Absoliutus šių metų „Žalgirio“ draugijos žiemos žaidynių slidinėjimo varžybų laimėtojas ignalinietis Bronius Cicėnas rugsėjo 12 d. švęs 60 metų jubiliejų. Dar anksčiau – gegužės 3 d. – sukaks 30 metų, kai jis vadovauja Lietuvos žiemos sporto centrui (LŽSC) (anksčiau ši įstaiga vadinosi „Nemuno“, po to „Žalgirio“ sporto bazė).
Bronius sako: šie du jubiliejai tarsi įspėja, kad reikia atsigręžti į praeitį ir apžvelgti savo darbus, kas jau padaryta. Jis džiaugiasi, kad bazėje įvyko daug permainų, prie visų šių darbų ir jam teko prisiliesti.
RENOVACIJA. „Gaila, tačiau pastaruoju metu atsiranda žmonių, galvojančių, kad aš čia paskirtas tik vogti ir turtus krautis. Nėra taip, neturiu aš jokių turtų. Čia – visas mano gyvenimas, o bazės renovacija – tai ir mano indėlis. Kai manęs nebus, viskas liks žmonėms. Dabar džiaugiuosi, kad Lietuvos žiemos sporte esu ne atsitiktinis žmogus, nors daug kartų buvau ir užmirštas, ir nuviltas, širdyje liko širdgėlos“, – sako Bronius.
Prie bazės kyla modernus pastatas, tai – centro sportinė dalis. Kaip sako B. Cicėnas, prie švarko jie prisiuva rankoves. Juk centrą sudaro ir aktyvaus poilsio, ir turizmo bazės, o profesionalų sportui gerų sąlygų nebuvo.
„Laikas eina, daug kas keičiasi. Dar 1984 m. įsirengėme riedučių trasą, turime sniego gaminimo sistemų, 1990 m. įsigijome pirmą sniego patranką ir paleidome sistemą. 1993 m. patrankų jau turėjome dvi, paleidome dar vieną sistemą. Nuo 1994 m. populiariname Lietuvoje labai madingu tapusį kalnų slidinėjimą.
Važinėdamas po varžybas, matau daug nuostabių sporto bazių, norisi nuo jų neatsilikti, pritraukti kuo daugiau turistų, sporto mėgėjų, sportininkų. Nepaprastai džiaugiuosi, kad kitąmet mūsų sporto bazė taps moderni, šiuolaikiška, ji turėtų traukti lankytojus ir žiemą, ir vasarą“, – entuziastingai nusiteikęs Bronius.
Iš Europos struktūrinių fondų gauta pinigų, užsakovas – Kūno kultūros ir sporto departamentas. Kyla slidinėjimo ir biatlono sporto kompleksas – bus renovuota šaudykla, 2,5 km apšviestos slidinėjimo trasos su sniego gamybos sistemomis, kyla varžybų priežiūrai skirtas pastatas. Viskas turėtų būti baigta ir kompleksas perduotas naudoti kitų metų birželio 17 dieną.
POMĖGIS. B. Cicėnui rūpesčių netrūksta. Kolektyvas nėra didelis, o darbų aibės. Tačiau, kaip pats sako, pats didžiausias jo pomėgis – labai mielas širdžiai darbas. Direktorius visada randa laiko pasportuoti, nes už jo kabineto langų – nuostabi gamta. Bronius jau seniai reguliariai slidinėja – per savaitę po tris ar net keturis kartus.
„Man valandos, praleistos gryname ore, – didelė atgaiva po darbo. Jeigu nesportuočiau, greičiau pasenčiau ir blogai jausčiausi. Kai bazėje tiek daug darbų, neištverčiau to alinančio krūvio. Slidinėdamas pagalvoju, ką bazėje reikėtų padaryti, susidėlioju visus rytdienos darbus. Stovėdamas ant slidžių pajuntu, kaip nelengva įveikti daug kilometrų – pradedu kitaip mąstyti, pasidarau žvalesnis, kantresnis, visai kitaip žiūriu į darbą. Visur būna dvejopa nauda: slidinėju – matau, kaip parengtos slidinėjimo ir kalnų slidinėjimo trasos, kokių problemų kyla šaudykloje“, – pasakoja Bronius.
Į biatlono bazę direktorius nevažiuoja mašina – tik su slidėmis ar riedučiais, o vasarą – dviračiu. Jis ir naktį atsikėlęs gali pasakyti, kur kokia situacija, ko trūksta. Kai tik atsiranda galimybė, B. Cicėnas dalyvauja įvairiose varžybose. Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pasaulyje. Savo amžiaus grupėje per Europos ir pasaulio veteranų čempionatus pelno įvairių spalvų nedalių.
MUZIKA. LŽSC direktorius, be slidinėjimo, turi dar vieną pomėgį – dainavimą. Turi nusipirkęs gerą aparatūrą, dažnai groja ir dainuoja per įvairius renginius.
„Mano repertuare – apie 500 dainų, daugiausia lietuviškų, jos man visos gražios. Labai vertinu Edmundo Kučinsko, Ingos Valinskienės, Stepo Januškos atliekamas dainas. Dažniausiai dainuoju tai, kas labiausiai patinka liaudžiai. Mėgstu skaityti eilėraščius, jų žodžius kartais pritaikau savo dainoms. Tačiau nesu nei dainų kūrėjas, nei kompozitorius, daugiau – jų atlikėjas“, – sako B. Cicėnas.