| Ingvaras Butautas | 2012 m. balandžio 1 d. 10:34 |
Olimpiečiai iš ankštų salių
Laikraštis "Sportas": Gimnastai Rokas Guščinas ir Laura Švilpaitė olimpinius kelialapius iškovojo net ir turėdami itin varganas sąlygas treniruotis
LAIMĖJIMAS. „Mums, federacijai, jų patekimas į olimpines žaidynes – didžiulis laimėjimas. Mes juo džiaugiamės. Ką galėjome, tą maksimaliai pasiekėme. Jeigu šalis nedalyvauja komandinėse varžybose, tai turi galimybę į olimpiadą siųsti po vieną vyrą ir moterį. Todėl tiek, kiek galėjome iškovoti vietų, tiek ir iškovojome. Ir tai mums – puikus laimėjimas“, – džiaugėsi Lietuvos gimnastikos federacijos (LGF) generalinis sekretorius Algimantas Prunskas.
Žiemą du Lietuvos gimnastai – 21-ų Rokas Guščinas ir 18-metė Laura Švilpaitė – iš atrankos į olimpines žaidynes varžybų Londone grįžo labai linksmi. 42-oji vieta tarp moterų ir 56-oji vyrų varžybose lėmė jiems olimpinį bilietą į tą patį Londoną.
„Dar jaučiamas pakilimas ir sunkiai galiu patikėti, kad vyksiu į olimpiadą“, – sakė trenerio Vladislovo Bogomolovo auklėtinis R. Guščinas praėjus geram mėnesiui po to, kai iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes.
L. Švilpaitė taip pat tvirtino, kad džiaugsmas per kelias dienas neišgaravo: „Jaučiu olimpinę nuotaiką. Ir nusiteikimą ruoštis žaidynėms, bet daug aš apie jas negalvoju.“
TIKSLAI. Nors Lietuvos gimnastai tvirtina, kad jau vien patekti į olimpines žaidynes jiems daug, apetitas sukilo bevalgant.
„Visų pirma svajojau patekti į olimpiadą, o dabar jau reikia užsibrėžti naujus tikslus. Pradėti galvoti – ką ten galima būtų pasiekti...“ – prisipažino R. Guščinas.
Ir LGF generalinis sekretorius jau svarsto apie sportininkų galimybes nebūti autsaideriais.
„Negalvojam į Londoną važiuoti tik kaip turistai. Dabar, kai pasiekėme tiek, norisi ir daugiau. Nors daug tikėtis vargu ar pridera. Yra tokių rungčių, kuriose galime gerai sudalyvauti. Laura gali daugiau pasiketi lygiagrečių rungtyje, Rokas – arklio. Jie dabar dirba su treneriais ir planuoja stiprinti tų rungčių programą“, – tvirtino A. Prunskas.
Tačiau pats R. Guščinas įsitikinęs, kad jis nėra vienos rungties gimnastas. Vaikinas save laiko tikru daugiakovininku: „Per atrankos varžybas man geriausiai sekėsi pratimai ant arklio. Nors šiaip nesu grynai vienos rungties gimnastas. Mano visų rungčių vidurkis būna daugmaž vienodas, tad būtų geri daugiakovės rezultatai.“
„Gal lygiagretės. Nors viskas sekasi. Na, tik šuolis nelabai. Ne mano rungtis. O lygiagretės, buomas – mano“, – apie savo mėgstamus ir nemėgstamus gimnastikos daugiakovės elementus atviravo L. Švilpaitė.
SĄLYGOS. Net ir olimpinius kelialapius iškovoję sportininkai treniruojasi ne individualiai, o su gimnastų grupėmis.
L. Švilpaitė papildomai dirba, stengdamasi į treniruotes ateiti pirma.
„Treneris juk turi ne tik mane vieną. Tenka dirbti su visais. Būna taip, kad iš mokyklos ateinu anksčiau, tada treniruojuosi viena, kol ateina kiti vaikai – tada kartu dirbam“, – pasakojo 18-metė gimnastė.
„Treniruojuosi su grupe, bet iš tiesų tai mane treneris vis tiek labiausiai žiūri, daugiausia dėmesio skiria“, – neslėpė R. Guščinas.
Jis treniruojasi po 4–5 valandas per dieną šešis kartus per savaitę.
„Paeiti galiu. Tokiems krūviams juk ruošiausi ne metus ir ne dvejus. Po truputį pripratau“, – atsakė būsimas olimpietis, klausiamas, kaip jaučiasi po tokių ilgų treniruočių.
Abu sportininkai turėjo priekaištų sporto bazėms, kuriose tenka treniruotis.
„Sąlygos Kaune nėra geros. Jei būtų geresnės, šiuos rezultatus pasiektume anksčiau. Na, per pastaruosius metus gal jos kiek pagerėjo. Dabar tikimės, kad toje mūsų salėje įrengs dar ką nors“, – kalbėjo 21-ų metų atletas.
„Mes turime labai mažą salę. Sportuojam kartu su berniukais. Nors šiaip turėtų būti vien mergaičių salės. Turime tik vieną buomą. Kitose šalyse jų po keturis, po penkis, lygiagrečių – po dvejas. Pas mus visko po vieną. Mūsų salėse šalta“, – lygino sąlygas sportuoti Vilniuje ir užsienyje L. Švilpaitė.
Ji Londono olimpiadai ruošis ne tik Vilniuje. Lietuvos gimnastei pagalbos ranką išties kaimynė Baltarusija, turinti kur kas geresnes šio sporto sąlygas.
„Dėl mergaitės esame susitarę, kad ji ruošis Baltarusijoje. Tenai visada šalia gydytojas, masažuotojas. Mergaitės gyvena prie salės. Įrengta specializuota gimnastikos bazė“, – dėstė baltarusiškų sąlygų pranašumus A. Prunskas.
PATRIOTAS. R. Guščinas žada išvykti pagyventi į Jungtines Amerikos Valstijas.
„Šią vasarą, pabaigęs mokslus, bandysiu išvažiuoti į JAV. Ten studijuosiu ir sportuosiu, atstovausiu universitetui. Aišku, Lietuvai – taip pat. Tikiuosi, kad sveikatos bus ir dalyvausiu dar ir 2016-ųjų olimpiadoje. O gal ir tos žaidynės bus ne paskutinės. Dar galiu sportuoti daug laiko“, – dalijosi savo planais gimnastas.
Ir pridūrė: „Ne, nemanykit, aš nesvarstau keisti pilietybės ir bandyti patekti į JAV rinktinę. Tai būtų vargu ar įmanoma, be to, aš savo ateitį sieju su Lietuva ir noriu atstovauti Lietuvos rinktinei.“
Žiemą du Lietuvos gimnastai – 21-ų Rokas Guščinas ir 18-metė Laura Švilpaitė – iš atrankos į olimpines žaidynes varžybų Londone grįžo labai linksmi. 42-oji vieta tarp moterų ir 56-oji vyrų varžybose lėmė jiems olimpinį bilietą į tą patį Londoną.
„Dar jaučiamas pakilimas ir sunkiai galiu patikėti, kad vyksiu į olimpiadą“, – sakė trenerio Vladislovo Bogomolovo auklėtinis R. Guščinas praėjus geram mėnesiui po to, kai iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes.
L. Švilpaitė taip pat tvirtino, kad džiaugsmas per kelias dienas neišgaravo: „Jaučiu olimpinę nuotaiką. Ir nusiteikimą ruoštis žaidynėms, bet daug aš apie jas negalvoju.“
TIKSLAI. Nors Lietuvos gimnastai tvirtina, kad jau vien patekti į olimpines žaidynes jiems daug, apetitas sukilo bevalgant.
„Visų pirma svajojau patekti į olimpiadą, o dabar jau reikia užsibrėžti naujus tikslus. Pradėti galvoti – ką ten galima būtų pasiekti...“ – prisipažino R. Guščinas.
Ir LGF generalinis sekretorius jau svarsto apie sportininkų galimybes nebūti autsaideriais.
„Negalvojam į Londoną važiuoti tik kaip turistai. Dabar, kai pasiekėme tiek, norisi ir daugiau. Nors daug tikėtis vargu ar pridera. Yra tokių rungčių, kuriose galime gerai sudalyvauti. Laura gali daugiau pasiketi lygiagrečių rungtyje, Rokas – arklio. Jie dabar dirba su treneriais ir planuoja stiprinti tų rungčių programą“, – tvirtino A. Prunskas.
Tačiau pats R. Guščinas įsitikinęs, kad jis nėra vienos rungties gimnastas. Vaikinas save laiko tikru daugiakovininku: „Per atrankos varžybas man geriausiai sekėsi pratimai ant arklio. Nors šiaip nesu grynai vienos rungties gimnastas. Mano visų rungčių vidurkis būna daugmaž vienodas, tad būtų geri daugiakovės rezultatai.“
„Gal lygiagretės. Nors viskas sekasi. Na, tik šuolis nelabai. Ne mano rungtis. O lygiagretės, buomas – mano“, – apie savo mėgstamus ir nemėgstamus gimnastikos daugiakovės elementus atviravo L. Švilpaitė.
SĄLYGOS. Net ir olimpinius kelialapius iškovoję sportininkai treniruojasi ne individualiai, o su gimnastų grupėmis.
L. Švilpaitė papildomai dirba, stengdamasi į treniruotes ateiti pirma.
„Treneris juk turi ne tik mane vieną. Tenka dirbti su visais. Būna taip, kad iš mokyklos ateinu anksčiau, tada treniruojuosi viena, kol ateina kiti vaikai – tada kartu dirbam“, – pasakojo 18-metė gimnastė.
„Treniruojuosi su grupe, bet iš tiesų tai mane treneris vis tiek labiausiai žiūri, daugiausia dėmesio skiria“, – neslėpė R. Guščinas.
Jis treniruojasi po 4–5 valandas per dieną šešis kartus per savaitę.
„Paeiti galiu. Tokiems krūviams juk ruošiausi ne metus ir ne dvejus. Po truputį pripratau“, – atsakė būsimas olimpietis, klausiamas, kaip jaučiasi po tokių ilgų treniruočių.
Abu sportininkai turėjo priekaištų sporto bazėms, kuriose tenka treniruotis.
„Sąlygos Kaune nėra geros. Jei būtų geresnės, šiuos rezultatus pasiektume anksčiau. Na, per pastaruosius metus gal jos kiek pagerėjo. Dabar tikimės, kad toje mūsų salėje įrengs dar ką nors“, – kalbėjo 21-ų metų atletas.
„Mes turime labai mažą salę. Sportuojam kartu su berniukais. Nors šiaip turėtų būti vien mergaičių salės. Turime tik vieną buomą. Kitose šalyse jų po keturis, po penkis, lygiagrečių – po dvejas. Pas mus visko po vieną. Mūsų salėse šalta“, – lygino sąlygas sportuoti Vilniuje ir užsienyje L. Švilpaitė.
Ji Londono olimpiadai ruošis ne tik Vilniuje. Lietuvos gimnastei pagalbos ranką išties kaimynė Baltarusija, turinti kur kas geresnes šio sporto sąlygas.
„Dėl mergaitės esame susitarę, kad ji ruošis Baltarusijoje. Tenai visada šalia gydytojas, masažuotojas. Mergaitės gyvena prie salės. Įrengta specializuota gimnastikos bazė“, – dėstė baltarusiškų sąlygų pranašumus A. Prunskas.
PATRIOTAS. R. Guščinas žada išvykti pagyventi į Jungtines Amerikos Valstijas.
„Šią vasarą, pabaigęs mokslus, bandysiu išvažiuoti į JAV. Ten studijuosiu ir sportuosiu, atstovausiu universitetui. Aišku, Lietuvai – taip pat. Tikiuosi, kad sveikatos bus ir dalyvausiu dar ir 2016-ųjų olimpiadoje. O gal ir tos žaidynės bus ne paskutinės. Dar galiu sportuoti daug laiko“, – dalijosi savo planais gimnastas.
Ir pridūrė: „Ne, nemanykit, aš nesvarstau keisti pilietybės ir bandyti patekti į JAV rinktinę. Tai būtų vargu ar įmanoma, be to, aš savo ateitį sieju su Lietuva ir noriu atstovauti Lietuvos rinktinei.“