Prieš rasizmą kovoja deklaracijomis

Jau antrus metus Lietuvos klubai, norintys gauti A lygos licencijas, turi parengti kovos prieš rasizmą ir diskriminaciją programas

„Kova su rasizmu nėra tai, kad sustatai kareivius ir lauki, kol įvyks mūšis. Tai yra nuostatų dėliojimas, vertybių sistemos diegimas. Pagrindinė vertybė kovai su rasizmu yra supratimas, kad visi, nesvarbu jo odos spalva, tautybė ar tikėjimas, yra žmonės. Tad Lietuvoje apsiribojama antirasistinėmis deklaracijomis, kurios skelbia, kad visi mes žmonės, visi mes turim lygias teises į orą, į gyvenimą, į darbą ir panašiai,“ – kalbėjo Vilniaus futbolo draugijos „Žalgiris“ vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė.

2011-aisiais metais prie šūsnių popierių, kuriuos Lietuvos futbolo A lygos klubai privalo pateikti šalies futbolo federacijai, tam, kad gauti licenciją, prisidėjo ir reikalavimas pateikti kovos su rasizmu ir diskriminacija futbole programą.

Programos sukūrimas yra B lygio reikalavimas, priskirtas sportinių kriterijų rūšiai. Tiesa, neatlikus šio darbo, anot Lietuvos futbolo federacijos licencijavimo skyriaus vadovo Lauryno Zibolio, licencija neišduota būti negali. Klubui nebent gali būti pritaikyta švelnesnė sankcija: finansinė bauda ar įspėjimas.

“Yra prie tų kriterijų tokia nuoroda, kad klubai turėtų tam tikrą planelį pasidaryti, kaip jie dirba šiuo klausimu. Jie trumpas programėles teikia ir klausimas gali kilti nebent - kiek realiai jie jas įgyvendina?“ - kalbėjo L. Zibolis.

Incidentai

Didžiausias su rasizmu susijęs incidentas Lietuvą per visą pasaulį išgarsino 2007-aisiais per lietuvių susitik imą su prancūzais, kai Lietuvos rinktinės gerbėjai iškėlė paklodę su Afrikos kontūru, nuspalvintu Prancūzijos rinktinės spalvomis ir prancūzišku tekstu: „Sveiki atvykę į Europą“. Tada LFF teko sumokėti per 30 tūkst. litų baudą.

2009-aisiais kelių „Ekrano“ gerbėjų replikos juodaodžiams Azerbaidžano „Baki“ klubo futbolininkams per UEFA čempionų lygos atrankos mačą užtraukė Lietuvos klubui dar didesnę baudą.

Rasistinis išpuolis Lietuvos vidinėse futbolo varžybose buvo užfiksuotas vienintelį kartą – 2010-aisiais per LFF taurės turnyro pusfinalį, kai „Kauno“ fanai įžeidinėjo „Ekrano“ kanadietį Stepheną Ademolu.

Rasizmo A lygoje neįžvelgia

Dauguma Lietuvos klubų su kokiomis nors rasizmo apraiškomis susidūrusi nebuvo. Nors pirmenybėse nuolat žaidžia daug futbolininkų iš visų žemynų.

„Mes tą rasizmą kartais bandom įžvelgti. Kartais būna taip, kad patys užsieniečiai išprovokuoja visokius nereikalingus dalykus. Nemanau, kad Alytuje ar apskritai Lietuvoje yra įvykę kažkokių baisių konfliktų, susijusių su rasizmu,“ – kalbėjo Alytaus „Dainavos“ direktorius Antanas Makštutis.

Pakruojo „Kruojos“ administratorė Deimantė Šimkūnaitė prisiminė vieną incidentą, nutikusį mažiausiame A lygos žemėlapio miestelyje: „Buvo čia prieš kelis metus, dar prieš man pradedant dirbti klube, toks įvykis, kai vienas vietos girtuoklėlis įžeidinėjo „Vėtroje“ žaidusį juodaodį. Ta kovos prieš rasizmą programa mums aiškina ką tokiu atveju daryti - tokį žmogų reikia pašalinti iš stadiono.“

Pats įžeistasis kamerūnietis gynėjas Bertrand‘as Ngapounou vargu ar labai supyko ant neblaivaus pakruojiškio. Nes po kiek laiko, pats persikėlė į Pakruojį. Ir tuo sukėlė ne kažkokius rasistinius konfliktus, bet miestelio žmonių pasididžiavimą.

„Kai „Kruojoje“ žaidė B. Ngapounou, jis buvo vienas populiariausių futbolininkų tarp žiūrovų. Jis ir žmonių sutraukdavo į stadioną. Rasizmas galbūt gali būti didžiųjų miestų problema, Pakruojo žmonės veikiau didžiavosi, kad „Kruojoje“ žaidžia futbolininkai net iš Afrikos,“ – pasakojo D. Šimkūnaitės tėvas, klubo direktorius Arūnas Šimkūnas.

Kaip ir alytiškis A. Makštutis, A.Šimkūnas sakosi didelių rasizmo apraiškų Lietuvos futbole nepastebėjęs.

Prevencija

Tai, kad su rasizmu susidurti neteko, patvirtino ir „Žalgirio“ vykdančioji direktorė V. Venslovaitienė. Tiesa ji nesutiko, kad kovos prieš rasizmą programos reikalavimas licencijuojantis yra kova su vėjo malūnais.

„Kovoti prieš rasizmą neteko, nes neteko su juo susidurti. Bet tas reikalavimas yra prevencinė priemonė. Tai nėra LFF susigalvojimas, tai yra UEFA nuostatos, kurios yra skleidžiamos visai futbolo struktūrai, kadangi futbolas šiai dienai yra ne tik viena turtingiausių sporto šakų, bet ir viena labiausiai reglamentuojančių savo narių veiklą. Ir viena iš tokių, galinčių iškilti problemų, jų akimis žiūrint, yra rasizmas. Yra juodaodžiai žaidėjai, yra kitataučiai žmonės, ateinantys į stadioną. Ir kad išvengti kažkokio konflikto, yra dirbama. Pirmiausia su fanų grupėmis, kurios futbole dažnai būna radikalių pažiūrų: už savo šalį, už savo komandą, už savo tautą. Todėl ir yra sukurta tokia sistema: prevencinė priemonė – kovos su rasizmu deklaracija,“ – kalbėjo Vilniaus klubo vadovė.

Kaip rašyti deklaracijas, kai dar nesi akivaizdžiai susidūręs su reiškiniu, patarė pati UEFA.

„Pirmais metais, kai šis reikalavimas įsigaliojo, visi ėmė pavyzdį iš UEFA 10-ies žingsnių antirasizmo programos. Kad ir formaliai, bet paruošdavo dokumentus pagal ją,“ - pripažino L. Zibolis.

Konkretūs darbai

A. Makštutis pasakojo, kad konkretūs klubo darbai pagal programą gali būti komandos švietimas.

„Prieš kiekvienas rungtynes išanalizuoji varžovų sudėtį, sėdi ir kalbiesi su futbolininkais. Nes atvažiuoja pavyzdžiui Gargždai ar Tauragė, kurie turi pas save tamsaus gymio žaidėjų. Sakai vyrams: taip ir taip, tai sugalvojome ne mes, tai yra vienas iš UEFA ir FIFA reikalavimų, kad esame Europos sąjungos nariai, kad nereikia provokuoti, nereikia iššaukti nei mums, nei pačiam futbolui nereikalingų dalykų. Atlieki aiškinamąjį-švietėjišką darbą. O dėl klubo sankcijų žaidėjams, tai nežiūrime ar incidentas buvo su užsieniečiu, ar su lietuviu: jei žaidėjas uždirbo geltoną kortelę kovoje, tai suprantama, jei uždirbo kalbėdamas su teisėju ar įžeidinėdamas varžovą, tai jis baudžiamas pinigine bauda,“ – kalbėjo Alytaus klubo vadovas.

V. Venslovaitienė įsitikinusi, kad rasizmo prevenciją reikia pradėti nuo paties futbolininko formavimo jaunystėje:„Šiuo klausimu kažkiek dirbama ir konkrečiai: rengiami seminarai, skaitomos paskaitos, dirbama su vaikais. Kiekvieno klubo darbo su vaikais licencijavimo programoje yra įtraukta kovos su rasizmu tema. Jau pypliai supažindinami su visais šitais vertybiniais dalykais ir jiems yra diegiama, kad visi mes esame žmonės.“

Kita kovos prieš rasizmą pusė

A. Makštutis įžvelgia ir kitą kovos prieš rasizmą diegimo lazdos galą. Jis tvirtina, kad kartais A lygos užsieniečiai patys elgiasi netinkamai.

„Kartais žaidėjai patys bando spekuliuoti tą kova prieš rasizmą. Žaidėm, berods, su „Tauru“ Alytuje. Teisėjas pašalino varžovų tamsiaodį, jis išeidamas iš aikštės kilnoja rankas, rodo kai kuriuos pirštus žiūrovams. Tai aišku, kad žiūrovai jam švilps. Nes jei tave veja iš aikštės, tai ne už gerą darbą, tai būk mielas ir sutik su tuo sprendimu. Tai čia turėtų prevencinį švietėjišką darbą atlikti tos komandos, kurios turi užsieniečius, kad jie neprovokuotų, o po to neverktų, nes dažnai būna taip. Ir čia ne tik apie juodaodžius kalba eina - tai gali būti ir kokie ukrainiečiai ar rusai,“ – įsitikinęs A. Makštutis.