| "Lietuvos rytas" | 2012 m. vasario 15 d. 20:43 |
Uždaromas Kauno stadionas
Ekspertams nustačius, kad S, Dariaus ir S. Girėno vardo sporto komplekso stadiono apšvietimo stulpai kelia grėsmę, stadioną eksploatuoti uždrausta
Ant Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono vartų greitai kabės lentelė „uždarytas“. Ekspertams nustačius, kad stadiono apšvietimo stulpai kelia grėsmę ir gali bet kada nugriūti, stadiono eksploatuoti uždrausta. Kauno miesto savivaldybė ketvirčio milijono apšvietimo stulpų remontui skirti neketina – mero Andriaus Kupčinsko teigimu, lėšų reikėjo ieškoti ankščiau ir kitur. Uždarius stadioną teks perkelti ne tik įvairias numatomas futbolo rungtynes, tačiau galvoti, kaip pagelbėti olimpinėms žaidynėms besiruošiantiems lengvaatlečiams. Pasak jų, nesutvarkyti apšvietimo stulpai Lietuvai gali kainuoti olimpinius medalius, - rašo "Lietuvos rytas".
Dėl stipriai apirusių stulpų stadionas šiemet negavo leidimo būti naudojamas. Jame negali vykti jokie renginiai, draudžiamos ir treniruotės. Visiškai suirusių, ore kybančių apšvietimo stulpų konstrukcijos kelia grėsmę ne tik pačiam stadionui. Virstantys 60 metrų aukščio stulpai gali kliudyti greta esančią sporto halę, Kūno kultūros akademiją, jų svorio greičiausiai neatlaikytų Dariaus ir Girėno paminklas.
Su ekspertų išvadomis sutinka ir stadiono direktorius Vytas Snarskis
„Yra net tokių vietų, kur nurūdiję 100 procentų metalo. Atitrūkę skersiniai, kurie jungia elementus ir neatmetu, kad gali įvykti griūtis. Lietuvoje pavasarį būna vėtros, vėjai ir jei nebus imtasi jokių priemonių, tikrai negalėsime rengti jokio renginio. Net treniruotis negalėsim leisti lengvaatlečiams“, - aiškino direktorius.
Uždarius stadioną į kitus miestus teks perkelti visas Kaune suplanuotas futbolo rungtynes. Mintis vasarą praleisti uždarame manieže nežavi ir lengvaatlečių.
Olimpiečius septinkovininkę Austrą Skujytę, bėgiką Rytį Sakalauskas vasaros olimpiadai Londono rengiantis treneris Aleksas Stanislovaitis įsitikinęs, kad uždarius S. Dariaus ir S. Girėno stadioną nukentės sportininkų galimybės siekti medalių žaidynėse.
„Mes Lietuvoje turime tik vienintelį stadioną, kuris atitinka būtinus standartus. Tai labai didelė problema. Jei ruošimės olimpinėms žaidynėms Dainų slėnyje - įsivaizduokite kokie bus rezultatai Londone“, - nelinksmai kalbėjo A.Stanislovaitis.
Stadiono direktorius net devynis kartus dėl bokštų kreipėsi į Kauno valdžią. Visuose prašymuose buvo nurodoma, kad bokštai kelia grėsmę ir remontuoti reikia nedelsiant. Remonto darbams buvo prašoma ketvirčio milijono litų. Kauno meras A.Kupčinskas teigė, kad apie problemą išgirdęs tik dabar ir abejoja ar padėtis iš tiesų tokia kritiška. Tačiau dėl pinigų jis buvo kategoriškas - lėšų reikia ieškoti visur, tik ne Kauno savivaldybės biudžete.
„Dabar, kai biudžeto projektas parengtas ir svarstomas, yra sudėtinga numatyti papildomų lėšų. Nemanau, kad stadiono būsena yra tokia kritinė, kokią bandoma pavaizduoti. Direktorius turi rūpinti jam patikėtu turtu, o ne tik ištiesta ranka vaikščioti į savivaldybę“, - piktinosi A. Kupčinskas.
Kauno taryba yra pritarusi miesto stadiono rekonstrukcijos investiciniam projektui. Iš vyriausybės viliamasi gauti 12 milijonų litų paramą. Jei taip įvyks, sporto statinio rekonstrukcija prasidėtų tik kitais metais. Planuojama pastatyti itin svarbių asmenų tribūną, įrengti šildomą aikštės veją.
Dėl stipriai apirusių stulpų stadionas šiemet negavo leidimo būti naudojamas. Jame negali vykti jokie renginiai, draudžiamos ir treniruotės. Visiškai suirusių, ore kybančių apšvietimo stulpų konstrukcijos kelia grėsmę ne tik pačiam stadionui. Virstantys 60 metrų aukščio stulpai gali kliudyti greta esančią sporto halę, Kūno kultūros akademiją, jų svorio greičiausiai neatlaikytų Dariaus ir Girėno paminklas.
Su ekspertų išvadomis sutinka ir stadiono direktorius Vytas Snarskis
„Yra net tokių vietų, kur nurūdiję 100 procentų metalo. Atitrūkę skersiniai, kurie jungia elementus ir neatmetu, kad gali įvykti griūtis. Lietuvoje pavasarį būna vėtros, vėjai ir jei nebus imtasi jokių priemonių, tikrai negalėsime rengti jokio renginio. Net treniruotis negalėsim leisti lengvaatlečiams“, - aiškino direktorius.
Uždarius stadioną į kitus miestus teks perkelti visas Kaune suplanuotas futbolo rungtynes. Mintis vasarą praleisti uždarame manieže nežavi ir lengvaatlečių.
Olimpiečius septinkovininkę Austrą Skujytę, bėgiką Rytį Sakalauskas vasaros olimpiadai Londono rengiantis treneris Aleksas Stanislovaitis įsitikinęs, kad uždarius S. Dariaus ir S. Girėno stadioną nukentės sportininkų galimybės siekti medalių žaidynėse.
„Mes Lietuvoje turime tik vienintelį stadioną, kuris atitinka būtinus standartus. Tai labai didelė problema. Jei ruošimės olimpinėms žaidynėms Dainų slėnyje - įsivaizduokite kokie bus rezultatai Londone“, - nelinksmai kalbėjo A.Stanislovaitis.
Stadiono direktorius net devynis kartus dėl bokštų kreipėsi į Kauno valdžią. Visuose prašymuose buvo nurodoma, kad bokštai kelia grėsmę ir remontuoti reikia nedelsiant. Remonto darbams buvo prašoma ketvirčio milijono litų. Kauno meras A.Kupčinskas teigė, kad apie problemą išgirdęs tik dabar ir abejoja ar padėtis iš tiesų tokia kritiška. Tačiau dėl pinigų jis buvo kategoriškas - lėšų reikia ieškoti visur, tik ne Kauno savivaldybės biudžete.
„Dabar, kai biudžeto projektas parengtas ir svarstomas, yra sudėtinga numatyti papildomų lėšų. Nemanau, kad stadiono būsena yra tokia kritinė, kokią bandoma pavaizduoti. Direktorius turi rūpinti jam patikėtu turtu, o ne tik ištiesta ranka vaikščioti į savivaldybę“, - piktinosi A. Kupčinskas.
Kauno taryba yra pritarusi miesto stadiono rekonstrukcijos investiciniam projektui. Iš vyriausybės viliamasi gauti 12 milijonų litų paramą. Jei taip įvyks, sporto statinio rekonstrukcija prasidėtų tik kitais metais. Planuojama pastatyti itin svarbių asmenų tribūną, įrengti šildomą aikštės veją.