| Marytė Marcinkevičiūtė | 2012 m. sausio 28 d. 10:58 |
Atrankos į Londoną metai buvo audringi
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinė asamblėja LTOK veiklą 2011-aaisiais įvertino gerai
Generalinės asamblėjos eilinės sesijos darbe dalyvavo 75 LTOK nariai (iš 104) ir 22 garbės nariai (iš 28). Tarp garbingų svečių – ir Seimo jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Jonas Liesys, Sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, Vyriausybės patarėjas Mindaugas Špokas, UAB „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška, Seimo nariai.
Tylos minute buvo pagerbti praėjusiais metais šį pasaulį palikę garsūs sporto žmonės Gerimantas Tarvydas, Felicija Karoblienė, Eugenijus Vaitkevičius, Algimantas Kukšta, kiti.
Po to - džiugesnė akimirka: Lietuvos sporto muziejui, vadovaujamam Prano Majausko, buvo įteiktas Europos "Fair Play" apdovanojimas už edukologinę veiklą.
Apdovanojimą įteikė LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas ir Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis. Nebuvo užmiršti ir jubiliatai: Auksiniai olimpiniai žiedai buvo įteikti 80 metų jubiliejaus sulaukusiam olimpiniam vicečempionui profesoriui Stanislovui Stonkui, apdovanoti ir 70 metų jubiliejų šventęs olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos masažuotojas ir patarėjas Zigmas Živatkauskas bei tą dieną 60 m. jubiliejaus sulaukęs Parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas.
LTOK garbės nario žymuo įteiktas dideliam badmintono puoselėtojui Rimui Eugenijui Paravinskui. Nuskambėjo Olimpinis himnas, ir sesija pradėjo darbą.
Programa įvykdyta ir viršyta
Pagrindinį pranešimą – LTOK Vykdomojo komiteto ataskaitą apie LTOK 2011 m. veiklą padarė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas. Jis akcentavo, kad Vykdomasis komitetas dirbo stabiliai ir sprendė svarbiausius olimpinio sąjūdžio klausimus. Buvo sušaukta 11 VK posėdžių, juose priimta 30 nutarimų.
Dauguma jų – susijusių su šalies olimpinės rinktinės ir jaunimo rinktinės, dalyvavusios X Europos žiemos olimpiniame festivalyje Liberece (Čekija) klausimai, taip pat dėl 2011 m. lėšų programoms „Londonas 2012“ ir „Rio 2016“ paskirstymo, dėl Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės „Sočis 2014“ sportininkų atrankos kriterijų sąrašų 2011-2012 m. sezono patvirtinimo, dėl olimpinių komandinių sporto žaidimų federacijų finansavimo ir daugelis kitų.
„Praėjusieji metai buvo nelengvi, 2011-ieji buvo atrankos į Londono olimpines žaidynes metai. Konkurencija sporto pasaulyje - neįtikėtinai didelė. Todėl džiaugiuosi, kad mums iš esmės pavyko – jeigu šiandieną reikėtų dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse, tai mūsų šaliai galėtų atstovauti apie 50 individualių sporto šakų atstovai ir viliamės, kad ir mūsų vyrų krepšinio rinktinė pelnys teisę rungtyniauti olimpinėse žaidynėse“, - kalbėjo A. Poviliūnas.
LTOK vadovas pasidžiaugė, kad visi planuoti renginiai bei 2011 m. programa įvykdyta, o kai kur ir viršyta. A. Poviliūnas savo pranešime nemažai vietos skyrė žiemos sporto aktualijoms ir apgailestavo, kad Lietuvoje žiemos sportas vis dar nėra toks populiarus, kaip norėtųsi. Tačiau pranešėjas pasidžiaugė, kad LTOK VK narė, olimpinė čempionė Vida Vencienė kartu su žiemos sporto šakų federacijomis rūpinasi, jog žiemos olimpinės sporto šakos būtų pastebimos ir atletai pasiektų tokias aukštumas, į kurias įkopia vasaros sporto šakų atstovai. LTOK vadovas viliasi, jog žiemos sportą propaguojantis jaunimas sėkmingai dalyvaus Sočio olimpinėse žaidynėse, patvirtinta 15 kandidatų.
Didelis turtas ir pasididžiavimas
Kaip teigė pranešėjas, pagrindinis 2011 m. akcentas – pasirengimas dalyvauti Londono olimpinėms žaidynėms. Geriausiems mūsų sportininkams reikėjo kovoti dėl olimpinių kelialapių, patvirtintame Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąraše – 123 individualių sporto šakų atletai, atstovaujantys 20 sporto šakų ir vyrų krepšinio rinktinė. „Mums tai iš tikrųjų didžiulis turtas ir pasididžiavimas“, - teigė A. Poviliūnas.
Dar praėjusioje asamblėjoje LTOK vadovas kalbėjo apie tai, kad kuo skubiau reikia keisti valstybinių stipendijų skyrimo tvarką ir dydžius, o dabar dėkojo KKSD generaliniam direktoriui K. Rimšeliui už operatyvumą ir greitą valstybinių stipendijų skyrimo tvarkos bei dydžių pakeitimą.
„Stipendijų padidinimas tikrai papildomai motyvuos sportininkus per šį nelengvą pasirengimo Londono olimpinėms žaidynėms etapą, o ką ir bekalbėti apie valstybės premijų dydžių gražinimą į 2008 metus. Tai tikrai papildoma motyvacija“, - džiaugėsi A. Poviliūnas. LTOK prezidentas neabejoja, kad pastarųjų trejų metų geras olimpinio ciklo įdirbis duos gerų rezultatų Londone.
Dėmesys mokinių olimpiniam festivaliui
Nemažai vietos pranešime skirta Lietuvos mokinių ir studentų festivaliui, kuris praėjusiais metais buvo jau šeštasis ir jį globėja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jame dalyvavo 59 savivaldybės iš 60, jėgas bandė apie 200 tūkst. mokinių iš 1081 mokyklos.
LTOK – vienas pagrindinių šio festivalio rėmėjų, iš savo olimpinio Solidarumo programos lėšų visiems festivalio laimėtojams ir prizininkams nupirko medalius, o komandoms, užėmusioms pirmas-trečias vietas, įteikė LTOK taures. Išspausdinti specialūs leidiniai, festivalio nuostatai.
„Jei ne Olimpinis komitetas, šis festivalis gal ir neįvyktų dėl sportui sumažinto finansavimo, tačiau mes matome šio renginio didelę prasmę sportui, šaliai, jaunimui – festivaliui skiriame pakankamą paramą ir viliamės, kad jis tęsis toliau“, - kalbėjo A. Poviliūnas.
Laukia nerimo dienos
Pranešėjas palietė ir sudėtingas dienas praėjusiais metais, kurios turėjo nulemti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ateitį. Kalbėta dėl LTOK finansavimo modelio, ir šiuo atžvilgiu 2011 finansinius metus LTOK prezidentas pavadino audringais. Metų pradžioje LR Seimas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį 8 proc. lėšų nuo UAB „Olifėja“ loterijų apyvartos būtų skiriamos ne LTOK programoms finansuoti, o nuo 2012 m. sausio 1 d. keliautų į valstybės biudžetą.
„Jei toks įstatymas būtų priimtas jau praėjusiais metais, būtų sutrikęs šiemetinio kooperuoto pasirengimo olimpinėms žaidynėms modelis, sportininkai ir jam talkinantis aptarnaujantis personalas nebūtų gavęs papildomo finansavimo, o sporto federacijos dotacijų“, - sakė LTOK vadovas. Dabar įstatymas planuojamas svarstyti per Seimo pavasario sesiją, todėl laukia dar ne viena nerimo ir intensyvių pokalbių diena.
Pristatyta 2012 veiklos programa
LTOK revizijos komisijos pranešimą perskaitė šios komisijos pirmininkas Rimantas Jogėla. Su LTOK 2011 m. biudžeto įvykdymo apyskaita ir planuojamu šių metų biudžetu supažindino LTOK iždininkas Donatas Kazlauskas. Šiemet į biudžetą planuojama surinkti 11 mln. 410 tūkst. litų ( 9,5 mln UAB „Olifėja" 8 proc. lėšos). Trys ketvirtadaliai iš tos sumos bus skirta olimpiniam sportui finansuoti.
LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis pristatė LTOK 2012 m. veiklos programą. Generalinės asamblėjos sesija vienbalsiai patvirtino LTOK revizijos komisijos ataskaitą, LTOK 2011 m. biudžeto vykdymo apyskaitą, 2012 m. LTOK biudžetą ir 2012 m. LTOK veiklos programą.
Diskusijose – apie šiandienos aktualijas
Įdomios buvo diskusijos. LTOK viceprezidentas Algirdas Raslanas kalbėjo apie pasirengimą Londono olimpinėms žaidynėms, finansavimą, sportinį inventorių, medicininę-mokslinę įrangą, olimpinę aprangą. Išvardijo datas, kurios mus veda link olimpinių žaidynių. Akcentavo, kad jiems neduoda ramybės tai, jog nėra apibrėžtas sportininko atsigavimas.
„Siekis daugiau turėti sportininkų per olimpines žaidynes visų organizacijų yra bendras ir šiandien olimpinės rinktinės dydis dar nėra apibrėžtas ir aiškus. Tikimės, kad jis bus gal netgi didesnis, nei prognozuojama“, - kalbėjo A. Raslanas, kuris taip pat pasidžiaugė, kad KKSD šiemet padidino finansavimą sportininkų rengimui, todėl šiek tiek lėšų lieka ir olimpiniam rezervui.
LTOK viceprezidentas Vytas Nėnius, vadovavęs Lietuvos delegacijai jaunimo olimpiniame festivalyje Trabzone, įvertino mūsiškių pasirodymą, kalbėjo apie jaunųjų sportininkų rengimo tendencijas.
„Tai, ką šiandieną turime, negalime pilnai įvertinti, nes kai kurių sporto šakų, kurių nėra žaidynių programoje, sportininkai per pasaulio ir Europos jaunių čempionatus pasiekia irgi gerų rezultatų. Jeigu žaidynių programa būtų didesnė, mes tikrai turėtume kuo pasidžiaugti. Šios žaidynės parodė, kad dirbant kartu, kooperuojant pastangas, lėšas, galimybes, galima tikrai sėkmingai parengti jaunuosius sportininkus.
Tačiau ar sugebėsime tą tendenciją išsaugoti, kol jaunimas taps suaugusiais?. Štai čia ir iškyla didelis poreikis stiprinti Lietuvos olimpinį sporto centrą. Turėdami gerus jaunuosius sportininkus, juos turime vesti link pačių didžiausių meistriškumo viršūnių. Kai kurie miestai skatina olimpinių mini centrų veiklą, tai teisinga. Štai klestėjo Valerijaus Konovalovo dviračių sporto centras, o dabar išaugo Antano Jakimavičiaus dviračių sporto centras, šiandieną gerų rezultatų duoda Broniaus Vyšniausko sunkiosios atletikos centras. Tokių centrų galėtų atsirasti ir daugiau“, - kalbėjo V. Nėnius.
Asociacijos „Sportas visiems" prezidentas Bronislavas Vasiliauskas pasidžiaugė, kad jo vadovaujama asociacija 2011 m. liepos mėnesį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, įsipareigodami gerbti vienas kito idealus ir veiklą, derinti savo veiksmus. „Visas olimpinis sportas ir kūno kultūros veikla eina vienu žingsniu“-, sakė B. Vasiliauskas. Jis taip džiaugėsi nauju masiniu Sniego dienos renginiu.
LTOK vykdomojo komiteto narė, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė pasakojo apie LOA veiklą, apie gražią asociacijos akciją rajonų vaikus vasarą mokyti plaukti, apie pastangas, kad būtų įvykdyti visi asociacijos darbo plane iškelti uždaviniai ir jie būtų atlikti kuo geriau. Įžymioji plaukikė, „nusikopijuodama“ nuo buriuotojų, olimpiniais metais tris kartus palinkėjo medalių!
Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas akcentavo, kad per artėjantį pasaulio čempionatą, kuris kovo mėnesį vyks Vokietijoje, jau prasideda jų atranka į Sočio olimpines žaidynes, o antrasis etapas – 2013 m. pasaulio čempionatas Čekijoje. Kalbėjo apie tai, kad, biudžetinis finansavimas, palyginti su 2010 metais, truputį pagerėjo, bet ne tiek, kiek reikėtų, kad savivaldybės ir toliau nieko padėti negali, o rėmėjai žiemos sporto šakoms nenori skirti paramos. Visa pagrindinė našta gula ant federacijos, kuri egzistuoja daugiausiai Tarptautinės biatlono federacijos dėka.
Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis kalbėjo apie tarptautinę „Fair Play" komiteto veiklą, sporto kultūros klausimus. Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis akcentavo, kad federacijos palaiko gerus santykius su LTOK ir teigė, kad tarp jų nėra monologo, o yra dialogas.
LTOK komisijos „Sportas visiems" pirmininkas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis informavo apie prasidėjusius sveikatos olimpiados renginius ir vasario 8 d. pakvietė visus į iškilmingą atidarymą.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas, LTOK Vykdomojo komiteto narys Eimantas Skrabulis prakalbo apie tai, kad per generalinę asamblėjos sesiją buvo sprendžiami aktualūs Lietuvos sportui klausimai, tačiau sesijos darbą kiek užgožė balsavimas dėl Donatos Rimšaitės, kuris tikrai nebuvo pagrindinis sesijos darbe.
Tylos minute buvo pagerbti praėjusiais metais šį pasaulį palikę garsūs sporto žmonės Gerimantas Tarvydas, Felicija Karoblienė, Eugenijus Vaitkevičius, Algimantas Kukšta, kiti.
Po to - džiugesnė akimirka: Lietuvos sporto muziejui, vadovaujamam Prano Majausko, buvo įteiktas Europos "Fair Play" apdovanojimas už edukologinę veiklą.
Apdovanojimą įteikė LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas ir Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis. Nebuvo užmiršti ir jubiliatai: Auksiniai olimpiniai žiedai buvo įteikti 80 metų jubiliejaus sulaukusiam olimpiniam vicečempionui profesoriui Stanislovui Stonkui, apdovanoti ir 70 metų jubiliejų šventęs olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos masažuotojas ir patarėjas Zigmas Živatkauskas bei tą dieną 60 m. jubiliejaus sulaukęs Parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas.
LTOK garbės nario žymuo įteiktas dideliam badmintono puoselėtojui Rimui Eugenijui Paravinskui. Nuskambėjo Olimpinis himnas, ir sesija pradėjo darbą.
Programa įvykdyta ir viršyta
Pagrindinį pranešimą – LTOK Vykdomojo komiteto ataskaitą apie LTOK 2011 m. veiklą padarė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas. Jis akcentavo, kad Vykdomasis komitetas dirbo stabiliai ir sprendė svarbiausius olimpinio sąjūdžio klausimus. Buvo sušaukta 11 VK posėdžių, juose priimta 30 nutarimų.
Dauguma jų – susijusių su šalies olimpinės rinktinės ir jaunimo rinktinės, dalyvavusios X Europos žiemos olimpiniame festivalyje Liberece (Čekija) klausimai, taip pat dėl 2011 m. lėšų programoms „Londonas 2012“ ir „Rio 2016“ paskirstymo, dėl Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės „Sočis 2014“ sportininkų atrankos kriterijų sąrašų 2011-2012 m. sezono patvirtinimo, dėl olimpinių komandinių sporto žaidimų federacijų finansavimo ir daugelis kitų.
„Praėjusieji metai buvo nelengvi, 2011-ieji buvo atrankos į Londono olimpines žaidynes metai. Konkurencija sporto pasaulyje - neįtikėtinai didelė. Todėl džiaugiuosi, kad mums iš esmės pavyko – jeigu šiandieną reikėtų dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse, tai mūsų šaliai galėtų atstovauti apie 50 individualių sporto šakų atstovai ir viliamės, kad ir mūsų vyrų krepšinio rinktinė pelnys teisę rungtyniauti olimpinėse žaidynėse“, - kalbėjo A. Poviliūnas.
LTOK vadovas pasidžiaugė, kad visi planuoti renginiai bei 2011 m. programa įvykdyta, o kai kur ir viršyta. A. Poviliūnas savo pranešime nemažai vietos skyrė žiemos sporto aktualijoms ir apgailestavo, kad Lietuvoje žiemos sportas vis dar nėra toks populiarus, kaip norėtųsi. Tačiau pranešėjas pasidžiaugė, kad LTOK VK narė, olimpinė čempionė Vida Vencienė kartu su žiemos sporto šakų federacijomis rūpinasi, jog žiemos olimpinės sporto šakos būtų pastebimos ir atletai pasiektų tokias aukštumas, į kurias įkopia vasaros sporto šakų atstovai. LTOK vadovas viliasi, jog žiemos sportą propaguojantis jaunimas sėkmingai dalyvaus Sočio olimpinėse žaidynėse, patvirtinta 15 kandidatų.
Didelis turtas ir pasididžiavimas
Kaip teigė pranešėjas, pagrindinis 2011 m. akcentas – pasirengimas dalyvauti Londono olimpinėms žaidynėms. Geriausiems mūsų sportininkams reikėjo kovoti dėl olimpinių kelialapių, patvirtintame Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąraše – 123 individualių sporto šakų atletai, atstovaujantys 20 sporto šakų ir vyrų krepšinio rinktinė. „Mums tai iš tikrųjų didžiulis turtas ir pasididžiavimas“, - teigė A. Poviliūnas.
Dar praėjusioje asamblėjoje LTOK vadovas kalbėjo apie tai, kad kuo skubiau reikia keisti valstybinių stipendijų skyrimo tvarką ir dydžius, o dabar dėkojo KKSD generaliniam direktoriui K. Rimšeliui už operatyvumą ir greitą valstybinių stipendijų skyrimo tvarkos bei dydžių pakeitimą.
„Stipendijų padidinimas tikrai papildomai motyvuos sportininkus per šį nelengvą pasirengimo Londono olimpinėms žaidynėms etapą, o ką ir bekalbėti apie valstybės premijų dydžių gražinimą į 2008 metus. Tai tikrai papildoma motyvacija“, - džiaugėsi A. Poviliūnas. LTOK prezidentas neabejoja, kad pastarųjų trejų metų geras olimpinio ciklo įdirbis duos gerų rezultatų Londone.
Dėmesys mokinių olimpiniam festivaliui
Nemažai vietos pranešime skirta Lietuvos mokinių ir studentų festivaliui, kuris praėjusiais metais buvo jau šeštasis ir jį globėja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jame dalyvavo 59 savivaldybės iš 60, jėgas bandė apie 200 tūkst. mokinių iš 1081 mokyklos.
LTOK – vienas pagrindinių šio festivalio rėmėjų, iš savo olimpinio Solidarumo programos lėšų visiems festivalio laimėtojams ir prizininkams nupirko medalius, o komandoms, užėmusioms pirmas-trečias vietas, įteikė LTOK taures. Išspausdinti specialūs leidiniai, festivalio nuostatai.
„Jei ne Olimpinis komitetas, šis festivalis gal ir neįvyktų dėl sportui sumažinto finansavimo, tačiau mes matome šio renginio didelę prasmę sportui, šaliai, jaunimui – festivaliui skiriame pakankamą paramą ir viliamės, kad jis tęsis toliau“, - kalbėjo A. Poviliūnas.
Laukia nerimo dienos
Pranešėjas palietė ir sudėtingas dienas praėjusiais metais, kurios turėjo nulemti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ateitį. Kalbėta dėl LTOK finansavimo modelio, ir šiuo atžvilgiu 2011 finansinius metus LTOK prezidentas pavadino audringais. Metų pradžioje LR Seimas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį 8 proc. lėšų nuo UAB „Olifėja“ loterijų apyvartos būtų skiriamos ne LTOK programoms finansuoti, o nuo 2012 m. sausio 1 d. keliautų į valstybės biudžetą.
„Jei toks įstatymas būtų priimtas jau praėjusiais metais, būtų sutrikęs šiemetinio kooperuoto pasirengimo olimpinėms žaidynėms modelis, sportininkai ir jam talkinantis aptarnaujantis personalas nebūtų gavęs papildomo finansavimo, o sporto federacijos dotacijų“, - sakė LTOK vadovas. Dabar įstatymas planuojamas svarstyti per Seimo pavasario sesiją, todėl laukia dar ne viena nerimo ir intensyvių pokalbių diena.
Pristatyta 2012 veiklos programa
LTOK revizijos komisijos pranešimą perskaitė šios komisijos pirmininkas Rimantas Jogėla. Su LTOK 2011 m. biudžeto įvykdymo apyskaita ir planuojamu šių metų biudžetu supažindino LTOK iždininkas Donatas Kazlauskas. Šiemet į biudžetą planuojama surinkti 11 mln. 410 tūkst. litų ( 9,5 mln UAB „Olifėja" 8 proc. lėšos). Trys ketvirtadaliai iš tos sumos bus skirta olimpiniam sportui finansuoti.
LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis pristatė LTOK 2012 m. veiklos programą. Generalinės asamblėjos sesija vienbalsiai patvirtino LTOK revizijos komisijos ataskaitą, LTOK 2011 m. biudžeto vykdymo apyskaitą, 2012 m. LTOK biudžetą ir 2012 m. LTOK veiklos programą.
Diskusijose – apie šiandienos aktualijas
Įdomios buvo diskusijos. LTOK viceprezidentas Algirdas Raslanas kalbėjo apie pasirengimą Londono olimpinėms žaidynėms, finansavimą, sportinį inventorių, medicininę-mokslinę įrangą, olimpinę aprangą. Išvardijo datas, kurios mus veda link olimpinių žaidynių. Akcentavo, kad jiems neduoda ramybės tai, jog nėra apibrėžtas sportininko atsigavimas.
„Siekis daugiau turėti sportininkų per olimpines žaidynes visų organizacijų yra bendras ir šiandien olimpinės rinktinės dydis dar nėra apibrėžtas ir aiškus. Tikimės, kad jis bus gal netgi didesnis, nei prognozuojama“, - kalbėjo A. Raslanas, kuris taip pat pasidžiaugė, kad KKSD šiemet padidino finansavimą sportininkų rengimui, todėl šiek tiek lėšų lieka ir olimpiniam rezervui.
LTOK viceprezidentas Vytas Nėnius, vadovavęs Lietuvos delegacijai jaunimo olimpiniame festivalyje Trabzone, įvertino mūsiškių pasirodymą, kalbėjo apie jaunųjų sportininkų rengimo tendencijas.
„Tai, ką šiandieną turime, negalime pilnai įvertinti, nes kai kurių sporto šakų, kurių nėra žaidynių programoje, sportininkai per pasaulio ir Europos jaunių čempionatus pasiekia irgi gerų rezultatų. Jeigu žaidynių programa būtų didesnė, mes tikrai turėtume kuo pasidžiaugti. Šios žaidynės parodė, kad dirbant kartu, kooperuojant pastangas, lėšas, galimybes, galima tikrai sėkmingai parengti jaunuosius sportininkus.
Tačiau ar sugebėsime tą tendenciją išsaugoti, kol jaunimas taps suaugusiais?. Štai čia ir iškyla didelis poreikis stiprinti Lietuvos olimpinį sporto centrą. Turėdami gerus jaunuosius sportininkus, juos turime vesti link pačių didžiausių meistriškumo viršūnių. Kai kurie miestai skatina olimpinių mini centrų veiklą, tai teisinga. Štai klestėjo Valerijaus Konovalovo dviračių sporto centras, o dabar išaugo Antano Jakimavičiaus dviračių sporto centras, šiandieną gerų rezultatų duoda Broniaus Vyšniausko sunkiosios atletikos centras. Tokių centrų galėtų atsirasti ir daugiau“, - kalbėjo V. Nėnius.
Asociacijos „Sportas visiems" prezidentas Bronislavas Vasiliauskas pasidžiaugė, kad jo vadovaujama asociacija 2011 m. liepos mėnesį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, įsipareigodami gerbti vienas kito idealus ir veiklą, derinti savo veiksmus. „Visas olimpinis sportas ir kūno kultūros veikla eina vienu žingsniu“-, sakė B. Vasiliauskas. Jis taip džiaugėsi nauju masiniu Sniego dienos renginiu.
LTOK vykdomojo komiteto narė, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė pasakojo apie LOA veiklą, apie gražią asociacijos akciją rajonų vaikus vasarą mokyti plaukti, apie pastangas, kad būtų įvykdyti visi asociacijos darbo plane iškelti uždaviniai ir jie būtų atlikti kuo geriau. Įžymioji plaukikė, „nusikopijuodama“ nuo buriuotojų, olimpiniais metais tris kartus palinkėjo medalių!
Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas akcentavo, kad per artėjantį pasaulio čempionatą, kuris kovo mėnesį vyks Vokietijoje, jau prasideda jų atranka į Sočio olimpines žaidynes, o antrasis etapas – 2013 m. pasaulio čempionatas Čekijoje. Kalbėjo apie tai, kad, biudžetinis finansavimas, palyginti su 2010 metais, truputį pagerėjo, bet ne tiek, kiek reikėtų, kad savivaldybės ir toliau nieko padėti negali, o rėmėjai žiemos sporto šakoms nenori skirti paramos. Visa pagrindinė našta gula ant federacijos, kuri egzistuoja daugiausiai Tarptautinės biatlono federacijos dėka.
Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis kalbėjo apie tarptautinę „Fair Play" komiteto veiklą, sporto kultūros klausimus. Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis akcentavo, kad federacijos palaiko gerus santykius su LTOK ir teigė, kad tarp jų nėra monologo, o yra dialogas.
LTOK komisijos „Sportas visiems" pirmininkas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis informavo apie prasidėjusius sveikatos olimpiados renginius ir vasario 8 d. pakvietė visus į iškilmingą atidarymą.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas, LTOK Vykdomojo komiteto narys Eimantas Skrabulis prakalbo apie tai, kad per generalinę asamblėjos sesiją buvo sprendžiami aktualūs Lietuvos sportui klausimai, tačiau sesijos darbą kiek užgožė balsavimas dėl Donatos Rimšaitės, kuris tikrai nebuvo pagrindinis sesijos darbe.