"Melburne ne išsekau, o pasikroviau"

"Dar norėčiau poros savaičių apmąstyti, pagalvoti, kas įvyko pasaulio čempionate. Jis tikrai buvo vienas įdomiausių, labiausiai įtemptų ne tiktai kovojant, bet ir taktiniuose žaidimuose. Iš Australijos atsivežiau labai daug įspūdžių, reikia laiko juos pamąstyti. Mane užplūdo emocijos", - teigė S.Krupeckaitė, vienintelė iš Lietuvos treko dviratininkių startuosianti Londono olimpinėse žaidynėse.

Melburne (Australija) vykusiame pasaulio čempionate S.Krupeckaitė iškovojo sidabro medalį sprinto lenktynėse. Finale lietuvė teisėjų sprendimu pralaimėjo britei Victoriai Pendleton.

Teisėjų sprendimas neleido S.Krupeckaitei iškovoti dar vieno olimpinio kelialapio į Londoną - komandų sprinte su Gintare Gaivenyte.

Olimpinėse žaidynėse S.Krupeckaitė startuos sprinte ir keirine. Pastaroji rungtis Melburne irgi klostėsi ne taip, kaip tikėjosi Lietuvos dviratininkė.

Pateikiame S.Krupeckaitės įspūdžius iš pasaulio čempionato:

KOMANDINIS SPRINTAS. "Tai  - pirmoji mano rungtis čempionate, kurioje dalyvavau Gintare Gaivenyte ir kuriam labai kruopščiai rengiausi. Mūsų tiklas buvo pelnyti kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Tačiau likimas mums pakišo koją. Nepaisant  to, labai didžiuojuosi Gintare už jos indėlį į dviračių sportą, rimtą požiūrį į treniruotes. Važiuodamos mes padarėme klaidą ir teisėjai mus diskvalifikavo."

SPRINTAS. "Buvo labai įtempta kova. Daug dviratininkių „suvažiavo“ į vieną dešimtąją sekundės. To niekada nėra buvę per pasaulio čempionatus. Per kvalifikacinį važiavimą likau tiktai septinta. Psichologinis nusiteikimas patekti į finalą buvo nukritęs žemiau nulio. Pirmą dieną netgi patekimas į ketvertuką man reiškė didelę pergalę.

 Tai buvo pergalė prieš save ir varžoves, nors nuo jų ir teskyrė sekundės dalelytės. Ketvirtfinalyje nugalėjau jauną, perspektyvią Ukrainos dviratininkę Liubovję Šuliką. Reikėjo abai susikaupti, nusiteikti kovai. Mano vyras ir treneris Dima pasakė, kad mano startas šiose varžybose buvo vienas iš pačių geriausių.

Tokio moterų sprinto varžybų Dima nėra matęs. Mano nusiteikimas buvo piko viršūnė. Didžiavausi savimi, patekusi į ketvertuką. O kai pelniau teisę dalyvauti finale - užplūdo didžiulis džiaugsmas, buvo didžiulė šventė, pasididžiavimas. Tas važiavimas buvo vienas iš nuostabiausių startų mano gyvenime.

Didžiuojuosi, kad nepralaimėjau britei V. Pendleton. Manau, kad iš čempionato grįžau kaip nugalėtoja. Tai - mano vienas iš sidabrinių-auksinių medalių. Negaliu sakyti, kad britei pralaimėjau, negaliu sakyti, kad ir laimėjau. Pasidariau  psichologiškai tvirtesnė, išmokau kovoti, supratau, kad mes tikrai esame stiprūs, per pačias svarbiausias varžybas galime kovoti dėl aukso medalio."



KEIRINAS. "Irgi vyko atkakli kova. Pralaimėjau pirmą važiavimą, buvo didelis nusivylimas, vos ne depresija. Po dviejų dienų didelio smegenų darbo man teko vėl susikaupti. Jautėsi nuovargis, buvau psichologiškai išsekusi.

Visas jėgas atidaviau paguodos važiavimui, kuriame rungtyniavau neblogai ir patekau į pusfinalį. Patekau į stiprių sportininkių grupę, tai buvo kone finalinis važiavimas. Jėgos buvo labai lygios, rezultatai irgi. Finišavau beveik vienoje tiesiojoje su varžovėmis, kova buvo sudėtinga. Neslėpsiu: padariau taktinių klaidų.

Mane labai paveikė tas teisėjų verdiktas per sprinto lenktynes. Buvau išsekusi, nusivylusi, finišo tiesiojoje neužteko tos žiežirbos, pykčio, susikaupimo, ginant pasaulio čempionės titulą."

POILSIS. "Čempionatas baigėsi. Smegenys, emocijos, fizinė jėga, jeigu galima taip sakyti, dabar yra nuleistos. Aš šiuo metu ilsiuosi, o po to pradėsiu rengtis olimpinėms žaidynėms. Šis pasaulio čempionatas man suteikė daug energijos ir jėgų  kovoti toliau.

Pasąmonėje turiu susidėliojusi laiptelius į viršų. Šį sezoną kilau vis aukštyn ir aukštyn. Manau, kad mano emocijų visas susikaupimo pikas turėtų būti per Londono olimpines žaidynes. Pe šį pasaulio čempionatą visiškai neišsekau, o tik pasikroviau. Dabar belieka nusiraminti ir ramiai, dideliais žingsniais keliauti į olimpines žaidynes.

Toks yra mano pagrindinis tikslas. Didžiuojuosi, kad šalia savęs turiu tokį trenerį, kuris mane visada palaiko, kuris žino savo darbą. Dar kartą įsitikinau, jog Dimos darbas yra vienas geriausių pasaulyje, kad jis moka mane parengti, nuteikti, ir rezultatai tiktai kyla.

Mus visada palaiko Lietuvos dviračių sporto federacija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, rėmėjai. Didžiuojuosi savo vidine emocine stiprybe, kurios nesitikėjau atsivežti iš Melburno."