| DELFI.lt | 2010 m. balandžio 26 d. 20:33 |
Minimalią užduotį įvykdė
Lietuvos ledo ritulio rinktinė išsaugojo teisę ir kitais metais kovoti antrame pagal pajėgumą lygmenyje, tačiau svajonė liko neįgyvendinta.
Pirmadienį į Vilnių sugrįžo Lietuvos vyrų ledo ritulio nacionalinė rinktinė. Mūsų komanda Tilburgo (Olandija) mieste savaitę vykusiose pirmojo divizono A grupės planetos pirmenybėse vienerias rungtynes laimėjo, ketveriose patyrė nesėkmes, bet išsaugojo teisę ir kitais metais kovoti antrame pagal pajėgumą lygmenyje. Tačiau svajonė iškovoti pasaulio čempionato medalius liko neįgyvendinta.
Minimali užduotis įvykdyta
„Labai daug kuo pasidžiaugti negalime, bet minimalų uždavinį įvykdėme. Džiugina tai, kad komanda sugebėdavo po pusę rungtynių sužaisti teigiamu rezultatu su Ukrainos ir Austrijos komandomis. Na, reikia dirbti. Reikia stipriai pagerinti fizinį pasirengimą ir tada daug problemų išsispręs“, – mano rinktinės vyriausiasis treneris Rimantas Sidaravičius.
„Rinktinei kėlėme ultimatumą neiškristi iš šio diviziono ir jis įgyvendintas. Vizijos (iškovoti medalius – DELFI) įgyvendinti mums nepavyko. Čempionato analizę pateiksime vėliau, kai pailsėsime nuo didžiulio nuovargio. Tada ir galėsime kritiškiau įvertinti savo pasirodymą“, – žadėjo Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Petras Nausėda.
„Potencialiai mūsų rinktinė nėra bloga, ypač turint galvoje puolimą. Įmušėme Ukrainai 5 įvarčius, ko niekas daugiau turnyre nepadarė. Bet gynyba visada buvo Lietuvos ledo ritulininkų silpnoji vieta. Tai vienas dalykų, kuriuos reikia tobulinti. Tą įdiegti dabar galima tik vaikams“, – DELFI sakė Lietuvos rinktinės kapitonas Šarūnas Kuliešius.
Rinktinė turėtų atsinaujinti
Dabartinės sudėties Lietuvos rinktinėje vyksta kartų kaita ir ji turėtų atsinaujinti.
„Na, aš manau, kad ji turėtų kiek atsinaujinti, nors jaunimo, kuris galėtų visaverčiai pakeisti senbuvius, labai daug neturime. Kai jaunimas pradės kvėpuoti senbuviams į nugarą, gal tada ir veteranai šiek tiek pasitemps. Norėtųsi to... O jaunimas sužaidė maždaug savo lygyje, kai kada net ir nudžiugino. Yra kam dirbti ateityje“, – svarstė treneris R. Sidaravičius.
„Aš manau, kad komanda turės keistis. Tik didžiulė bėda yra tai, kad nelabai turime kuo pakeisti. Vasarą turėsime daug analitinio darbo ir žiūrėsime, ką galime padaryti. Žinant situaciją, reikia rasti geriausią kelią. Negalime švaistyti laiko ir tam lėšų beveik nėra. Turime priimti teisingiausius sprendimus“, – pastebėjo LLRF vadovas P. Nausėda.
„Treneris šiame čempionate pasirėmė jaunais žaidėjais, mūsų, kaip mes vadiname „mėlynųjų penketukas“, žaidė mažiau. Jaunimo ir ankščiau (rinktinėje) buvo, bet šiemet Tadas Kumeliauskas parodė iš tikrųjų, kodėl jis žaidžia Sankt Peterburge, Nerijus Ališauskas labai gerai žaidė šitame turnyre. Kiti žaidė normaliai. Savotiška kartų kaita jau pamažu vyksta. Patys vyriausi žaidėjai pasaulio čempionate negavo pačių svarbiausių minučių. Kai kuriais momentais tai pasiteisino, kai kuriais – ne“, – analizavo Š. Kuliešius.
Įveikti tik serbai
Lietuvos rinktinė varžybose Tilburge 5:12 pralaimėjo Ukrainai, 2:6 – Austrijai, 1:4 – Olandijai, 10:4 sutriuškino Serbiją ir 1:7 nusileido Japonijai.
„Labiausiai pradžiugino rungtynės su Austrija, o nuvylė – su Japonija, nors pusę jų žaidėme ne taip jau blogai ir apylygiai. Neišlaikydavome minučių barjero ir praleidome porą įvarčių. Pabaigoje su jais neįstengėme lygiai kovoti.
Nuvylė ir mačas su Olandija, nes gal būt per daug tikėjomės laimėti. Nebuvome pasiruošę tokio aukšto kovingumo rungtynėms. Kitame mače su Serbija, komanda labiau mobilizavosi ir pasiekė pergalę. Jei tokio darnumo būtų išėję su olandais, aš manau, būtume pasidžiaugę (pergale)“, – prisiminė rinktinės treneris.
„Geriausią įspūdį tiek man, tiek daugeliui ekspertų paliko rungtynės su austrais ir Ukrainos komanda, kur skirtumas neatspindi mačo eigos. Po austrų rungtynių kitų komandų atstovai sakė, kad olandai mums – ne varžovas. Tai turėjo neigiamos įtakos. Kitose rungtynėse vyrai tikrai kovojo, gal ne visada tai pavyko gerai padaryti“, – pasakojo P. Nausėda.
„Aš manau realiai galėtume būti nusivylę rungtynėmis su Olandija. Priežasčių yra keletas: jie žaidė namuose, mes turime klausimų dėl teisėjavimo. Rungtynėse su Austrija ir Olandija, kai tik mes įmušdavome įvartį, nuo to laiko 5-6 minutes žaisdavome mažumoje, – varžovus vertino rinktinės kapitonas Š. Kuliešius. – Mūsų sena problema, kad neišnaudojame kiekybinės daugumos, o olandai pasinaudojo savo galimybėmis.
Buvo labai geros atkarpos ir su austrais, ir su Ukraina. Rezultatas su ukrainiečiais buvo 5:8, bet rungtynių pabaigoje, per 4 paskutines minutes, keli varžovų metimai ir keli įvarčiai viską sugadino. Žaidėme tokiom bangom, kas ir anksčiau mums buvo būdinga: jei praleidžiame vieną įvartį, tai iš karto krūvoje dar kelis. Ši bėda vėl išlindo ir šiemet“.
Japonija – neparanki
Vienintelė ir labai svarbi pergalė buvo iškovota prieš Serbiją. Ji padėjo lietuviams išsaugoti vietą pirmame divizione.
„Nebuvo geriausių mūsų rungtynių šiame čempionate apskritai. Už Serbiją mes tiesiog esame aukštesnio meistriškumo, todėl ir laimėjome. Žaidžiant su pagrindiniais varžovais įmušti 10 įvarčių yra labai daug. Tokių, kad visos rungtynės būtų labai blogos, taip pat nebuvo.
Visada Lietuvos rinktinė prieš greitas komandas, kokia yra Japonija, žaidžia silpnokai. Be to, japonai gerai žaidžia nelygiose sudėtyse, jie sau susikūrė pranašumą prieš mus daugumoje“, – teigė Š. Kuliešius.
„Čia – sportas, daug psichologinių momentų lemia rungtynių baigtį. Nusiteikimas mačui su austrais buvo didesnis negu 100 proc., su olandais gal kiek „perdegėme“, o japonai visada prieš mus laimi. Ta komanda nuolat stiprėja, jie daug žaidžia Europoje, nevengia kontaktinio ledo ritulio. Ankščiau jie buvo „lengvi“ ir juos visi stumdė, o šiemet japonai buvo „kieti“, – sakė P. Nausėda.
Bėda – fizinis pasirengimas ir teisėjavimas
Daugelio specialistų nuomone, Lietuvos rinktinės žaidėjams mačų pabaigose trūko fizinės ištvermės ir greičio. Ne visada palankūs ir objektyvūs mūsiškiams buvo ir teisėjų sprendimai.
„Teisėjavimas buvo reiklus. Mes pasižymime tuo, kad žaidžiame žemesniame lygyje ir kai arbitrų reiklumas padidėja, neišlaikome. Disciplinos trūko, atsakomybės – gal, na, ir vėl – fizinis pasirengimas. Kai nesuspėji, šiek tiek turi „kabinti“ (varžovą)“, – aiškino treneris R. Sidaravičius.
„Fizinis pasirengimas priklauso ir nuo derinių, ir nuo kombinacijų, ir nuo trenerio pasirinktos taktikos. Žaidėjai čempionate jau buvo po sezono, tai jų fizinis pasirengimas buvo geras, o nuo balandžio 1 d. turėjome stovyklą, – nesutinka LLRF prezidentas P. Nausėda. – Kritiškai buvo vertinamas visas teisėjų darbas šiame čempionate ir ne tik lietuvių rungtynėse“.
„Prastas fizinis pasirengimas? Gal būt kažkiek tai yra tiesa. Išskyrus serbų rinktinę, visos kitos komandos sportuoja profesionaliau, visus metus. Mūsų pusė legionierių yra profesionalai, kiti – pusiau. Kartais mums trūksta susikoncentravimo“, – DELFI pripažino rinktinės senbuvis Š. Kuliešius.
Pirmojo diviziono A grupės turnyrą laimėjo Austrija, rezultatu 2:1 įveikusi Ukrainą. Ar tai netikėtumas?
„Ne. Ukrainiečiai žaidžia „tarybinį“ ledo ritulį, kuris paremtas technika ir individualiu meistriškumu. Kai žaidi su austrais, jauti, kad rungtyniauji tarsi su mašina. Ji metodiškai tave spaudžia nuo pirmos iki paskutinės minutės. Austrų rinktinės modelis yra mažiau pažeidžiamas“, – A grupės čempionus gyrė Lietuvos rinktinės kapitonas Š. Kuliešius.
Minimali užduotis įvykdyta
„Labai daug kuo pasidžiaugti negalime, bet minimalų uždavinį įvykdėme. Džiugina tai, kad komanda sugebėdavo po pusę rungtynių sužaisti teigiamu rezultatu su Ukrainos ir Austrijos komandomis. Na, reikia dirbti. Reikia stipriai pagerinti fizinį pasirengimą ir tada daug problemų išsispręs“, – mano rinktinės vyriausiasis treneris Rimantas Sidaravičius.
„Rinktinei kėlėme ultimatumą neiškristi iš šio diviziono ir jis įgyvendintas. Vizijos (iškovoti medalius – DELFI) įgyvendinti mums nepavyko. Čempionato analizę pateiksime vėliau, kai pailsėsime nuo didžiulio nuovargio. Tada ir galėsime kritiškiau įvertinti savo pasirodymą“, – žadėjo Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Petras Nausėda.
„Potencialiai mūsų rinktinė nėra bloga, ypač turint galvoje puolimą. Įmušėme Ukrainai 5 įvarčius, ko niekas daugiau turnyre nepadarė. Bet gynyba visada buvo Lietuvos ledo ritulininkų silpnoji vieta. Tai vienas dalykų, kuriuos reikia tobulinti. Tą įdiegti dabar galima tik vaikams“, – DELFI sakė Lietuvos rinktinės kapitonas Šarūnas Kuliešius.
Rinktinė turėtų atsinaujinti
Dabartinės sudėties Lietuvos rinktinėje vyksta kartų kaita ir ji turėtų atsinaujinti.
„Na, aš manau, kad ji turėtų kiek atsinaujinti, nors jaunimo, kuris galėtų visaverčiai pakeisti senbuvius, labai daug neturime. Kai jaunimas pradės kvėpuoti senbuviams į nugarą, gal tada ir veteranai šiek tiek pasitemps. Norėtųsi to... O jaunimas sužaidė maždaug savo lygyje, kai kada net ir nudžiugino. Yra kam dirbti ateityje“, – svarstė treneris R. Sidaravičius.
„Aš manau, kad komanda turės keistis. Tik didžiulė bėda yra tai, kad nelabai turime kuo pakeisti. Vasarą turėsime daug analitinio darbo ir žiūrėsime, ką galime padaryti. Žinant situaciją, reikia rasti geriausią kelią. Negalime švaistyti laiko ir tam lėšų beveik nėra. Turime priimti teisingiausius sprendimus“, – pastebėjo LLRF vadovas P. Nausėda.
„Treneris šiame čempionate pasirėmė jaunais žaidėjais, mūsų, kaip mes vadiname „mėlynųjų penketukas“, žaidė mažiau. Jaunimo ir ankščiau (rinktinėje) buvo, bet šiemet Tadas Kumeliauskas parodė iš tikrųjų, kodėl jis žaidžia Sankt Peterburge, Nerijus Ališauskas labai gerai žaidė šitame turnyre. Kiti žaidė normaliai. Savotiška kartų kaita jau pamažu vyksta. Patys vyriausi žaidėjai pasaulio čempionate negavo pačių svarbiausių minučių. Kai kuriais momentais tai pasiteisino, kai kuriais – ne“, – analizavo Š. Kuliešius.
Įveikti tik serbai
Lietuvos rinktinė varžybose Tilburge 5:12 pralaimėjo Ukrainai, 2:6 – Austrijai, 1:4 – Olandijai, 10:4 sutriuškino Serbiją ir 1:7 nusileido Japonijai.
„Labiausiai pradžiugino rungtynės su Austrija, o nuvylė – su Japonija, nors pusę jų žaidėme ne taip jau blogai ir apylygiai. Neišlaikydavome minučių barjero ir praleidome porą įvarčių. Pabaigoje su jais neįstengėme lygiai kovoti.
Nuvylė ir mačas su Olandija, nes gal būt per daug tikėjomės laimėti. Nebuvome pasiruošę tokio aukšto kovingumo rungtynėms. Kitame mače su Serbija, komanda labiau mobilizavosi ir pasiekė pergalę. Jei tokio darnumo būtų išėję su olandais, aš manau, būtume pasidžiaugę (pergale)“, – prisiminė rinktinės treneris.
„Geriausią įspūdį tiek man, tiek daugeliui ekspertų paliko rungtynės su austrais ir Ukrainos komanda, kur skirtumas neatspindi mačo eigos. Po austrų rungtynių kitų komandų atstovai sakė, kad olandai mums – ne varžovas. Tai turėjo neigiamos įtakos. Kitose rungtynėse vyrai tikrai kovojo, gal ne visada tai pavyko gerai padaryti“, – pasakojo P. Nausėda.
„Aš manau realiai galėtume būti nusivylę rungtynėmis su Olandija. Priežasčių yra keletas: jie žaidė namuose, mes turime klausimų dėl teisėjavimo. Rungtynėse su Austrija ir Olandija, kai tik mes įmušdavome įvartį, nuo to laiko 5-6 minutes žaisdavome mažumoje, – varžovus vertino rinktinės kapitonas Š. Kuliešius. – Mūsų sena problema, kad neišnaudojame kiekybinės daugumos, o olandai pasinaudojo savo galimybėmis.
Buvo labai geros atkarpos ir su austrais, ir su Ukraina. Rezultatas su ukrainiečiais buvo 5:8, bet rungtynių pabaigoje, per 4 paskutines minutes, keli varžovų metimai ir keli įvarčiai viską sugadino. Žaidėme tokiom bangom, kas ir anksčiau mums buvo būdinga: jei praleidžiame vieną įvartį, tai iš karto krūvoje dar kelis. Ši bėda vėl išlindo ir šiemet“.
Japonija – neparanki
Vienintelė ir labai svarbi pergalė buvo iškovota prieš Serbiją. Ji padėjo lietuviams išsaugoti vietą pirmame divizione.
„Nebuvo geriausių mūsų rungtynių šiame čempionate apskritai. Už Serbiją mes tiesiog esame aukštesnio meistriškumo, todėl ir laimėjome. Žaidžiant su pagrindiniais varžovais įmušti 10 įvarčių yra labai daug. Tokių, kad visos rungtynės būtų labai blogos, taip pat nebuvo.
Visada Lietuvos rinktinė prieš greitas komandas, kokia yra Japonija, žaidžia silpnokai. Be to, japonai gerai žaidžia nelygiose sudėtyse, jie sau susikūrė pranašumą prieš mus daugumoje“, – teigė Š. Kuliešius.
„Čia – sportas, daug psichologinių momentų lemia rungtynių baigtį. Nusiteikimas mačui su austrais buvo didesnis negu 100 proc., su olandais gal kiek „perdegėme“, o japonai visada prieš mus laimi. Ta komanda nuolat stiprėja, jie daug žaidžia Europoje, nevengia kontaktinio ledo ritulio. Ankščiau jie buvo „lengvi“ ir juos visi stumdė, o šiemet japonai buvo „kieti“, – sakė P. Nausėda.
Bėda – fizinis pasirengimas ir teisėjavimas
Daugelio specialistų nuomone, Lietuvos rinktinės žaidėjams mačų pabaigose trūko fizinės ištvermės ir greičio. Ne visada palankūs ir objektyvūs mūsiškiams buvo ir teisėjų sprendimai.
„Teisėjavimas buvo reiklus. Mes pasižymime tuo, kad žaidžiame žemesniame lygyje ir kai arbitrų reiklumas padidėja, neišlaikome. Disciplinos trūko, atsakomybės – gal, na, ir vėl – fizinis pasirengimas. Kai nesuspėji, šiek tiek turi „kabinti“ (varžovą)“, – aiškino treneris R. Sidaravičius.
„Fizinis pasirengimas priklauso ir nuo derinių, ir nuo kombinacijų, ir nuo trenerio pasirinktos taktikos. Žaidėjai čempionate jau buvo po sezono, tai jų fizinis pasirengimas buvo geras, o nuo balandžio 1 d. turėjome stovyklą, – nesutinka LLRF prezidentas P. Nausėda. – Kritiškai buvo vertinamas visas teisėjų darbas šiame čempionate ir ne tik lietuvių rungtynėse“.
„Prastas fizinis pasirengimas? Gal būt kažkiek tai yra tiesa. Išskyrus serbų rinktinę, visos kitos komandos sportuoja profesionaliau, visus metus. Mūsų pusė legionierių yra profesionalai, kiti – pusiau. Kartais mums trūksta susikoncentravimo“, – DELFI pripažino rinktinės senbuvis Š. Kuliešius.
Pirmojo diviziono A grupės turnyrą laimėjo Austrija, rezultatu 2:1 įveikusi Ukrainą. Ar tai netikėtumas?
„Ne. Ukrainiečiai žaidžia „tarybinį“ ledo ritulį, kuris paremtas technika ir individualiu meistriškumu. Kai žaidi su austrais, jauti, kad rungtyniauji tarsi su mašina. Ji metodiškai tave spaudžia nuo pirmos iki paskutinės minutės. Austrų rinktinės modelis yra mažiau pažeidžiamas“, – A grupės čempionus gyrė Lietuvos rinktinės kapitonas Š. Kuliešius.