Jubiliejinėse, 25-osiose pasaulio taurės varžybose Rusijos federacijos autonominės respublikos sostinėje dalyvavo ir Lietuvos sportinio ėjimo meistrai, kruopščiai besirengiantys Londono olimpinėms žaidynėms.
Kaip vertinate mūsiškių pasirodymą? - paklausiau Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentą alytiškį Kastytį Pavilonį.
Silpniau, nei tikėtasi.. Yra įvairių priežasčių. Planus sujaukė užpuolusios ligos, traumos. Du mėnesius traumą gydėsi Tadas Šuškevičius. Po ilgos ligos startavo Kristina Saltanovič, sirguliuodama varžėsi Brigita Virbalytė, po motinystės atostogų vis dar negreita Sonata Milušauskaitė, neblizgėjo ir Neringa Aidietytė. Bet mūsų moterys garbingai kovojo iki galo, ir tai džiugina.
Komandų rikiuotėje mūsų moterys užėmė 9-ąją vietą. Lyg ir nebloga vieta pasaulyje, kai visa šalies lengvosios atletikos rinktinė Europos taurės varžybose - 29-oji. Tačiau sezono pradžioje ėjikėms buvo planuota 5-6 vieta. Mūsų sportininkams lenktyniauti trukdė didelis 30 laipsnių karštis.
Gerai pasirodė tų valstybių ėjikai, kurie gyvena karšto klimato zonoje, arba tie, kurie treniravosi šiltuose kraštuose. Mes po stovyklų Afrikoje per pustrečio mėnesio namuose praradome organizmo adaptacines savybes karščiui. Tas pats atsitiko ir mūsų ėjikams, dalyvavusiems 50 km nuotolyje. T. Šuškevičiui ir Ričardui Rekstui planavome, jog jie gali įykdyti olimpinius A normatyvus.
Deja, karštas oras sumaišė visas kortas... T. Šuškevičius privalėjo įveikti nuotolį ir patvirtinti bent B normatyvą. Tadas minimalų uždavinį įvykdė, pataupęs jėgų olimpiniam startui. Jo asmeninis pasiekimas yra 14 min geresnis.
Jaunimo grupės atstovai M. Šavelskis ir G. Vaicekevičiūtė debiutavo Pasaulio taurės varžybose, jų pasirodymą galima vertinti teigiamai. Aukštų vietų jie neužėmė, bet įgijo patirties.
Olimpinės rinktinės sportininkus ir trenerius nustebino Lietuvos nacionalinės rinktinės komplektavimas. 50 km distancijoje pasirodė sportininkas, kuris niekada nėra dalyvavęs šio nuotolio varžybose ir perpus trumpesnį atstumą įveikiantis lėčiau ... už mūsų moteris. Buvo savaime aišku, kad jis nebaigs varžybų.. Turizmas už valdiškus pinigus, kai jų nėra per daug?.
Kodėl pasaulio taurės varžyboms buvo pasirinktas Saranskas ?
Šiame mieste yra įkurtas Rusijos sportinio ėjimo centras, pavadintas dar gana jauno trenerio Viktoro Čiogino vardu. Retas atvejis, kai dar esant gyvam žmogui ir ten dirbančiam, jo vardu jau pavadintas centras. Jame vienu metu treniruojasi 150 olimpiečių ir perspektyviausių Rusijos ėjikų. O Rusijos ėjikai per pasaulio ir Europos visų amžių grupių čempionatus, olimpines žaidynes pelno per 80 proc. visų medalių.
Koks pats Saranskas?
Tai – netoli nuo Maskvos, apie 640 km, ant upės Insar krantų esantis miestas. Įkurtas dar 1641 metais. Jame gyvena netoli 300 tūkst gyventojų. Visa Mordovija teturi apie 800 tūkst. gyventojų, kurių apie 70 proc. sudaro rusai. Vietiniai yra ugro-finų grupės atstovai bei totoriai. Vietiniai gyventojai labai draugiški, paslaugūs, nuoširdžiai bendrauja su svetimšaliais.
Tą puikiai jutome kiekviename žingsnyje. Ilgai nesupratau, kodėl jie taip nori su manimi fotografuotis, prašo autografų. „Kalta“ buvo mano meksikietiška skrybėlė...
Miesto centras sutvarkytas, bet nelabai toli nuo jo yra lūšnynai - seni apgriuvę mediniai namai. Automobiliai beveik visi mums jau primiršti „Žiguli“, autobusai MAZ. Pasijutome sugrįžę į tarybinius laikus. Mūsų jaunieji sportininkai to jau nežino. Dėl to jiems buvo smalsu.
Ar gerai buvo pasirengta pasaulio taurės varžyboms?
Dalyvavau jau dešimtose pasaulio taurės varžybose. Galiu palyginti. Ką rusai moka, tai moka. Puikiai buvo pasirengta 2008 m. varžyboms Čeboksaruose, dabar Saranskas. Visiems dalyviams, o jų buvo per 500 iš 62 šalių, buvo nemokami užsakomieji lėktuvų reisai iš Maskvos. Kas nenorėjo skristi - nemokama kelionė traukiniu. Nuostabus, spalvingas varžybų atidarymas stadione, kur masinėse šokių scenose dalyvavo per porą tūkstančių atlikėjų.
Varžybų trasa buvo parengta visiškai nauja, 2 km ilgio ratas buvo paruoštas ne tiek sportininkams, bet sudarytos puikios sąlygos žiūrovams stebėti iš laikinų tribūnų. Jos abi varžybų dienas buvo pilnos. Visi laukė Rusijos ėjikų pergalės. Sportininkai žiūrovų nenuvylė, medalių dalybose iš 20 galimų apdovanojimų rusai laimėjo trylika.
Kokie tolesni Lietuvos ėjikų planai?
Dalis sezono jau praeityje. Džiaugiamės įvykdytais olimpiniais normatyvais. Net septyni ėjikai juos jau įvykdė, dar gali tai padaryti S. Milušauskaitė.
Pagrindinis uždavinys lieka tas pats. Tinkamai pasirengti ir dalyvauti Londono olimpinėje trasoje. Laiko dar yra. Dar dalyvausime Alytaus sportinio ėjimo festivalyje, o liepą treniruosimės Šveicarijos kalnuose. Trumpam sugrįšime į Lietuvą, o po to keliausime į Londoną.