| Marytė Marcinkevičiūtė | 2012 m. gegužės 10 d. 11:55 |
Ramūno Navardausko dovana treneriui
"Giro d'Italia" daugiadienių lenktynių lyderio pirmasis treneris kvėdarniškis Kęstutis Česaitis šiandien, gegužės 10 d., švenčia 50 metų jubiliejų
„Ramūno sėkmingas pasirodymas „Giro d' Italia“ lenktynėse - tai super dovana, kuri man buvo antroji. Pirmąją padovanojo dukra Emilija, kuri prieš porą dienų man padovanojo anūką. Ji yra sukūrusi šeimą su geriausiu Ramūno draugu, irgi dviratininku, mano mokiniu Eligijumi Dališansku. Šį savaitgalį važiuosiu į Oslą, kur abu gyvena ir turi darbus, jų aplankyti.
Ramūnas, neabejoju, jubiliejaus proga man nupirks dovaną, bet, manau, pačią brangiausią jis man jau padovanojo. Su mokiniu pasikalbu vos ne kasdien, su juo labai gražiai bendrauju“, - džiaugdamasis sako K. Česaitis, kuris dviratininkus ugdo nuo 1988 metų.
"Garmin-Barracuda" klubo narys R. Navardauskas legendinių lenktynių "Giro d'Italia" lyderiu tapo trečiadienį su ekipos draugais laimėjęs ketvirtąjį etapą - komandų lenktynes.
Ar vakar, kai Ramūnas tapo lenktynių lyderiu, pavyko su juo susisiekti ir pasikalbėti?
Ramūnui skambinau gal 20 kartų, bet per kokias keturias valandas su juo nepavyko susisiekti. Po to mokinys man pats paskambino, pasveikino su jubiliejumi, pasidžiaugėm laimėjimu. Ramūno pirmiausiai paklausiau, kad per televiziją mačiau, jog jam buvo labai sunku ir ar tuo metu komanda jo palaukė.
„Oi, ne, treneri, tikrai nelaukė. Iki finišo likus 10 km, man iš tikrųjų neapsakomai buvo sunku – prieš dieną per lenktynes dalyvavau pabėgime ir 130 km kartu su dar penkiais dviratininkais važiavome pabėgę nuo grupės. Labai išsekau, jaučiausi klaikiai, bet komandines lenktynes vis dėl to baigiau“, - sakė mokinys.
Tuoj prasidės kalnai, kaip juose važiuoja Ramūnas?
Jis į kalnus visai neblogai važiuoja, tiktai dabar kalnų iššūkiams Ramūnas nėra deramai pasirengęs. Po raktikaulio lūžio buvo planuota, kad jis iš „Giro d' Italia“ pasitrauks po 10 dienų. Dabar, kai Ramūnas yra lenktynių lyderis, manau, kad jis važiuos toliau.
Jaunas sportininkas neturi tiek daug jėgų padėti kitiems, juolab kad šiemet jis, ko gero, dar dalyvaus ir „Tour de France“ daugiadienėse lenktynėse.
Toliau – olimpinės žaidynės ir, galop, pirmąkart pasaulio čempionato profesionalų komandinės lenktynės, kur Ramūnas yra įtrauktas į „Garmin-Barracuda“ sudėtį.
Kaip Ramūnas Navardauskas atsidūrė tavo grupėje?
Jis atėjo kartu su savo draugu Eligijumi Dališansku. Buvo mažiuliukas, smulkutis lyg šiaudelis, labai ramus vaikutis. Grupėje treniravosi kokius aštuonerius metus. Kad mokinys yra nerealus, matėsi jau seniai. Jis galėdavo važiuoti tada, kada niekas kitas jau negalėdavo.
Visi jau pavargę, nieko negali padaryti, o jis vienas ima ir nuvažiuoja. Ramūnas turi Dievo dovaną, yra neeilinis dviratininkas, norint tokį žmogų rasti reikia dirbti 200 metų. Aš didžiuojuosi Ramūnu – jis be galo puikus žmogus, labai kuklus ir paprastas. Dabar, kai mokinys dalyvauja „Giro d' Italia“ lenktynėse, per televiziją viską įsirašau. Manau, kad Ramūnas padarė didelį posūkį Lietuvos dviračių sporto istorijoje.
Išugdei dar vieną talentingą dviratininkę Ingą Čilvinaitė, dabar rungtyniaujančią Italijoje, ar ji stebi, kaip puikiai „Giro d' Italia“ rungtyniaujajos treniruočių draugas?
Po Ramūno sėkmės jinai man viena pirmųjų paskambino. Apgailestavo, kad per pratybas aukštikalnėse Veronoje jinai neatvažiavo pasižiūrėti, kaip lenktyniauja Ramūnas. Dabar dviratininkė rengiasi daugiadienėms lenktynėms Amerikoje. Suradau ir ugdau Gabrielę Jankutę, kuri karts nuo karto rungtyniauja su Simona Krupeckaite, daug kitų neblogo meistriškumo dviratininkų. Neseniai man buvo sušlubavusi sveikata, tačiau dabar vėl viskas gerai, esu kupinas jėgų.
Kokią vietą norėtum, kad per „Giro d' Italia“ lenktynes užimtų Ramūnas Navardauskas?
Labiausiai norėčiau, kad tada, kai Ramūnas praras lyderio marškinėlius, dar pravažiuotų kokį vieną etapą ir pasitrauktų iš lenktynių. Tad sportininkas galėtų geriau pasirengti Londono olimpinės žaidynėms. Tai būtų idealus variantas. Ramūnas ir pats gerai tą žino. Mokinys – dar jaunas sportininkas, tiktai 24-erių metų, jam linkėčiau nebaigti tų lenktynių, nes kitiems metams gali išlikti pasekmių.
Praėjusiais metais „Giro d' Italia“ lenktynes baigęs Ignatas Konovalovas neatsigavo visą sezoną. Tačiau komanda yra komanda, kaip Ramūnui pasakys komandos treneris, taip jis ir darys. Praėjusiais metais Philippe'as Gilbert'as laimėjo vienas lenktynes po kitų, o kur šiemet tas Gilbert'as?
Noras važiuoti, laimėti lenktynes labai greitai atsiranda, tačiau viską reikia pamatuoti, pasverti. Negailestingas darbas plente reikalauja didelės kantrybės, jaunam dviratininkui reikia saugoti savo organizmą.
Ramūnas, neabejoju, jubiliejaus proga man nupirks dovaną, bet, manau, pačią brangiausią jis man jau padovanojo. Su mokiniu pasikalbu vos ne kasdien, su juo labai gražiai bendrauju“, - džiaugdamasis sako K. Česaitis, kuris dviratininkus ugdo nuo 1988 metų.
"Garmin-Barracuda" klubo narys R. Navardauskas legendinių lenktynių "Giro d'Italia" lyderiu tapo trečiadienį su ekipos draugais laimėjęs ketvirtąjį etapą - komandų lenktynes.
Ar vakar, kai Ramūnas tapo lenktynių lyderiu, pavyko su juo susisiekti ir pasikalbėti?
Ramūnui skambinau gal 20 kartų, bet per kokias keturias valandas su juo nepavyko susisiekti. Po to mokinys man pats paskambino, pasveikino su jubiliejumi, pasidžiaugėm laimėjimu. Ramūno pirmiausiai paklausiau, kad per televiziją mačiau, jog jam buvo labai sunku ir ar tuo metu komanda jo palaukė.
„Oi, ne, treneri, tikrai nelaukė. Iki finišo likus 10 km, man iš tikrųjų neapsakomai buvo sunku – prieš dieną per lenktynes dalyvavau pabėgime ir 130 km kartu su dar penkiais dviratininkais važiavome pabėgę nuo grupės. Labai išsekau, jaučiausi klaikiai, bet komandines lenktynes vis dėl to baigiau“, - sakė mokinys.
Tuoj prasidės kalnai, kaip juose važiuoja Ramūnas?
Jis į kalnus visai neblogai važiuoja, tiktai dabar kalnų iššūkiams Ramūnas nėra deramai pasirengęs. Po raktikaulio lūžio buvo planuota, kad jis iš „Giro d' Italia“ pasitrauks po 10 dienų. Dabar, kai Ramūnas yra lenktynių lyderis, manau, kad jis važiuos toliau.
Jaunas sportininkas neturi tiek daug jėgų padėti kitiems, juolab kad šiemet jis, ko gero, dar dalyvaus ir „Tour de France“ daugiadienėse lenktynėse.
Toliau – olimpinės žaidynės ir, galop, pirmąkart pasaulio čempionato profesionalų komandinės lenktynės, kur Ramūnas yra įtrauktas į „Garmin-Barracuda“ sudėtį.
Kaip Ramūnas Navardauskas atsidūrė tavo grupėje?
Jis atėjo kartu su savo draugu Eligijumi Dališansku. Buvo mažiuliukas, smulkutis lyg šiaudelis, labai ramus vaikutis. Grupėje treniravosi kokius aštuonerius metus. Kad mokinys yra nerealus, matėsi jau seniai. Jis galėdavo važiuoti tada, kada niekas kitas jau negalėdavo.
Visi jau pavargę, nieko negali padaryti, o jis vienas ima ir nuvažiuoja. Ramūnas turi Dievo dovaną, yra neeilinis dviratininkas, norint tokį žmogų rasti reikia dirbti 200 metų. Aš didžiuojuosi Ramūnu – jis be galo puikus žmogus, labai kuklus ir paprastas. Dabar, kai mokinys dalyvauja „Giro d' Italia“ lenktynėse, per televiziją viską įsirašau. Manau, kad Ramūnas padarė didelį posūkį Lietuvos dviračių sporto istorijoje.
Išugdei dar vieną talentingą dviratininkę Ingą Čilvinaitė, dabar rungtyniaujančią Italijoje, ar ji stebi, kaip puikiai „Giro d' Italia“ rungtyniaujajos treniruočių draugas?
Po Ramūno sėkmės jinai man viena pirmųjų paskambino. Apgailestavo, kad per pratybas aukštikalnėse Veronoje jinai neatvažiavo pasižiūrėti, kaip lenktyniauja Ramūnas. Dabar dviratininkė rengiasi daugiadienėms lenktynėms Amerikoje. Suradau ir ugdau Gabrielę Jankutę, kuri karts nuo karto rungtyniauja su Simona Krupeckaite, daug kitų neblogo meistriškumo dviratininkų. Neseniai man buvo sušlubavusi sveikata, tačiau dabar vėl viskas gerai, esu kupinas jėgų.
Kokią vietą norėtum, kad per „Giro d' Italia“ lenktynes užimtų Ramūnas Navardauskas?
Labiausiai norėčiau, kad tada, kai Ramūnas praras lyderio marškinėlius, dar pravažiuotų kokį vieną etapą ir pasitrauktų iš lenktynių. Tad sportininkas galėtų geriau pasirengti Londono olimpinės žaidynėms. Tai būtų idealus variantas. Ramūnas ir pats gerai tą žino. Mokinys – dar jaunas sportininkas, tiktai 24-erių metų, jam linkėčiau nebaigti tų lenktynių, nes kitiems metams gali išlikti pasekmių.
Praėjusiais metais „Giro d' Italia“ lenktynes baigęs Ignatas Konovalovas neatsigavo visą sezoną. Tačiau komanda yra komanda, kaip Ramūnui pasakys komandos treneris, taip jis ir darys. Praėjusiais metais Philippe'as Gilbert'as laimėjo vienas lenktynes po kitų, o kur šiemet tas Gilbert'as?
Noras važiuoti, laimėti lenktynes labai greitai atsiranda, tačiau viską reikia pamatuoti, pasverti. Negailestingas darbas plente reikalauja didelės kantrybės, jaunam dviratininkui reikia saugoti savo organizmą.