Keturi centrai – į vieną. Ar bus nauda?

Švietimo ir mokslo ministerija nuo rugsėjo 1-osios dienos nutarė sujungti keturis centrus – Gamtininkų, Turistų,  Mokinių informavimo ir techninės kūrybos centrą bei Mokinių ir studentų sporto centrą

Centrų sujungimas - šokas sportininkams
 
Ona Babonienė, Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorė:

„Centrų sujungimas mums žada būti labai skaudus. Jau ne pirmus metus šnekama apie kitų centrų sujungimus, o kai išgirdome, kad ir mūsų laukia toks likimas – visus ištiko tikras šokas. LMSSC  rengia ne tiktai varžybas, bet ir įvairias akcijas, žygius, konkursus, dienas, projektus. Visuose šiuose renginiuose  turi galimybę dalyvauti ir tie, kurie nėra pasiekę svarių rezultatų sporto varžybose.
 

Mokiniai gali sportuoti, išreikšti save, dalyvauti bendruomenės ir mūsų organizuojamuose renginiuose. Viską darome dėl moksleivių, jų sveikatos ir mums atrodo, kad tai reikalinga. Nežinau, ar čia geras variantas jungti keturias įstaigas, ar blogas - šiandieną sunku pasakyti. Jeigu bus skiriamas didesnis finansavimas, jeigu bus skiriamos lėšos ir iš narkomanijos prevencijos, iš smurto ir patyčių, kas pasitaiko per varžybas, nusikalstamumo prevencijos,tada gal bus ir geriau.
 

Šiandien Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras turi išplėtojęs gerą sportinių renginių organizavimo ir vykdymo sistemą. Bendraujame su daugeliu savivaldybių. Mūsų organizuojamose ir vykdomose žaidynėse dalyvauja bendrojo lavinimo (pradinės, pagrindinės, vidurinės, progimnazijos, gimnazijos) mokyklos, profesinės mokymo įstaigos, kurios sėkmingai rungtyniauja ir Baltijos šalių žaidynėse. Vyksta varžybos tarp kolegijų, jau aiškėja mokinių olimpinis festivalio geriausios komandos ir sportininkai.
 

Švietimo ir mokslo ministerijos esame kritikuojami, kad vykdome rašinių, piešinių, skulptūrų konkursus..., bet juk visame pasaulyje siekiama integruoto mokymo.
 

Gražu žiūrėti, kai su Pilietinės gynybos centru prie Krašto apsaugos ministerjos organizuojamame konkurse „Būrių rikiuotė“, kartu su Garbės kuopa žygiuoja ir mūsų mokiniai. Sujungus centrus, Švetimo ir mokslo ministerija, tokių konkursų siūlo neorganizuoti. Manau, kad vis rečiau girdėsime žodį „sportas“.
 

Sunku pasakyti, kokie renginiai gali išnykti iš mūsų rengiamų projektų. Žinome tiek, kad esame jungiami ir naujame centre bus tik sporto skyrius. Mūsų darbuotojų iš tų centrų, kurie jungiami, yra mažiausiai (25), mažiausias ir biudžetas. 25 darbuotojai – į kuriuos įeina ir aptarnaujantis personalas.
 

Darbų aibės, krūvis visiems tenka didžiulis. Kas savaitgalį mūsų metodininkai važiuoja į finalines varžybas.

Galėtų pas mus būti ir Profesinio mokymo, Sporto mokymo įstaigų, Kvalifikacijos tobulinimo,  Sveikatos skyriai. Tačiau apie tai galime tiktai svajoti.

Suprasdami, kad, kuo daugiau lėšų reikia konkrečiai veiklai, turime tiktai du – Kūno kultūros ir sporto bei Sporto strategijos  ir metodikos skyrius. 

Kiek žinome, buvo siūlomi trys jungimo variantai. Vienas - kad visi keturi centrai taupytų lėšas ir veiktų atskirai. Tą mes ir padarėme: 4 proc. susimažinome savo biudžetą, atleidome darbuotojų ir tikėjomės, kad viskas bus gerai. Antras variantas buvo - visus keturis centrus jungti prie  Mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro ir trečias – į naują, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą.

Buvome pakviesti į Švietimo ir mokslo ministeriją, kur išgirdome, kad 4 centrų jungimas – ministro pasirinkimas. Manau, kad galutinio sprendimo ir naujos struktūros nereikės ilgai laukti. Šiuo metu, derinimui Teisingumo ir Finansų ministerijoms pateiktas nutarimas dėl įstaigų reorganizavimo sujungimo būdu.

Kiekvienais metais gegužės-birželio mėnesiais susiplanuojame rudens darbus, kada kokios varžybos, akcijos, žygiai, konkursai mūsų lauks. Tačiau šiuo metu negalime pilnai visko įgyvendinti ką esame suplanavę, nieko nežinome, ką būtų galima planuotis.  Dabar, kai dar neaiškus mūsų finansavimas, vyksta tiktai Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, o Sporto mokyklų renginiai vyksta dėka metodininkų gražių santykių su atskirų sporto šakų federacijomis, savivaldybių sporto vadovais, treneriais.

Būtų labai apmaudu, jeigu mokyklos prarastų galimybę tarpusavyje varžytis, nepajustų olimpinio festivalio dvasios, neišbandytų savo jėgų su bendraamžiais. Mūsų supratimu, šiandien kuo daugiau vaikų reikia atitraukti nuo kompiuterių ir juos pakviesti į stadionus bei žaidimų aikšteles. Tą mes per tuos metus ir darėme bei norėtume, kad taip būtų ir toliau.

Jeigu sujungus centrus, tebus tiktai Sporto skyrius, bus labai sunku aprėpti visą Lietuvos mokinių sportinę veiklą, 60 savivaldybių, kurios dabar dalyvauja įvairiuose mūsų sporto renginiuose. Būtų be galo sunku keliems žmonėms koordinuoti visą mokinių sportinę veiklą.  Norėtųsi tikėti, kad bus geriau, tačiau, kai mažinamas ir žmonių skaičius, ir finansavimas, kurį esame patys susimažinę, darosi nesmagu“.  

 

Vaikams - daugiau veiklų 

Vaidas Bacys, Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras:

„Mums rūpi ne tiktai sportas, bet ir gamta, mokslinis raštingumas, ekologija, turizmas, techninė kūryba. Švietimo ir mokslo ministerija visoms veikloms neturi pinigų. Jeigu bus išlaikomos visos įstaigos, tai veikloms nebus lėšų, nes mokytojams atlyginimų mažinti jau nebegalime. Nebegalime karpyti ugdymo plano, apie tai diskutuojame ir su kūno kultūros mokytojais. Tos problemos yra kompleksinės.
 

Šitas mūsų sumanymas yra skirtas sportui, o ne etatams išlaikyti. Pagrindinis tikslas – kad vyktų vaikų sporto renginiai, būtų įrengiame sporto aikštynai. Per tas keturias institucijas, užsiimančiomis neformaliuoju ugdymu, turime 215 etatų ir jiems išlaikyti skiriame 6 mln. lt., o vaikų veiklai per tuos etatus – vos 1 mln. lt.
 

Mūsų mintis - didinti sporto aikštynų, sporto renginių skaičių, stiprinti kūno kultūros metodinę veiklą. Viskas nukreipta ne prieš sportą, gamtą, techninę kūrybą – norime pasižiūrėti, kiek mes iš tikrųjų galime skirti veikloms, nes tie 6 mln. etatams išlaikyti – tikrai dideli pinigai.
 

Dabar diskutuojame ir svarstome, laukiame įstaigų pasiūlymų. Turint kuklų biudžetą, negalime skirti pinigų nei moksleivių Dainų šventei, nei kitiems renginiams. Savo pavaldžioms įstaigoms išlaikyti skiriame 25 mln. lt. Kyla klausimas: ar mums reikalingas Lietuvos olimpinis mokinių festivalis, Dainų šventė, Jaunųjų mokslininkų konkursas, ar, kad ir kaip žiauriai tai skambėtų, - išlaikyti etatus.
 

Dabar vyksta darbas, svarstome, dėliojamės, yra sudaryta darbo grupė, kuri mums turės pateikti bent tris pasiūlymus. Yra įvairiausių svarstymų ir pasiūlymų, tačiau pagrindinis tikslas - kad vaikams būtų daugiau veiklų. Pasikartosiu: keturiose mūsų mokymosi įstaigose yra daugiau kaip 200 etatų, bet dirbama ne su vaikais. Atliekama įvairi metodinė organizacinė veikla. 
 

Taigi, ar esant dabartinei situacijai, reikia mažinti finansavimą vaikų organizuojamiems renginiams, nerengti jiems švenčių, ar išlaikyti etatus? Šitos keturios įstaigos nesusimažino etatų, kai kitos mūsų penkios įstaigos yra sujungtos, netgi uždarinėjamos kai kurios mokyklos.
 

Lietuvos mokinių ir studentų sporto centre yra 27 etatai, tai nei daug, ne mažai. Jeigu jiems skirtus  pinigus atiduotume, tarkime, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijai, ar ji nesutiktų savo iniciatyva organizuoti mokinių olimpinį festivalį, manau, sulauktume teigiamo atsakymo. 
 

Asociacijai atiduotume tuos 120 tūkst. lt. plius dar 720 tūkst. lt. Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija tikrai sutiktų organizuoti šitą festivalį. Savo nuomonę mums išsakė ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, kuris globojo keturis mokinių olimpinius festivalius, tačiau jis neturi visos informacijos.

Manau, kad tol, kol Švietimo ir mokslo ministrui nėra pateikta galutinių išvadų, ministerijoje dar tiktai šnekamasi, nėra etiška viešinti informaciją. Gerai, mes galime nieko nedaryti, neorganizuoti mokinių olimpinio festivalio, bet išlaikyti etatus. Ar nuo to bus geriau? LOMF esmė - kad jame dalyvautų kuo daugiau vaikų, o ne kad būtų išaiškintos pirmosios vietos.
 

Dainų šventė mums kainuoja 10 mln. lt. Organizuoti ją ar ne? Olimpinis festivalis. Kas dirba? Daugiausiai - kūno kultūros mokytojai. Nupirkti mokytojams kamuolius ar biurokratams mokėti? Netgi krizės metu LMOF skyrėme 120 tūks. lt. Nesakau, kad tai pakankamai. Olimpinio festivalio varžybas miestuose ir rajonuose rengia pačios mokyklos, jos tam negauna tam lėšų. Ir keliones pačios susimoka, 120 tūkst. lt., gal būt, skiriama per finalines varžybas pamaitinti sportininkus.
 

Bet ar mes norime masiškumo sporte, ar tiktai finalų? Paklauskite, kiek mokyklų dabar atsisako dalyvauti olimpiniame festivalyje ir kodėl? Juk jos neturi lėšų vaikus nuvežti į varžybas. Jeigu valstybė nepasirūpins, kad būtų pinigų rimtam olimpiniam festivaliui organizuoti, - tai jau diskusinis klausimas: ar norime olimpinio festivalio, ar norime išsaugoti etatus?
 

Jeigu neieškome pinigų ir nerengiame mokinių olimpinio festivalio, tada išsaugojame visus etatus – ar Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras sutiks su tokiu variantu? Jame dirba mažiausiai darbuotojų, tai jis mažiausiai turėtų ir nukentėti. Dabar mes visi mažinamės, netgi Švietimo ir mokslo ministerija susikėlė į vieną pastatą.
 

Susidarė tokia situacija, kad reikia viską peržiūrėti. Tos keturios įstaigos atlieka skirtingas funkcijas – vienos jų turi mažiau, o kitos daugiau. Tačiau prioritetas visiems vienodas: sveikas vaikas, o sveikata yra susijusi su sveiku gyvenimo būdu. Netgi krizės metu padidinome pinigus sporto renovacijai.

Mums svarbu sportuojantis vaikas, kad būtų gera infrastruktūra, kad jaunimas augtų sveikas. Esame nusiteikę geranoriškai. Kas iš to, kad išleisime daug metodinių knygučių. Jas susidėsime į lentynas – nuo to vaiko sveikata tikrai nepagerės. Neturime jokių blogų ar piktų tikslų, kažką nuskriausti - bandome pasižiūrėti, ką būtų galima optimizuoti“.