Marius Grinbergas | 2012 m. balandžio 25 d. 13:55 |
„Po tokios prarajos, kokia buvo, Lietuvos moterų tenisas tikrai atsigauna“, - teigė šalies rinktinės kapitonė Edita Liachovičiūtė
Anksčiau pati teniso aikštėje Lietuvos garbę gynusi Edita Liachovičiūtė dabar vadovauja atsikūrusiai Lietuvos rinktinei. Tik pernai į tarptautinę areną grįžusi mūsų šalies nacionalinė komanda jau palypėjo pasaulinėje hierarchijoje.
Egipte vykusiame Federacijų taurės varžybų Europos ir Afrikos zonos žemiausio, trečiojo diviziono, turnyre lietuvės iškovojo kelialapį į antrą divizioną.
Lemiamame mače dėl bilieto aukštyn Lietuvos komanda, kuriai atstovavo 26 metų Lina Stančiūtė, 17-metė Joana Eidukonytė, 16-metė Justina Mikulskytė ir 15-metė Akvilė Paražinskaitė, 2:1 palaužė Maroko tenisininkes.
Nors po pirmosios dvikovos, kurioje suklupo J.Eidukonytė, mūsų šalies atstovės buvo atsilikusios 0:1. L. Stančiūtė be vargo išlygino rezultatą, o pergalę lėmė dvejetų mačas, kurį laimėjo L. Stančiūtė ir J. Mikulsktė.
Ar nerimavote, ka ir šiemet galite nepatekti į aukštesnį divizioną?, - paklausėme rinktinės kapitonės E. Liachovičiūtės. Ji yra ir Lietuvos teniso sąjungos generalinė sekretorė bei Vilniaus teniso akademijos vyr. trenerė.
Neabejojau, kad iki finalo tikrai eisime. O finale buvo įtampos. Iš ryto tikėjausi, kad pirmausime 2:0. Bet trečiajame sete, kai rezultatas buvo lygus, sėkmė kelis kartus nusisuko nuo Jonės.
Marokiečiai bandė gudrauti, prieš Liną išleido ne pirmąją, o trečiąją savo raketė.Bet dėl Linos taško buvau rami.
Dvejetų mače intriga buvo iki pabaigos. Vis dėlto Lina sverbiausiais momentais savo padavimu pelnė taškus.
L. Stančiūtė pagal WTA reitingą buvo stipriausia turnyro žaidėja. Ar tai matėsi ir aikštėje?
Buvo kelios jaunos mergaitės, kurios tikrai labai perspektyvios. Kad ir tunisietė Ons Jabeur, kuriai Lina pralaimėjo. Tiesa, mačą su Tunisu, galima sakyti, iš anksto aukojome, nes norėjome pailsėti prieš lemiamą kovą. ). O šiaip Lina tikrai buvo geriausia.
Kai rinkdavotės, kas žais dvejetų mačą, ar ilgai svarstydavote?
Turime labai perspektyvų dvejetą – Justiną ir Akvilę. Tai – ateities pora, kokios dar neturėjome, todėl jos žaidė nemažai. Tačiau lemiamu momentu dar negalėjau atiduoti visko į jų rankas – per mažai patirties. Kitąmet tikriausiai jau net svarbiausius mačus galės žaisti jos. O šįkart žaidė Lina. Justiną pasirinkau todėl, kad šalia lyderės ji man pasirodė tinkamesnė.
Pernai per Federacijų taurės varžybas Egipte tvyrojo nemenkas karštis. Be to, buvo įtampa dėl šalyje vykstančių neramumų. Kaip buvo šiemet?
Karštis – panašus kaip ir pernai. Bet ne siaubingas – 25-30 laipsnių. Tik viena diena buvo tragiška, nes kilo smėlio audra. Visi drabužiai buvo aplipę smėliu. Žaidėjų plaučiai, tikriausiai, irgi.
Pernai žaidėme netoli oro uosto, o šiemet – apie 70 km nuo Kairo. Ten – didžiulė uždara teritorija, kurioje stovi pasiturinčių žmonių nuosavi namai, yra teniso aikštynas, viešbutis. Saugumo atžvilgiu jautėmės tikrai geriau nei pernai.
Ar varžybos sulaukė žiūrovų dėmesio?
Jų nebuvo. Net kai žaidėme su Egiptu. Tik žurnalistai kiek domėjosi.
Gal yra ir daugiau žaidėjų, kurios galėtų kovoti dėl vietos rinktinėje?
Šiais metais buvo kviesta, bet negalėjo atvykti Lina Padegimaitė. Ji studijuoja universitete JAV. Norėjau, kad ji atvažiuotų. Lina irgi puikiai žaidžia dvejetą, be to, pernai ji buvo komandos siela. Tai labai svarbu. Lina universitetų varžybose dažnai žaidžia su aukšto lygio priešininkėmis. Ji pati sakė, jog žaidimo lygis pakilo. Lina tikrai stoviu ant rinktinės slenksčio.
Pernai rinktinėje buvo ir Aurelija Misevičiūtė. Bet jau tada supratau, kad ji trauksis. Aurelija pati nedalyvauja varžybose, tik treniruoja kitus.
Rašėme Gabrielei Bertašiūtei, bandėme klausti dėl galimybės žaisti rinktinėje, bet negavome jokio atsakymo. Kiek žinau iš kitų šaltinių, ji rengiasi tapti Švedijos piliete.
O iš jaunų žaidėjų arčiausiai rinktinės yra Greta Kerežaitė. Jos galimybės – labai didelės.
Kartu su Tarptautime teniso federacija (ITF) dalyvaujame projekte, kurio tikslas – įtraukti į tenisą žaidėjus iki 12 metų. Ir jau yra kelios perspektyvios mergaitės.
Šiauliuose, Vilniaus teniso akademijoje, Balžeto teniso mokykloje atsiranda su merginomis dirbančių trenerių. Kiti miestai kol kas tyli.
Tai galima sakyti, kad moterų tenisas Lietuvoje atsigauna?
Po tokios prarajos, kuri buvo, kai net rinktinė nevažiavo į Federacijų taurės varžybas, tikrai atsigauna. Žinoma, antroje grupėje bus ne taip paprasta išsilaikyti. Ten visos Baltijos šalys atsidūrė – estės nukrito, latvės liko, Lietuva pakilo.