Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo sporto žaidynės, kurių ištakos siekia dar sovietmečio laikus, o atkurtos jos buvo bemaž kartu su Lietuvos nepriklausomybe, išgyveno įvairius laikus ir pergyveno ne vieną sporto vadovą, kurie visi jas vadino pagrindine naujų sporto talentų paieškos ir apžiūros priemone. Tačiau ko neįveikė laikas, praėjusiais metais padarė Lietuvą apėmusi ekonominė krizė, kuri per daugiau nei 20 metų pirmą kartą žaidynes užgesino.
Po metų pertraukos žaidynes vėl bandoma prikelti. Tiesa, "iš biednumo" jos bus gerokai pasikeitusios. Į gera ar į bloga - parodys laikas, nes sunkmetis padiktavo ne tik sunkumus, bet ir naujų įdomių minčių. Lietuvos jaunučių sporto žaidynių, iki šiol rengtų nuo pavasario iki rudens, pagrindinis ir skambiausias akcentas bus finalinis jų etapas. Kitaip tariant, bandoma pritaikyti Europos jaunimo olimpinių festivalių modelį, tik, žinoma, mažesniais masteliais. Finalinį žaidynių etapą žadama rengti vieną rugsėjo savaitgalį viename Lietuvos miestų. Kurį savaitgalį ir kuriame mieste - kol kas dar nežinia. Savo pasiūlymus turi pateikti federacijos. Taigi žaidynės virstų tarsi mini olimpinės žaidynėmis sportuojančiam Lietuvos jaunimėliui - geriausi iš geriausių keliolikos sporto šakų atstovų, praėję atranką savo miestuose ir rajonuose, jėgas išbandytų tarpusavy. Tokią idėją federacijų atstovai sutiko gana džiugiai. "Labai gera idėja - tai būtų tikros žaidynės, o anksčiau varžybos vykdavo vienoj vietoj, kitoj..." - sakė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas. Jam pritarė ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius Aurelijus Žiedas.
Kitas reikalas - atrankinės varžybos, kurios turi vykti iki finalinio etapo. Jos paliekamos federacijų ir savivaldybių pečiams. "Kai kurie rajonai klausinėja, kaip bus su žaidynėmis ir neslepia, kad gerai būtų, jog jų nebūtų, nes nėra pinigų", - rajonų nuotaikas perdavė Lietuvos krepšinio federacijos atstovas Tomas Jasevičius. Pasak Lietuvos federacijos generalinio sekretoriaus Valentino Paketūro, atrankines varžybas federacijos turi vykdyti savo nuožiūra - sukurti sistemą ir vykdyti atrankines varžybas, ar nieko papildomai neorganizuoti ir į finalinį žaidynių etapą deleguoti sportininkus, kurie buvo geriausi jų čempionatuose.
Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo žaidynės būdavo vadinamos talentų paieška ir jų apžiūra. Ar šis tikslas tebelieka, kai žaidynės bus rengiamos tik vieną savaitgalį? - paklausėme V.Paketūro.
Taip, šie tikslai išlieka, taip pat išlieka tikslas ir jaunimo užimtumas vasarą. Žinoma, kai žaidynės sutrumpėja, juos įgyvendinti bus žymiai sunkiau. Federacijoms iškilo daug klausimų, kaip organizuoti varžybas iki finalinio etapo. Pati idėja - surengti rugsėjo mėnesį žaidynes viename mieste - labai gera. Tai būtų tikra šventė - suvažiuotų sportininkai, savivaldybių sporto vadovai. kad Norime, kad kuo daugiau jaunųjų sportininkų suvažiuotų į vieną krūvą, bendrautų tarpusavyje, vienas kitą pažintų. Ankstesniais metais žaidynės buvo išsisklaidžiusios, bendras buvo surengiamas tik atidarymas, kur dalyvaudavo daugiausia kokių trijų sporto šakų atstovai. Tad šis naujas variantas geriau. Bet kaip pasiekti, kad savivaldybės ir miestai turėtų noro ir motyvacijos atvežti savo įvairių sporto šakų sportininkus? Tai yra problema.
Kiek šiemet žaidynėms skirta lėšų? Pusė milijono. Ankstesniais metais buvo skiriama įvairiai, daugiausiai iki 800 tūkst. Lt. Šiemet žaidynes vykdys ne Lietuvos sporto federacijų sąjunga, o Kūno kultūros ir sporto departamentas.
Kiek tikimasi dalyvių? Skaičiuojant su atrankinėmis varžybomis, dalyvautų per 6000, finaliniame etape, manau, sulauksime iki 2000 sportininkų. Lyginant su ankstesniais metais, dalyvių skaičius bus smarkiai sumažėjęs... (Plg. 2007 m. Lietuvos jaunučių ir jaunimo sporto žaidynėse iš viso dalyvavo 35 tūkst. sportininkų, finaliniame jų etape – per 12 tūkst. sportininkų (jaunučių – 6747, jaunimo – 5272). 2008 m. Lietuvos jaunių sporto žaidynių finaliniame etape dalyvavo per 6,5 tūkst. sportininkų, o visuose žaidynių etapuose - beveik 16 tūkst. Tai buvo metai, kai po ilgo laiko sportuojančiųjų sporto mokymo įstaigose skaičius vėl pradėjo augti – per porą metų nuo 45,5 tūkst. sportuojančiųjų padaugėjo iki 47,5 tūkst... - aut. past.)
Pernai šias žaidynes planuota rengti, tačiau jos pirmą kartą per žaidynių istoriją neįvyko. Ar federacijos, savivaldybės pasigedo žaidynių?Federacijos žaidynių pasigedo - juk tai papildomos gero lygio varžybos, kurių federacijoms nereikia finansuoti. Jeigu federacija galvoja, jai šitos žaidynės - reikalingos. O savivaldybės... Trečdalis jų šitų žaidynių nenorėtų iš viso. Tačiau pastebime, kad po praėjusių metų, kai rinkome dalyvių paraiškas ir likus mėnesiui pranešėme, kad žaidynės vis dėlto neįvyks, visi buvo labai nusivylę. Todėl šiemet išjudinti sunkiau - visi galvoja, kad galbūt žaidynių vėl nebus, tuo labiau, kad savivaldybių finansavimas šiemet smarkiai sumažėjęs.
Visi atrankiniai žaidynių etapai gula ant federacijų ir savivaldybių pečių? Taip, bet mes dar kartą prašome federacijų paieškoti variantų, kad vykdant varžybas savivaldybėms reikėtų kuo mažiau vežioti sportininkus. Savivaldybėse finansavimas sumažėjęs smarkiai, renkami pinigai iš tėvų, treneriai patys samdo autobusus...
Ankstesniais metais jaunučių žaidynės vykdavo karu su jaunimo. Kodėl šiemet rengiamos tik jaunučių žaidynės?
Nepatemptų savivaldybės...
Pagal pirmines paraiškas 2010 m. Lietuvos jaunučių sporto žaidynėse planuoja dalyvauti visi Lietuvos miestai ir rajonai, išskyrus Rietavą, kuris žaidynėse nedalyvauja jau tradiciškai. Tačiau šiemet prie jo prisidės ir Alytaus bei Akmenės rajonai. Į žaidynių programą įtraukta 23 olimpinės sporto šakos.