Kaip praėjo šių metų žaidynės? – paklausėme Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žiemos žaidynių vyriausiojo teisėjo, draugijos generalinio sekretoriaus Algio Vasiliausko.
Svarbiausia, kad jos įvyko, surengti žaidynių nesutrukdė nei dideli šalčiai, nei organizacinės bėdos. Džiugino dalyvaujančių sportininkų iš rajonų gausa, bet žiemą šiek tiek mažiau aktyvūs buvo miestų sportininkai. Teiginys, kad pas mus žiemos sportas nepopuliarus, kad gerų žiemų seniai nebėra, kad praradome nemažą tikrą žiemos sporto entuziastų būrį, neatitinka tikrovės.
Pastarųjų kelerių metų „Snaigės“ slidinėjimo žygiai rodo, kad žiemos sporto mėgėjų gretos auga. Viename šių žygių dalyvavo net pusantro tūkstančio slidininkų.
Žiema – tai tas metas, kai žmogus gali puikiai pasigerinti sveikatą, užsigrūdinti, pasidžiaugti lengvu šaltuku, sportine bičiulyste. Esu tvirtai įsitikinęs, kad „Žalgirio“ draugijos žiemos žaidynės dar ilgai gyvuos. Kol mes rengiame draugijos žiemos ir vasaros sporto žaidynes, tol, manau, į jas susirinks daug sportininkų.
Žaidynes rengti nesutrukdys nei emigracija, nei amžiaus kaita, nei sporto organizatorių stygius, nei galų gale finansinės problemos. Nereikia liūdnai nusiteikti, visada reikia būti optimistams: vienur gal bus geriau, kitur blogiau, bet bendras fonas turėtų būti gražus.
Šiemet žaidynių programoje buvo ir naujų sporto šakų, ar jos pasiteisino? Dėl žaidynių apdovanojimų rungtyniavo kalnų slidininkai, slidininkai, šaškininkai, šachmatininkai, stalo tenisininkai, poledinės žūklės mėgėjai. Pirmą kartą į žaidynių programą buvo įtrauktos snieglenčių ir slidžių kroso bei „Slope Style“ varžybos, kuriose leidome dalyvauti sportininkams iki 14 metų ir vyresniems, nors šiaip jau pagal mūsų žaidynių nuostatus žaidynėse gali dalyvauti sportininkai, sulaukę 21 metų.
Šių naujų sporto šakų įtraukimas pasiteisino. Varžybose dalyvavo daugiau kaip 100 jaunųjų sportininkų – į žaidynes įsitraukė jaunoji karta. Jaunesnio amžiaus sportininkai ateityje galės dalyvauti ir vasaros sporto žaidynėse.
Kokių metų sportininkams ateityje leisti dalyvauti mūsų žaidynėse, paliksime spręsti pačiai federacijai. Mums buvo malonu matyti jaunus veidus, jaunimas buvo šiemečių žiemos žaidynių puošmena. Snieglentininkai ir „Slope Style“ entuziastai jau anksčiau norėjo dalyvauti mūsų žaidynėse, tačiau jiems leidome startuoti tik šiemet. Jaunimas – tai mūsų ateities žaidynių dalis.
Ankstesniais metais per žalgiriečių žaidynes buvo skaičiuojama ir komandinė įskaita, miestai ir rajonai atkakliai kovojo dėl kiekvieno taško. Visi džiaugdavosi pelnytomis taurėmis, jas nešdavo parodyti į savivaldybes. Dabar komandinės įskaitos nėra. Ar nedingo miestų ir rajonų sporto organizatorių entuziazmas? Manau, kad padarėme klaidą. Klaida buvo ir tai, kad per vasaros ir žiemos žaidynes kai kurių sporto šakų miestų sportininkams nerengėme atrankos varžybų, leidome jiems tiesiai atvažiuoti į finalines varžybas. Mūsų žaidynės, kaip ir olimpinės žaidynės, – vienos baigiasi ir iškart prasideda kitos. Vyksta parengiamieji darbai, sudaromi varžybų grafikai, veiklos planas, vyksta atrankos varžybos. Į žaidynes turi atvažiuoti geriausieji, o ne visi norintieji.
Žinoma, laukiame ir tų, kurie nori dalyvauti patys. Jiems galime pasiūlyti atskirų rungčių. Žaidynėms didesnę svarbą suteiktų tie sportininkai, kurie kovotų dėl teisės patekti į žalgiriadą. Tai, kad pastaraisiais metais nėra kompleksinės įskaitos, – palengvina kartais patinginčių žmonių darbą.
O kada ta klaida gali būti ištaisyta ir žaidynėse vėl atsiras kompleksinė įskaita? Manau, kad artimiausiu metu per draugijos prezidiumo posėdį tas klausimas bus pateiktas svarstyti. Kai kurie prezidiumo nariai taip pat norėtų, kad būtų sugrįžta prie ankstesnių tradicijų. Mums visiems įdomu, koks rajonas sportiškiausias, koks žmogus, dirbantis su klubais, savivaldybėje geriausias ir panašiai.
Šiame kontekste galima itin padėkoti tiems žmonėms, kurie aukoja savo laisvalaikį. Tai terpė, kur galima tarti ačiū žmonėms, dirbantiems visuomeniniais pagrindais, o ne už atlyginimą. O tai padaryti be kompleksinės įskaitos analizės – sudėtinga.
Kuriuos rajonus norėtumėte išskirti iš kitų? Labai aktyvūs žiemos žaidynėse buvo Elektrėnų, Ignalinos sportininkai. Neaišku, kas atsitiko iš viso žaidynėse nedalyvavusiems jonaviškiams. Suburti kolektyvą ir jį atvežti į varžybas nėra taip lengva. Reikia ir lėšų, ir darbo, ir organizacinių gebėjimų.
Šešėlyje atsidūrė Alytus, daugkartinis žiemos žaidynių laimėtojas. Kas atsitiko dzūkams? Su alytiškiais nieko neatsitiko. Alytus ir toliau – sportiškas miestas, turi puikių sporto bazių. Paprasčiausiai jaučiama sporto organizatorių amžiaus kaita. Tačiau ten turime „Žalgirio“ sporto klubą, neseniai surengusį gražias lengvojo kultūrizmo varžybas. Manau, kad šis klubas perims ir visas miesto „Žalgirio“ draugijos tradicijas.
Pastaraisiais metais Alytaus mėgėjiškasis sportas jaučia didelę miesto savivaldybės ir mero Felikso Džiauto globą. Tai parodė ir šiame mieste vykusios mūsų draugijos stalo teniso varžybos. Jos buvo gražiai surengtos ir už tai alytiškiams norime nuoširdžiai padėkoti.
Esate aktyvus kalnų slidinėjimo entuziastas, šiemet slidinėjote Italijoje, o kodėl nedalyvavote žalgiriečių žaidynėse? Nebuvau įtrauktas į jokią komandą, už mane yra geresnių ir vietą turėjau užleisti stipresniems (šypsosi). O jeigu rimtai, manau, žaidynių vyriausiasis teisėjas negali dalyvauti varžybose, jis turi padėti jas organizuoti.
Baigsis žiema, ateis vasara. Per draugijos vasaros sporto žaidynes miestų grupės sportininkai rinksis Marijampolėje, o rajonai – Palangoje. Ko tikitės iš vasaros startų? Dar neaišku, ar vasaros žaidynės vyks Palangoje, tą klausimą svarstys draugijos prezidiumas. Mano asmenine nuomone, reikėtų grįžti prie ankstesnių laikų, kai miestų ir rajonų grupių žaidynės vykdavo kartu. Taip labiausiai išryškėtų draugijos veikla. Tačiau tada iškiltų didesnių sportininkų apgyvendinimo, sporto salių, aikštynų problemų.
Tarkime, žaidynes norėtume surengti Jonavoje, o kur mes apgyvendinsime visus dalyvius? Sportininkams svarbu ne tik varžybų sąlygos, bet ir maitinimas, nakvynė