Lietuvos komanda grįžo iš Europos kalnų slidinėjimo universaliųjų varžybų jaunių čempionato "Emmi SNOWstar Tour 2012" finalinio etapo Šveicarijoje.
Universaliosios varžybos yra kalnų slidinėjimo ir akrobatinio slidinėjimo (fristailo) lydinys.
Lietuviai varžėsi su keturių Alpių regiono šalių sportininkais.
„Varžybose dalyvavo sportininkai iš Šveicarijos, Austrijos, Lichtenšteino ir Italijos. Ir vienos egzotinės šalies – Lietuvos...“ – linksmai pasakojo sportininkus į Verbjė miestelį lydėjęs Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Remigijus Arlauskas.
Be jo Šveicarijoje viešėjo 13-metė Eglė Augustaitytė, jos 15-metis brolis Domas Augustaitis,15-metis Kasparas Gudžius ir 12 metų Danielius Ūsas bei treneriai Anžela Aleksandravičienė ir Mantas Aleksandravičius
Varžybos vyko keturiose grupėse: dviejų amžiaus kategorijų mergaičių ir tiek pat - berniukų.
Varžybų finale šliuožė D. Augustaitis. Jis 1996-aisiais gimusių jaunių finale užėmė paskutinę, devintąją vietą.
„Domas iš pradžių buvo aštuntas, vieną varžovą aplenkė. Bet finale jam kažkas nepavyko. Pralošė gal septynias sekundes ir užėmė devintąją vietą,“ – apie jaunojo sportininko pasirodymą pasakojo R. Arlauskas.
E. Augustaitytė 1997-1998 metais gimusių mergaičių ketvirtfinalio A grupėje liko 13-ta. Tai – paskutinė vieta iš visų finišavusiųjų.
Eglė gimė 1999-aisiais. Ji buvo metais ar dviem jaunesnė už visas savo varžoves.
Brolis ir sesuo startavo ir finalų dieną. Kiti du dalyviai tenkinosi šliuožimu atrankos grupėse pirmąją varžybų dieną.
D. Ūsas ir K. Gudžius atrankos A grupės jaunesniųjų berniukų varžybose užėmė 11-ąją ir 12-ąją vietas.
Varžybose turėjo dalyvauti ir 16-metis Rokas Zaveckas. Jis buvo įrašytas į jų protokolus. Tačiau į Šveicariją iš Suomijos, kur dalyvavo kalnų slidinėjimo varžybose, Rokas neatvyko.
„Trasa buvo panaši į slidžių kroso, toks – mini slidžių krosas. Įdomus momentas buvo šuolis nuo tramplino pačioje trasoje. Ir kaip šuolyje į aukštį padaryta kartelė – papildomas barjeras. Šokdamas nuo tramplino turi tą kartelę peršokti. Finale ją pakėlė dar 20 centimetrų, kad šokti reikėtų aukščiau. Buvo galimybė ir apvažiuoti tą trampliną. Mūsiškiai iš pradžių šokinėjo per jį, bet vėliau – apvažiuodavo. Laikui tai apvažiuoti išeidavo kone greičiau,“ – pasakojo apie neįprstas varžybas R . Arlauskas.
Skirtumų tarp universaliųjų varžybų ir tų, kurias rengia FIS (tarptautinė slidinėjimo federacija), LNSA vadovas rado ir varžybų atmosferoje. Anot jo Verbjė varžybos buvo linksmos: „Patiko skirtinga nuo FIS varžybų atmosfera. Tai buvo daugiau pramoga, šou. Kad vaikams būtų linksma. Du vedėjai, garsi muzika, visus kalbina, visus fotografuoja. Jeigu parodai geriausią laiką parodai, tave sodina į lyderio krėslą, kol koks nors varžovas aplenkia.
R. Arlauskui Šveicarijoje nepatiko nebent oras.
„Tik su oru nepasisekė. Visą laiką - debesys, blogas matomumas. Bet vis vien įdegėm, nes per debesis saulė švietė... Bet finalo dieną jau buvo aiškiau – jau galėjai iš finišo matyti startą, o iš starto – finišą,“ kalbėjo LNSA prezidentas.