Po sėkmingo sezono - poilsis ir mokslai

Pasaulio jaunimo vicečempionei ir Europos jaunimo taurės laimėtojai, 17 metų čiuožėjai Agnei Sereikaitei prasidėjo atostogos. Sugrįžusi iš žemyno taurės varžybų, kur ji trečius metus tapo nugalėtoja, sportininkė dabar namuose bus iki birželio mėnesio. Lietuvoje ji niekur nečiuoš, nebent dalyvaus kokiose nors parodomosiose varžybose. Daugiausia dėmesio čiuožėja skirs mokslams.

Tad ką veiksi? - paklausėme „Sporto“ redakcijoje apsilankiusios A.Sereikaitės.
Kaip ir visi čiuožėjai, po sezono vieną mėnesį skirsiu poilsiui, kovo mėnesio pabaigoje su savo dviem draugėmis kelioms dienoms vyksiu pailsėti į Graikiją. Vėliau pas mano mamos seserį važiuosiu į Panevėžio r. Naujamiestį švęsti Šv. Velykų. Dar po  kažkiek laiko pradėsiu palengva treniruotis – minsiu dviračio pedalus, pabėgiosiu.

Nemažai laiko skirsiu mokslui, šiemet baigsiu vienuolika klasių. Kai baigsiu mokslus, birželio pradžioje susirengsiu kelionei į Čekiją. Naująjį sezoną, kuris man bus labai svarbus, pradėsiu rugsėjo mėnesį. Labai noriu patekti į olimpines žaidynes ir tenai dalyvauti visų trijų rungčių varžybose. Dar bus ir estafečių varžybos, tačiau Lietuvoje nėra komandos.  

Ar nenorėtum per savo atostogas Vilniuje nueiti pačiuožti?
Norėčiau, tačiau niekur nebūtų įmanoma čiuožti. Reikėtų normalaus dydžio arenos, o tokios Lietuvoje nėra. Kita vertus, namie būtų neįmanoma treniruotis vienai.

Tavo sportinėje biografijoje prabėgo dar vieneri metai. Kaip vertini sezoną?
Sezonas buvo labai sėkmingas. Tapau pasaulio jaunimo vicečempione 500 m distancijoje, tuo apdovanojimu ypatingai džiaugiuosi, nes nelabai tikėjausi laimėti medalį. Trečius metus iš eilės mano rankose - Europos jaunimo taurė, šį sezoną visose distancijose pagerinau savo asmeninius rekordus.

Labiausiai esu patenkinta 500 m distancijoje pasiektu rezultatu, tačiau mane nustebino ir pasiekimai 1000 m bei 1500 m (per pasaulio jaunimo čempionatą buvau aštunta) nuotoliuose. Esu labiau sprinterė, bet, pasirodo, galiu sėkmingai rungtyniauti ir ilgesnėse distancijose. Tuo esu maloniai nustebinta.



Kas tau padėjo pasiekti tokių puikių rezultatų?
Manau, kad labiausiai padėjo pratybos Čekijoje, kur treniravausi su gerais čiuožėjais trumpuoju taku. Šiemet į Kanadą treniruotis nevyksiu, 10 mėnesių praleisiu  Čekijoje.

Pirmadienį Vilniaus oro uoste buvai labai gražiai sutikta, ar nenustebai?
Man atvažiavo pasveikinti jaunieji čiuožėjai, juos mačiau pirmą kartą ir buvau maloniai nustebinta. Tai - mano pirmosios trenerės Virginijos Ogulevičienės jaunieji auklėtiniai. Čekijoje man tobulėti padeda treneris Jarmilas Hruzas. 

Ar per įvairias varžybas pamatei naujų varžovių, kurios bus tavo  pagrindinės konkurentės, kovojant dėl kelialapio į Sočio olimpines žaidynes?
Tai bus tos pačios varžovės, kurioms dabar yra daugiau kaip po 20 metų. Tai - Korėjos, Kinijos, Kanados, Amerikos, Olandijos, Vengrijos, Rusijos, Italijos sportininkės, su jomis reikės kovoti dėl patekimo į Sočį. Varžovių labai daug, o  kelialapius lems tiktai dvejos pasaulio taurės varžybos, kurios 2013 m. spalio mėnesį vyks du savaitgalius iš eilės.  Nei pasaulio, nei Europos čempionatai nieko nereikš.

Tad kitais metais lenktyniausi ir jaunimo, ir suaugusiųjų grupėse?
Taip. Jaunimo grupėje dar galėsiu rungtyniauti dvejus metus.

Kur laikai iškovotas taures?
Jas dažniausiai parsivežu į Vilnių, tačiau šiemet keletą palikau Čekijoje.

Kaip galvoji, ar Lietuvoje užaugs tokio meistriškumo čiuožėjų trumpuoju taklu, kaip tu?
Kol aš sportuosiu, nelabai tikiu, kad jų užaugs. Tačiau dėl to neišgyvenu, turiu su kuo treniruotis. O vėliau gal ir atsiras koks talentas.