| Ingvaras Butautas | 2012 m. gegužės 9 d. 14:23 |
Penkiakovininkas nušluostė nosis fechtuotojams
"Tiesiog ta diena L. Kontrimavičiui buvo sėkmingesnė," - komentavo penkiakovininko pergalę fechtavimo čempionate trenerė Rasa Ažukienė
Vilniuje vykusiame Lietuvos fechtavimo vyrų ir moterų čempionatuose dalyvavo per 40 sportininkų.
Fechtuotojai susirinko iš trijų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Taip pat Lietuvos fechtavimo pirmenybėse dalyvavo ir kai kurie penkiakovinkai.
Vienas jų - Lukas Kontrimavičius, tapo šalies fechtavimo čempionu. Jis finale 15:12 nugalėjo kaunietį Ramūną Švelnį.
Penkiakovininkas laimėjo ir bronzą. Karolis Abromavičius buvo vienas iš dviejų fechtuotojų, nusileidusių pusfinalyje. Kitas - 16-metis kaunietis Kasparas Šatkauskas.
"Fechtavimas yra tokia sporto šaka, kad gali būti stipresnis, bet tau gali pasitaikyti neparankus varžovas, ar pats nesusitvarkyti psichologiškai ir pralaimėti. Todėl jame niekada negali pasakyti, kas bus čempionu. O kadangi viena penkiakovės rungčių - fechtavimas ir treniruojamės su jais kartu, pasikviečiame jos į savo varžybas, tai pasitaiko ir tokių atveju, kad jie jas ir laimi. Nors tai nėra dažnas reiškinys. Tiesiog ta diena L. Kontrimavičiui buvo sėkmingesnė ir jis laimėjo," - komentavo penkiakovininko sėkmę Lietuvos fechtavimo rinktinės trenerė Rasa Ažukienė.
Moterų varžybose penkiakovininkėms nepasisekė iškovoti prizų. Čia tvirtai dominavo Kauno fechtuotojos.
Finale kaunietė Namida Petkevičienė 15:9 nugalėjo kitą kauniete16-metę Viktę Ažukaitę.
Trečios buvo kaunietė Aušra Balžytė ir vilnietė Vilma Rėbždaitė.
Kaunas yra geriausia treniruotis fechtavimą vieta. Čia yra net trys šios sporto šakos klubai. Likusioje Lietuvoje - Vilniuje ir Klaipėdoje - po 1.
"Anksčiau fechtavimą lankyti buvo galima ir Šiauliuose ir Panevėžyje ir Alytuje. Dabar liko tik Klaipėda, Kaunas ir Vilnius," - sakė R. Ažukienė.
N. Petkevičienė vyks į Europos čempionatą, kuris bus surengtas birželio viduryje Milane, Italijoje.
Į vyrų žemyno pirmenybes keliaus ne šio Lietuvos čempionato nugalėtojai, o Nikolajus Čaldinas ir Jevgenijus Stalmakovas.
"Dar žadame daryti tarptautinį kadetų turnyrą birželio 23-24 d. Pasikvietėme daug šalių, bet dar nežinome, kiek sportininkų čia atvažiuos. Tuo sezonas ir bus baigtas, nes niekas iš mūsų fechtuotojų į olimpiadą nepateko. Naujas sezonas prasidės rugsėjo mėnesį," - kalbėjo Lietuvos rinktinės trenerė.
Nors fechtavimas yra trijų rungčių: kardo, rapyros ir špagos sportas, Lietuvoje kultivuojamas tik fechtavimas špaga.
"Jau daug metų, kai Lietuvoje fechtuojamasi tik špaga. Tai yra pakankamai brangi sporto šaka, jai reikalingas inventorius. Taip pat reikia daug trenerių. Mes to neturime. Kažkada anksčiau turėjome visas tris rungtis," - aiškino R. Ažukienė.
Nemažai kainuoja ne tik fechtavimo įrankiai, bet ir speciali fechtuotojo apranga.
"Mes neseniai skaičiavome - sportininką aprengti varžyboms kainuoja iki 2,5 tūkstančių litų. Neskaitant batelių, neskaitant krepšio, į kurį sudedamas visas inventorius. Nes mūsų aprangos turi būti neperduriamos - atitikti tarptautinius standartus," - kalbėjo Lietuvos rinktinės trenerė.
Vis dėl to, anot R. Ažukienės, fechtavimas nėra vos kelių ar keliolikos žmonių pomėgis.
"Turiu pasidžiaugti - pastaruoju metu mūsų sporto šaka labai populiarėja. Yra daug vaikų, norinčių treniruotis. Matyt jie nori kažko įdomesnio nei krepšinis ar lengvoji atletika. Bet mes Lietuvoje teturime penkis trenerius. O vienas treneris negali begalės vaikų priimti. Reikia juk dirbti individualiai. Todėl mūsų sportas ir netampa masinis, nors norinčių jį sportuoti yra daug," - dėstė fechtavimo bėdas trenerė.
Sovietmečiu vaikai fechtuotis pradėdavo nuo 11-12 metų. Dabar norinčių pradėti lankyti šį sportą amžius jaunesnis, treneriai dirba ir su septynmečiais.
"Jeigu vaikui patinka, jis užsibūna du ar tris metus, tai pasilieka ilgam laikui. Iki kol sukuria šeimas. o kiti ir šeimas sukūrę ateina treniruotis. Fechtavimas - tokia sporto šaka, kurioje pasaulio ar Europos čempionate tu gali dalyvauti ir sulaukęs 40-ies. Lemia ne vien fiziniai duomenys, bet ir sugebėjimas mąstyti, susitvardyti - daug įvairių niuansų," - kalbėjo apie mėgstamą sporto šaką R. Ažukienė.
Ji neigė, kad šis sportas Lietuvoje konkuruoja su penkiakove, kuriai fechtavimas - viena iš komplekso rungčių: "Jokiu būdu taip nebus, kad pradėjęs fechtavimą, vėliau žmogus nueis į penkiakovę. Penkiakovininkams yra svarbiau, kad sportininkas galėtų bėgti ir plaukti. Paprastai į penkiakovę eina žmonės iš plaukimo, bet ne iš fechtavimo."
Fechtuotojai susirinko iš trijų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Taip pat Lietuvos fechtavimo pirmenybėse dalyvavo ir kai kurie penkiakovinkai.
Vienas jų - Lukas Kontrimavičius, tapo šalies fechtavimo čempionu. Jis finale 15:12 nugalėjo kaunietį Ramūną Švelnį.
Penkiakovininkas laimėjo ir bronzą. Karolis Abromavičius buvo vienas iš dviejų fechtuotojų, nusileidusių pusfinalyje. Kitas - 16-metis kaunietis Kasparas Šatkauskas.
"Fechtavimas yra tokia sporto šaka, kad gali būti stipresnis, bet tau gali pasitaikyti neparankus varžovas, ar pats nesusitvarkyti psichologiškai ir pralaimėti. Todėl jame niekada negali pasakyti, kas bus čempionu. O kadangi viena penkiakovės rungčių - fechtavimas ir treniruojamės su jais kartu, pasikviečiame jos į savo varžybas, tai pasitaiko ir tokių atveju, kad jie jas ir laimi. Nors tai nėra dažnas reiškinys. Tiesiog ta diena L. Kontrimavičiui buvo sėkmingesnė ir jis laimėjo," - komentavo penkiakovininko sėkmę Lietuvos fechtavimo rinktinės trenerė Rasa Ažukienė.
Moterų varžybose penkiakovininkėms nepasisekė iškovoti prizų. Čia tvirtai dominavo Kauno fechtuotojos.
Finale kaunietė Namida Petkevičienė 15:9 nugalėjo kitą kauniete16-metę Viktę Ažukaitę.
Trečios buvo kaunietė Aušra Balžytė ir vilnietė Vilma Rėbždaitė.
Kaunas yra geriausia treniruotis fechtavimą vieta. Čia yra net trys šios sporto šakos klubai. Likusioje Lietuvoje - Vilniuje ir Klaipėdoje - po 1.
"Anksčiau fechtavimą lankyti buvo galima ir Šiauliuose ir Panevėžyje ir Alytuje. Dabar liko tik Klaipėda, Kaunas ir Vilnius," - sakė R. Ažukienė.
N. Petkevičienė vyks į Europos čempionatą, kuris bus surengtas birželio viduryje Milane, Italijoje.
Į vyrų žemyno pirmenybes keliaus ne šio Lietuvos čempionato nugalėtojai, o Nikolajus Čaldinas ir Jevgenijus Stalmakovas.
"Dar žadame daryti tarptautinį kadetų turnyrą birželio 23-24 d. Pasikvietėme daug šalių, bet dar nežinome, kiek sportininkų čia atvažiuos. Tuo sezonas ir bus baigtas, nes niekas iš mūsų fechtuotojų į olimpiadą nepateko. Naujas sezonas prasidės rugsėjo mėnesį," - kalbėjo Lietuvos rinktinės trenerė.
Nors fechtavimas yra trijų rungčių: kardo, rapyros ir špagos sportas, Lietuvoje kultivuojamas tik fechtavimas špaga.
"Jau daug metų, kai Lietuvoje fechtuojamasi tik špaga. Tai yra pakankamai brangi sporto šaka, jai reikalingas inventorius. Taip pat reikia daug trenerių. Mes to neturime. Kažkada anksčiau turėjome visas tris rungtis," - aiškino R. Ažukienė.
Nemažai kainuoja ne tik fechtavimo įrankiai, bet ir speciali fechtuotojo apranga.
"Mes neseniai skaičiavome - sportininką aprengti varžyboms kainuoja iki 2,5 tūkstančių litų. Neskaitant batelių, neskaitant krepšio, į kurį sudedamas visas inventorius. Nes mūsų aprangos turi būti neperduriamos - atitikti tarptautinius standartus," - kalbėjo Lietuvos rinktinės trenerė.
Vis dėl to, anot R. Ažukienės, fechtavimas nėra vos kelių ar keliolikos žmonių pomėgis.
"Turiu pasidžiaugti - pastaruoju metu mūsų sporto šaka labai populiarėja. Yra daug vaikų, norinčių treniruotis. Matyt jie nori kažko įdomesnio nei krepšinis ar lengvoji atletika. Bet mes Lietuvoje teturime penkis trenerius. O vienas treneris negali begalės vaikų priimti. Reikia juk dirbti individualiai. Todėl mūsų sportas ir netampa masinis, nors norinčių jį sportuoti yra daug," - dėstė fechtavimo bėdas trenerė.
Sovietmečiu vaikai fechtuotis pradėdavo nuo 11-12 metų. Dabar norinčių pradėti lankyti šį sportą amžius jaunesnis, treneriai dirba ir su septynmečiais.
"Jeigu vaikui patinka, jis užsibūna du ar tris metus, tai pasilieka ilgam laikui. Iki kol sukuria šeimas. o kiti ir šeimas sukūrę ateina treniruotis. Fechtavimas - tokia sporto šaka, kurioje pasaulio ar Europos čempionate tu gali dalyvauti ir sulaukęs 40-ies. Lemia ne vien fiziniai duomenys, bet ir sugebėjimas mąstyti, susitvardyti - daug įvairių niuansų," - kalbėjo apie mėgstamą sporto šaką R. Ažukienė.
Ji neigė, kad šis sportas Lietuvoje konkuruoja su penkiakove, kuriai fechtavimas - viena iš komplekso rungčių: "Jokiu būdu taip nebus, kad pradėjęs fechtavimą, vėliau žmogus nueis į penkiakovę. Penkiakovininkams yra svarbiau, kad sportininkas galėtų bėgti ir plaukti. Paprastai į penkiakovę eina žmonės iš plaukimo, bet ne iš fechtavimo."