 d. 00:47 |
Daugiau nei 6000 žiūrovų neapgausi. Nors teisėjas iškėlė korėjiečio ranką, jis sulaukė paniekinamo tribūnų gausmo, o lietuvį tribūnos sveikino plojimais
20-metis Lietuvos boksininkas, Londono olimpinėse žaidynėse galingais smūgiais įsiveržęs į planetos elitą, į gimtąją Šilutę parsiveš bokso medalį.
Vos antrus metus suaugusiųjų ringe kovojančiam sportininkui tai – milžiniškas laimėjimas. Tačiau E. Petrauskas neslepia – jis tikėjosi patekti į finalą ir buvo vertas kovoti dėl aukso.
Teisėjai, penktadienį fiksavę taškus per olimpinių žaidynių svorio kategorijos iki 60 kg pusfinalio dvikovą tarp lietuvio ir korėjiečio Soonchulo Hano, nusprendė kitaip. Jų nuomone 18:13 laimėjo Pietų Korėjos boksininkas.
Tokį teisėjų sprendimą daugiau nei 6000 žiūrovų, susirinkusių į „ExCeL“ parodų centre įrengtos bokso arenos tribūnas, pasitiko nepritariančiu gausmu. Džiaugėsi tik kelios Pietų Korėjos sirgalių salelės. O E. Petrauską tribūnose susirinkę bokso mėgėjai palydėjo plodami atsistoję.
Finale korėjietis kovos su ukrainiečiu Vasiliu Lomačenka. Šis pusfinalyje įveikė kubietį Yasnierą Toledo Lopezą.
„Kova – laimėta. Bet nėra prasmės teikti apeliaciją. Rezultatas – 18:13. Tai iš tų 18-os tik vienas kitas smūgis buvo tikslus. Iš kur kiti taškai – aš nežinau. Evaldas idealiai gynėsi. O trečiojo raundo pabaigoje Evaldas pataikė tris labai „švarius“ smūgius. Korėjiečio net galva tabalavo. Yra kaip yra. Aš labai džiaugiuosi, kad jis taip toli nuėjo ir tapo olimpinių žaidynių prizininku. Tikiu, kad kitai olimpiadai mes dar geriau pairuošime ir stovėsime ant aukštesnio pakylois laiptelio. Evaldas atidavė visas jėgas, vykdi visus mūsų nurodymus. Sportininkui neturiu nė vieno priekaišto. Labai jam ačiū“, - po pusfinalio kalbėjo Lietuvos bokso rinktinės vyriausiasis treneris Vladimiras Bajevas.
Dvidešimtmečio šilutiškio bronza – pirmasis Lietuvos boksininkų olimpinis medalis po nepriklausomybės atkūrimo ir pirmasis po 44 metų petraukos - 1968-aisiais Meksiko olimpiadoje auksą iškovojo Danas Pozniakas, o sidabras atiteko Jonui Čepuliui.
Kiek anksčiau lietuviai iškovojo dar du olimpinius medalius – 1956-aisiais Melburne bronza pasipuošė Romualdas Murauskas, o 1964-aisiais Tokijuje sidabrą laimėjo Ričardas Tamulis.
Pirmojoje olimpinėje dvikovoje E.Petrauskas 20:12 nugalėjo 2008 metų Europos vicečempioną vengrą Miklošą Vargą, aštuntfinalyje 16:12 privertė pasiduoti Europos čempioną turką Fatihą Kelesą, o ketvirtfinalyje 16:14 įveikė 2009 metų planetos čempioną bei praėjusių metų Europos vicečempioną ir pasaulio pirmenybių bronzos medalininką italą Domenico Valentino.
Ar pripažįsti teisėjų sprendimą skaičiuojant taškus?, - žurnalistai paklausė E. Petrausko.
Negalima nepripažint. Nors, mano nuomone, laimėjau kovą. Kaip supratau, tokia pati buvo ir publikos nuomonė.
Tikėjausi pergalės. Kai po pirmo raundo pralaiminėjau tik vienu tašku, jaučiau ir pats, kad pataikiau švarius smūgius ir daugiau, nei jis man pataikė. Korėjietis laimėjo nepelnytai.
Kodėl taip įvyko, ko pritrūko?
Teisėjai, o ne patys boksininkai skiria taškus. Teisėjų nuomonė išsiskyrė, bet korėjietis laimėjo.
Ar šis varžovas buvo stipriausias olimpiadoje, ar sėkmingai išlaikė distanciją, pasinaudojo savo ūgio pranašumu?
Man jis nebuvo labai sunkus, bet buvo mažiau parankus, nei, pavyzdžiui, pirmoje kovoje. Šis priešininkas gal tiek tiksliau mušė per korpusą ir net žemiau juosmens, bet teisėjas į tai nereagavo – gal nematė?
Trečiame raunde ėjai va bank?
Reikėjo, nebuvo kitos išeities.
.
Iš šios olimpiados išsiveši bronzos medalį. Ką jis tau reiškia?
Medalis – labai didelis džiaugsmas. Ypač kai Lietuva 44 metus neturėjo olimpinio bokso medalio. Manau, kad šaliai padariau garbę.
Ar tikėjaisi jau pirmose savo žaidynėse iškovoti medalį?
Atvažiavęs čia galvojau tik kaip laimėti pirmą kovą ir laukiau palankių burtų. O burtai buvo tikrai geri. Žinoma, varžovai stprūs, bet kitoje varžybų tinklelio pusėje buvo dar stipresnių – ukrainietis, kubietis.
Po pirmos kovos supratau, kad tikrai galiu eiti toliau. Ir iškopiau iki pusfinalio. Rio de Žaneire bandysiu užkopti dar aukščiau.
Tikriausiai guodžia bent tai, kad taip audringai palaikė publika?
Žinoma guodžia. Žmonės plojo ne jam, o man. Korėjietį net nubaubė. Tai man – labai didelis pliusas. Esu labai patenkintas publika.
Tai jautiesi laimėjęs bronzą, ar pralaimėjęs sidabrą arba auksą?
Išties jaučiuosi laimėjęs. Vien patekimas į olimpines žaidynes yra pergalė. O medalis – negaliu net apsakyti, kaip džiaugiuosi. Bet tuo pačiu esu nusivylęs, nes pralaimėjau šią kovą.
Tau – tik 20 metų. Ką turėtum patobulinti iki Rio de Žaneiro žaidynių?
Galią. Kuo būsiu galingesnis, tuo stipresnis. Ir kiti negalės nieko man padaryti.
Ką tau pasakė treneris Vladimiras Bajevas, kai apsikabino iškart po kovos?
Pagyrė, sakė: šaunuolis, padarei viską, ką galėjai. Ir pasveikino mane.
Per olimpines žaidynes tau nuolat teko mesti svorį. Tai dabar galėsi normaliai pavalgyti?
Taip, dabar jau galėsiu.bet šiandien jau neblogai pavalgiau. Net neįsivaizduoju, ko ypatinga dabar norėčiau. Bet atsigerti tai ko nors skaniai būtinai atsigersiu.