Įsimintinų pergalių ir išbandymų metai

Gerbiami LTOK nariai, garbės nariai, svečiai, žiniasklaidos atstovai! Visų pirma noriu dar kartą visus jus pasveikinti su naujaisiais 2012-aisiais olimpiniais metais ir palinkėti mums visiems sėkmės!

Pateikdamas ataskaitą apie LTOK vykdomojo komiteto veiklą noriu jus informuoti, kad Vykdomasis komitetas dirbo stabiliai ir sprendė svarbiausius olimpinio sąjūdžio klausimus. Buvo sušaukta vienuolika Vykdomojo komiteto posėdžių, juose priimta 30 nutarimų. Didžioji dauguma nutarimų susiję su Lietuvos olimpinių rinktinių ir jaunimo rinktinės, dalyvavusios X Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje Liberece (Čekija), klausimais, spręsta ir dėl Donatos Rimšaitės bei Andrejaus Zadneprovskio, dėl 2011 m. LTOK lėšų programoms „Londonas 2012“ ir „Rio 2016“ paskirstymo, dėl Lietuvos rinktinės dalyvavimo XI Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje išlaidų sąmatos patvirtinimo. Svarstyta ir dėl maistpinigių mokėjimo Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojams, mokslininkams ir masažuotojams, dėl Beno Gutausko ir Aisčio Vitkausko, dėl Roko Malinausko, dėl Živilės Balčiūnaitės, dėl Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės „Sočis 2014“ sportininkų atrankos kriterijų ir sąrašų 2011–2012 m. sezonui patvirtinimo, dėl olimpinių komandinių sporto žaidimų federacijų finansavimo, dėl Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų vykti į XXX olimpiados žaidynes Londone atrankos kriterijų ir 2012 m. sąrašų patvirtinimo, dėl Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų, besirengiančių XXXI olimpiados žaidynėms Rio de Žaneire, atrankos kriterijų ir 2012 m. sąrašų patvirtinimo, dėl Lietuvos jaunimo rinktinės, dalyvausiančios pirmose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Insbruke (Austrija), išlaidų sąmatos patvirtinimo, dėl papildomo sporto programų finansavimo, dėl Lietuvos jaunimo rinktinės, dalyvausiančios pirmose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Insbruke (Austrija), patvirtinimo.

Praėję metai buvo nelengvi. 2011-ieji – visų pirma atrankos į Londono olimpines žaidynes metai. Konkurencija sporto pasaulyje neįtikėtinai didelė. Todėl džiaugiuosi, kad mums pavyko! Jei šiandien reikėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse, Lietuvai galėtų atstovauti per 50 individualių sporto šakų atstovų. Viliamės, kad ir mūsų vyrų krepšinio rinktinė iškovos teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Pakili dvasia, sklandžiusi Europos krepšinio čempionato metu, tikiu, gali įkvėpti mūsų vyrus atkakliai kovai, kad pasiektume bent jau olimpinės bronzos laiptelį.

Kalbėdami apie per metus atliktus darbus visada pasižiūrime į tai, ką planavome. Galiu drąsiai sakyti, kad visi planuoti renginiai bei 2011 metų programa įvykdyta ir viršyta!

Veiklos apžvalgą pradėsiu nuo žiemos sporto, nes ir mūsų asamblėja vyksta žiemą, o visai neseniai Insbruke baigėsi pirmosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės. Deja, Lietuvoje žiemos sportas vis dar nėra toks populiarus, kaip norėtume. Didžiuojuosi, kad Vida Vencienė kartu su žiemos sporto šakų federacijomis rūpinasi, jog šios olimpinės sporto šakos būtų pastebimos, aktyviai dirba, kad būtų pasiektos tokios pat aukštumos, kokias įveikia vasaros sporto šakų atstovai.

2011 metus žiemos sporto šakos pradėjo X Europos jaunimo olimpiniu festivaliu, kuris vyko vasario 12–19 d. Liberece. Į jį susirinko 46-ių Europos valstybių sportininkai. Mūsų jaunieji atstovai dalyvavo keturių sporto šakų varžybose – biatlono, slidinėjimo, kalnų slidinėjimo ir dailiojo čiuožimo. Norėčiau išskirti Rimgailę Meškaitę – dailiojo čiuožimo atstovę, iškovojusią 19 vietą, ir slidininkę Ingridą Ardišauskaitę, užėmusią 17 vietą. Atvirai kalbant, tai Lietuvai gana geri žiemos sporto šakų atstovų laimėjimai.

Praėjusį sekmadienį Insbruke iškilmingai uždarytos pirmosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo šeši mūsų šalies jaunieji sportininkai – po du biatlonininkus, slidininkus ir kalnų slidininkus. Nors mūsiškių rezultatai buvo per viduriuką, bet turint omenyje, kad kai kuriems šį sezoną tai buvo pirmosios varžybos ant sniego, o kovojo jaunimas iš visų jėgų, jiems priekaištų neturėtų būti. Pats mačiau ir tokių, kurie ateityje galėtų pretenduoti į žiemos olimpines žaidynes – gal ne į 2014 m. Sočio, bet į 2018 m. vyksiančias Pjongčange.

Viliuosi, kad žiemos sportą propaguojantis jaunimas sėkmingai dalyvaus ir 2014 m. Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse. Patvirtinta penkiolika Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės kandidatų, kurie rengiasi atstovauti Lietuvai Sočyje.
 

Pagrindinis praėjusių metų akcentas – pasirengimas Londono olimpinėms žaidynėms. Geriausiems mūsų sportininkams reikėjo kovoti dėl olimpinių kelialapių. Jeigu šiandien vyktų žaidynės, kaip jau minėjau, Lietuvai galėtų atstovauti per 50 individualių sporto šakų atstovų. Patvirtintame Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąraše – 123 individualių sporto šakų atletai, atstovaujantys 20 sporto šakų, ir vyrų krepšinio rinktinė. Tai mūsų turtas ir pasididžiavimas.

Lietuvos olimpiečiams 2011 metai buvo derlingi: pasaulio ir Europos čempionatuose bei universiadoje medalius iškovojo šių sporto šakų atstovai:

• Simona Krupeckaitė pasaulio dviračių treko čempionate Apeldorne (Olandija) sprinto rungtyje laimėjo sidabro medalį.

• Laura Asadauskaitė šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionate Maskvoje laimėjo bronzos medalį. Didžiojoje Britanijoje vykusiame Europos čempionate, startavusi po motinystės atostogų, liko penkta. Šie startai sportininkei užtikrino olimpinį kelialapį.

• Egidijus Kavaliauskas pasaulio bokso čempionate Baku (Azerbaidžanas) laimėjo bronzos medalį ir kelialapį į Londono olimpines žaidynes.

• Gintarė Scheidt pasaulio buriavimo čempionate Australijoje tarp „Laser Radial“ laivų klasės buriuotojų liko penkta ir iškovojo olimpinį kelialapį.

• Jevgenijus Šuklinas pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate Vengrijoje 200 m distanciją vienviete kanoja įveikė penktas ir iškovojo olimpinį kelialapį.

• Giedrius Titenis pasaulio plaukimo čempionate Šanchajuje (Kinija) 100 m ir 200 m krūtine rungtis baigė šeštas. Pasiekti rezultatai viršija olimpinį A normatyvą. Kinijoje vykusioje universiadoje Giedrius laimėjo abi šias rungtis ir, tikiu, puikiai pasirodys Londone.

• Vilma Rimšaitė pasaulio BMX dviračių sporto čempionato maratone liko šešta, Europos čempionate – ketvirta, o universiadoje tapo BMX dviračių varžybų nugalėtoja.

• Simona Krupeckaitė ir Gintarė Gaivenytė pasaulio dviračių treko čempionate Apeldorne komandinio sprinto lenktynėse finišavo šeštos.

• Virgilijus Alekna pasaulio lengvosios atletikos čempionate Degu (Pietų Korėja) liko šeštas, tapo „Deimantinės lygos“ varžybų nugalėtoju ir įvykdė olimpinį A normatyvą. Labai viliuosi, kad jo sportinę karjerą vainikuos geras pasirodymas Londone.

• Mindaugas Griškonis pasaulio irklavimo čempionate Slovėnijoje finišavo septintas, įvykdė olimpinį normatyvą, o Europos čempionate Plovdive (Bulgarija) tapo nugalėtoju.

• Austra Skujytė pasaulio lengvosios atletikos čempionate Degu septynkovės varžybas baigė aštunta, patvirtino olimpinį A normatyvą, kurį buvo įvykdžiusi Europos daugiakovių taurės varžybose.

• Kristina Saltanovič pasaulio lengvosios atletikos čempionate Degu 20 km sportinio ėjimo nuotolį įveikė aštunta, beveik 2 min. viršijo olimpinį A normatyvą.

• Vytautas Janušaitis pasaulio plaukimo čempionate Šanchajuje 200 m kompleksiniu būdu finišavo dešimtas ir viršijo olimpinį A normatyvą.

• Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris tapo Europos irklavimo čempionato Plovdive M2x valčių klasės nugalėtojais, olimpinį normatyvą jau buvo įvykdę pasaulio čempionate Slovėnijoje.

• Donata Vištartaitė – Europos irklavimo čempionato bronzos medalio laimėtoja, olimpinį normatyvą užsitikrinusi pasaulio čempionate Slovėnijoje.

• Katažina Sosna Europos dviračių sporto (plento) čempionate Italijoje atskiro starto lenktynėse laimėjo bronzos medalį.

• Aurimas Didžbalis Europos čempionate Kazanėje (Rusija) tarp 94 kg svorio kategorijos sunkiaatlečių liko ketvirtas, universiadoje Kinijoje iškovojo sidabro medalį, o pasaulio čempionate Prancūzijoje buvo dešimtas.

• Vilija Sereikaitė – universiados dviračių treko 3 km asmeninių persekiojimo varžybų nugalėtoja.

• Aušrinė Trebaitė, Eglė Zablockytė, Aleksandra Sošenko – universiados 30 km komandinių lenktynių nugalėtojos.

• Rytis Sakalauskas – universiados lengvosios atletikos varžybose 100 m nubėgo per 10,14 sek., laimėjo sidabro medalį ir įvykdė olimpinį A normatyvą.

• Airinė Palšytė po universiados šuolių į aukštį varžybų buvo apdovanota sidabro medaliu, įvykdė olimpinį A normatyvą ir pakartojo penkiolika metų N.Žilinskienei priklausantį Lietuvos rekordą (1,96).

• Zinaida Sendriūtė – universiados disko metimo varžybų sidabro medalio laimėtoja (62,49), įvykdė olimpinį A normatyvą.

• Viktorija Žemaitytė – universiados septynkovės varžybų sidabro medalio laimėtoja, įvykdė olimpinį B normatyvą.

• Lina Grinčikaitė – universiados 100 m bėgimo bronzos medalio laimėtoja.

• Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė mūsų šalyje vykusiame Europos čempionate užėmė penktą vietą ir iškovojo teisę dalyvauti atrankos turnyre, kuris 2012 m. liepos 2–8 d. vyks Venesueloje.

Iškovotų medalių skaičius ir įvykdyti olimpiniai normatyvai rodo, kad mūsų sportininkų rengimo sistema, kurios pagrindą sudaro mini centrai, sporto klubai, sporto mokyklos, Lietuvos olimpinis sporto centras ir sporto federacijos, duoda gerų rezultatų, nepaisant egzistuojančių problemų, tokių kaip sporto šakų rinktinių vyr. trenerių, medikų ir masažuotojų apmokėjimo tvarka bei dydis. Sportininkams nėra sukurti traumų prevencijos ir reabilitacijos kabinetai Kaune ir Vilniuje (nors apie tai kalbame visą dešimtmetį). Buvo juntamas lėšų trūkumas olimpinės pamainos rengimui finansuoti.

Praėjusioje asamblėjoje kalbėjau, kad reikia kuo skubiau keisti valstybinių stipendijų skyrimo tvarką ir dydžius. Noriu padėkoti Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV generaliniam direktoriui Klemensui Rimšeliui už operatyvumą ir greitą valstybinių stipendijų skyrimo tvarkos bei dydžių pakeitimą.

Stipendijų padidinimas tikrai papildomai motyvuos sportininkus per šį sunkų pasirengimo Londono olimpinėms žaidynėms etapą, o ką jau kalbėti apie valstybės premijų dydžio grąžinimą į 2008-ųjų lygį. 

Norėčiau padėkoti Olimpinių programų komisijai, darbo grupei, Olimpinių sporto šakų komisijos nariams, sporto federacijoms, miestų ir rajonų sporto skyrių vedėjams, Lietuvos olimpinio sporto centro kolektyvui, treneriams, sporto medikams, mokslininkams ir vadybininkams už puikiai atliktą darbą, už profesionalumą ir pasiaukojimą, už susiklausymą ir pasiektus aukštus rezultatus. Tikiu, kad ne tik praėjusių, bet ir pastarųjų trejų olimpinio ciklo metų įdirbis duos gerų rezultatų Londono olimpinėse žaidynėse.
 

Praėję metai buvo nepaprastai sėkmingi mūsų jauniesiems vasaros sporto šakų olimpiečiams. Kaip susiklostys jų sportinis gyvenimas, dar sunku pasakyti.

Vis dėlto viliuosi, kad olimpinio festivalio medalininkai ateityje atstovaus Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

Tad trumpai apie XI Europos jaunimo olimpinį festivalį (EJOF), kuris vyko 2011 m. liepos 22–30 d. Trabzone (Turkija). Jame Lietuvai atstovavo 13 lengvaatlečių, 12 krepšininkų, 11 plaukikų, 6 dziudo atstovai, 4 tenisininkai, 3 dviratininkai ir 2 gimnastai – iš viso 51 sportininkas.

Vaikinų krepšinio rinktinė iškovojo aukso medalius. Joje žaidė: Aidas Einikis, Deividas Žemgulis, Kasparas Krasauskas, Antanas Krimelis, Mantas Montvila, Tautvydas Paliukėnas, Domantas Pavlovskis, Edvinas Rupkus, Domantas Sabonis, Mantas Šerkšnas, Raimundas Žuklevičius, Dominykas Zupkauskas, vyr. treneris Gintaras Razutis.

Lengvaatlečiai į Lietuvą parvežė visų spalvų medalius. 400 m bėgimo nugalėtoja tapo Modesta Morauskaitė, sidabro medalį ieties metimo sektoriuje pelnė rokiškietė Liveta Jasiūnaitė, bronzos– kaunietis, Lietuvos rinktinės kapitonas ietininkas Povilas Dabašinskas. Tik poros centimetrų iki bronzos pritrūko šuolininkei į tolį raseiniškei Jogailei Petrokaitei. Rutulininkai uteniškė Ieva Zarankaitė ir klaipėdietis Paulius Žabinskas liko penkti.

Plaukikė Rūta Meilutytė iškovojo tris medalius: 100 m krūtine – aukso, 50 m laisvuoju stiliumi – sidabro ir 100 m laisvuoju stiliumi – bronzos. Panevėžietis Danas Rapšys laimėjo sidabro medalį plaukdamas 200 m nugara, tokį pat nuotolį kaunietė Ugnė Mažutaitytė įveikė ketvirta.

Gimnastas Robertas Tvorogalas iškovojo pratimų ant skersinio sidabro medalį, o daugiakovėje užėmė 15 vietą.

Teniso aikštelėje merginų dvejetas Justina Mikulskytė ir Akvilė Paražinskaitė laimėjo bronzos medalius. J.Mikulskytė vienetų varžybose užėmė 5–8 vietą.

• Iš viso XI Europos jaunimo olimpinio festivalio medalius iškovojo 35 valstybių sportininkai (dalyvavo 49 šalys). Mūsų rinktinė įsitvirtino dešimtoje vietoje, net 32 sportininkai pateko į pirmuosius dešimtukus.

• Aplenkta nemažai tokių šalių, kuriose sportininkams sudarytos geresnės sąlygos treniruotis, netrūksta nei šiuolaikinių sporto bazių, nei pinigų stovykloms. Lietuva aplenkė puikias sporto tradicijas turinčią Ispaniją, Slovėniją, Belgiją, Čekiją, Švediją, Olandiją, Lenkiją, Turkiją, Šveicariją, Daniją.

• Vertindami sportininkų pasirengimą ir pasiektus rezultatus galime tvirtinti, kad turime gabių jaunų sportininkų, o mūsų treneriai, dirbdami nelengvomis sąlygomis, sugeba surasti ir išugdyti jaunimą, profesionaliai parengti svarbiausioms varžyboms.

• XI EJOF jaunųjų sportininkų triumfą išsamiai nušvietė mūsų šalies žiniasklaida, mūsų rėmėjų LRT sukurtas nuotaikingas filmas, LTOK žurnale „Olimpinė panorama“ plačiai aprašyta visa pasirengimo ir dalyvavimo festivalyje eiga.

• Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvos rinktinės parengimas ir dalyvavimas finansuotas kooperacijos būdu – biudžeto (LOSC) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto lėšomis.

• Pasirengimo procesą koordinavo Lietuvos olimpinis sporto centras kartu su sporto šakų federacijomis.

• Norėčiau nuoširdžiai padėkoti sportininkams, sporto šakų federacijoms, miestų ir rajonų sporto skyriams, sporto mokyklų, sporto klubų vadovams, treneriams, medikams, masažuotojams už pasiektus aukštus rezultatus, olimpinei misijai už sumanų vadovavimą ir veiksmų koordinavimą Trabzone, o žurnalistams – už operatyvumą ir objektyvumą.

• Taigi iš esmės Lietuvos sportui 2011-ieji buvo sėkmingi. Čia norėčiau pacituoti prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius, pasakytus Sporto dienos proga: „Jūsų pasiekimai pasaulio, Europos čempionatuose, reikšmingiausiuose tarptautiniuose turnyruose įrodo, kad ten, kur reikia varžytis, Lietuva stipri. Kuo stipresni varžovai, kuo didesni iššūkiai, tuo įspūdingesnės jūsų pergalės. Jos įkvepia vienybei ir pasididžiavimui Lietuva.“


 

Gerbiami olimpinės šeimos nariai, gerbiami svečiai,  turiu jus informuoti, kad 2011 metais įvyko labai daug tarptautinių susitikimų:

● Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nariai dalyvavo pasaulio, Europos forumuose, atskirų sporto šakų čempionatuose, kituose renginiuose.

● Išskirčiau Rytų Europos valstybių ir Baltijos šalių forumą Sočyje, vykusį 2011 m. kovo 24–25 d., kuriame dalyvavo VK nariai Vida Vencienė ir Valentinas Paketūras.

● Tarptautinį forumą „Sportas – taikai ir plėtrai“, vykusį 2011 m. gegužės 9–12 d. Šveicarijoje. Jame dalyvavo LTOK kultūros ir istorijos komisijos pirmininkas Vytautas Briedis.

● 2012 m. Londono olimpinių žaidynių misijos vadovų seminarą Londone, į kurį vyko Algirdas Raslanas ir Linas Tubelis.

● XIV pasaulinę konferenciją „Sportas visiems“ Pekine (Kinija). Joje dalyvavo LTOK komisijos pirmininkas Dainius Kepenis.
 

2011 m. kaip visada buvo gautos subsidijos iš TOK olimpinio solidarumo ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) atskiroms programoms įgyvendinti:
– 30 tūkst. JAV dolerių gauta pagal NOK administracinės paramos programą;
– 60 tūkst. dolerių (padidinta 10 tūkst. dolerių, palyginti su 2010 m.) gauta pagal NOK kontinentinės veiklos programą;
– 20 tūkst. dolerių gauta pagal NOK specialios veiklos programą;
– Lietuvos rankinio federacijos prašymu buvo kreiptasi į TOK olimpinį solidarumą dėl finansinės paramos Lietuvos rankinio treneriams skirtiems techniniams kursams surengti. Šiems kursams gauta 10 130 dolerių.

Europos žemynui atstovaujantis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pagal šį TOK OS eksperimentinį projektą sklandžiai atliko visas užduotis, pateikdamas galutinę nepriklausomos auditorės ataskaitą apie bendrą susistemintą finansinių lėšų paskirstymą bei panaudojimą.

Nors naują atsiskaitymo sistemą visiems olimpinio judėjimo nariams planuojama įdiegti iki 2013-ųjų, LTOK jau dabar suteikta teisė finansines ataskaitas pateikti pagal šią naują atsiskaitymo sistemą.
 
Užsienio svečių, ambasadorių vizitai

Kaip ir kasmet sulaukėme ir priėmėme daug garbingų svečių. LTOK būstinėje gegužės mėnesį lankėsi Airijos ambasadorė Lietuvoje ponia Philomena Murnaghan ir Jungtinės Karalystės laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Stephenas Conlonas, birželį svečiavosi Azerbaidžano Respublikos ambasadorė Lietuvoje Naira Shakhtakhtinskaya, Azerbaidžano nacionalinio olimpinio komiteto viceprezidentas ponas Chingizas Huseynzada ir Lenkijos olimpinio komiteto Kilnaus sportinio elgesio komiteto pirmininkė prof. Zofia Žukowska. Rugpjūčio mėnesį lankėsi Europos olimpinių komitetų asociacijos prezidentas Patrickas Hickey su žmona. Taip pat buvo atvykęs Latvijos olimpinio komiteto garbės prezidentas Vilnis Baltinis, Estijos olimpinio komiteto prezidentas Martas Siimannas, generalinis sekretorius Toomas Tonise ir garbės prezidentas Tiitas Nuudi.

Rugsėjį per Europos krepšinio čempionatą Klaipėdoje susitikau su Gruzijos olimpinio komiteto prezidentu Gia Nacvlišviliu. Lietuvoje vykstant krepšinio pirmenybėms vyko susitikimai ir su Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Turkijos olimpinių komitetų vadovais.

Spalio mėnesį LTOK būstinėje lankėsi Kanados nacionalinio projekto „ParticipACTION“ prezidentė ir generalinė direktorė, viena įtakingiausių Kanados moterų Kelly Murumets, Europos dviračių sporto sąjungos generalinis sekretorius šveicaras Rolandas Hoferis ir Treko komisijos vadovas italas Enrico della Casa. Buvo aptartas pasirengimas šiemet Panevėžio „Cido“ arenoje vyksiančiam trečiajam Europos dviračių treko čempionatui. Apsilankė Bialystoko savivaldybės ir sporto vadovų delegacija. 
   
Patvirtinta bendradarbiavimo programa tarp LTOK ir Tarptautinio olimpinio komiteto rėmėjos firmos „Procter&Gamble“. Šia labdaros programa „Procter&Gamble“ ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas siekia paremti jaunus ir talentingus sportininkus – mūsų šalies olimpines viltis. Pagal šią programą jauniesiems sportininkams numatoma skirti finansinę paramą, sieksiančią 25 tūkst. JAV dolerių/

Prie tarptautinių naujienų priskirčiau ir tai, kad 2011 m. rugsėjo 13-ąją aš, LTOK vadovas, buvau patvirtintas Europos olimpinių komitetų prezidento P.Hickey patarėju. Spalio 6-ąją buvau paskirtas Europos atstovu Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) darbo komisijoje antrajai pasaulio sporto konvencijai parengti. Tai ne tik garbingos, bet ir atsakingos pareigos.

Šiandien dar kartą noriu pasveikinti „Olifėjos“ generalinį direktorių poną Antaną Murašką, kuriam TOK skyrė metų prizą „Už paramą sportui“.
 

Gerbiamieji, gyvename Londono olimpinių žaidynių ritmu. Jis juntamas ir žiniasklaidoje. Tiek aš, tiek mano kolegos kasdien mielai bendraujame su žurnalistais, bet per kiekvieną generalinę asamblėją noriu jums tarti keletą žodžių ir iš šios tribūnos. Visų pirma noriu padėkoti žurnalistams už tai, kad jie reiklūs, operatyviai ir dažniausiai objektyviai informuoja apie šalies ir pasaulio sporto įvykius, propaguoja olimpinius idealus ir kilnų sporinį elgesį. Jūsų darbas labai svarbus tiek informuojant visuomenę apie sportininkų pergales, tiek įkvepiant sportininkus kovai, tiek skatinant jaunus žmones rinktis sportininko kelią.

Praėjusiais metais didžiausias visų žiniasklaidos priemonių dėmesys buvo sutelktas į Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą. Suprantama, šis žaidimas mėgstamiausias mūsų šalyje. Džiugu, kad prieš krepšinio čempionatą ir po jo spauda, interneto svetainės, televizija ir radijas neužmiršo ir kitų sporto šakų, pasirengimo Londono olimpinėms žaidynėms bei Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpinių festivalių. Jaunieji žieminukai po X Europos jaunimo olimpinio festivalio nesulaukė nepagrįstos kritikos, nes, manau, federacijų vadovai, LTOK žiemos sporto šakų globėja V.Vencienė suprantamai paaiškino, kad dėl medalių mūsų jaunieji žiemos sportininkai kovoti dar nepajėgūs, bet jie stengiasi iš visų jėgų. Pats buvau Liberece ir savo akimis mačiau, kaip mūsų jaunimas kovojo, krito ant sniego bei ant ledo, vėl kėlėsi ir tęsė varžybas. Medalių nebuvo, bet ir už atkaklumą pagirti verta: pasirodė, kaip pajėgė, užėmė, kaip mėgsta sakyti, V.Vencienė, savo vietas...

Tuo tarpu į vasaros olimpinį festivalį Trabzone mūsų delegacija užtikrintai vyko kovoti dėl medalių. Džiugu, kad Turkijoje buvo ir mūsų žurnalistų, kurie operatyviai informavo Lietuvos žmones, kaip šauniai mūsiškiai kovoja Trabzone. Medalių, kaip jau minėjau ataskaitos pradžioje, jaunimas iškovojo daugiau, nei planavo didžiausi optimistai. Džiugu, kad šiems laimėjimams žiniasklaida skyrė deramą dėmesį. Atskirai norėčiau padėkoti Lietuvos televizijos operatoriui Stasiui Petkui, kuris, padedamas kolegės Gintarės Grikštaitės, sukūrė filmą apie Trabzono festivalį. Filmas buvo transliuotas per Lietuvos televizijos pirmąją ir antrąją programą.

Pernai LTOK būstinėje vyko ne vienas renginys, sulaukęs didelio žiniasklaidos dėmesio. Ypač daug žurnalistų susirinko per „Audimo“ aprangos, sukurtos Londono žaidynių dalyviams, pristatymą, kai sveikinome ir Lietuvos olimpinės rinktinės nario ženkliuką įteikėme boksininkui, pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojui Egidijui Kavaliauskui. Žurnalistams LTOK durys visada atviros – jų laukiame kas mėnesį šaukiamuose LTOK vykdomojo komiteto posėdžiuose.

Šiemet jau dešimtus metus leidžiamas žurnalas „Olimpinė panorama“ trečius metus pasirodo ir popieriniu, ir elektroniniu pavidalu. Kai šiemet iškilo būtinybė atsisakyti kai kurių švietėjiškų programų, buvo svarstomas ir mūsų žurnalo likimas. Vis dėlto nutarta jį leisti toliau. Jis populiarus tarp šalies moksleivių, propaguoja olimpinį sąjūdį, sportą, fiksuoja LTOK istorijos faktus.

Žvelgdamas retrospektyviai manau, kad praėjusiais metais bent kelis kartus be reikalo nepasitelkėme žiniasklaidos pagalbos ir supratimo. Pirmą kartą, kai imta platinti anoniminius, šmeižikiško turinio raštus, nukreiptus prieš LTOK įtakoje esančią loterijų firmą „Olifėja“, kurios daugiau nei pusę akcijų valdo LTOK.

Reikėjo duoti atkirtį ar bent išdėstyti visą tiesą iš pirmų lūpų! Bet tada suabejojau, kad gal čia „Olifėjos“ vadovai turėjo pasisakyti ir apginti savo reputaciją.

Antrą kartą galbūt be reikalo nesukvietėme spaudos konferencijos, kai bankrutavo „Snoro“ bankas, kuriame ir mes taupėme pinigus Londono olimpinėms žaidynėms... Bet taip jau sutapo, kad vieną vakarą išgirdome apie bankrotą, o kitą rytą turėjome su generaliniu sekretoriumi Vytautu Zuberniu iškeliauti į Rusiją, į Sočį, kuriame vyko Europos olimpinių komitetų generalinė asamblėja. Ten dalyvavo TOK prezidentas Jacques‘as Rogge‘as, EOK prezidentas Patrickas Hickey. Ten manęs laukė Rusijos olimpinio komiteto prezidentas, šios šalies vicepremjeras Aleksandras Žukovas, Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Večiaslavas Aminovas ir nelengvas pokalbis apie Donatos Rimšaitės dalyvavimą Londono žaidynėse su Rusijos rinktine...

Baigti žiniasklaidos temą norėčiau džiugesne gaida. Londono olimpinėse žaidynėse LTOK pavyko akredituoti kaip niekada daug rašančių ir fotografuojančių žurnalistų – dvylika. Londone dirbs dienraščių, interneto portalų, naujienų agentūrų atstovai. Panašaus dydžio bus ir Lietuvos televizijos bei radijo transliuotojų komanda.

Tikiu, kad šios olimpinės žaidynės bus nušviestos plačiai ir operatyviai. Kad tik rezultatai geri būtų!

Dar norėčiau paminėti, kad nuolat teikėme informaciją užsienio spaudai: leidiniams „Sport Europe“, „Olympic Review“, „Highlights“ (per 20). LTOK interneto svetainėje olimpinės aktualijos buvo skelbiamos ir anglų kalba. Taip pat pateikti atsakymai į klausimynus, kuriuose analizuojami Europos olimpinių komitetų ir kitų sporto organizacijų struktūros, finansavimo, sporto bei švietimo programų klausimai ir pan.
 
Per ataskaitinį laikotarpį daug dėmesio skyrėme olimpiniam švietimui

Atnaujinta LTOK olimpinio švietimo komisija patvirtino ir siekė šių tikslų:
– ugdyti harmoningą, kūrybingą, intelektualią mokinio asmenybę;
– per įvairių dalykų pamokas suteikti žinių apie olimpizmo idėjas, olimpines žaidynes ir istoriniu požiūriu jas puoselėti;
– integruoti olimpinio ugdymo idėjas į mokomųjų dalykų turinį;
– sudaryti sąlygas mokiniams sportuoti, lavinti ir įtvirtinti fizines prigimtines galias.

Komisijos programoje pabrėžiama, kad kilnaus elgesio ugdymas mokyklose – bendra visos mokyklos bendruomenės atsakomybė. Olimpinio ugdymo programoje akcentuojamas efektyvesnis olimpinio švietimo integravimas į bendrojo lavinimo programas, olimpinio ugdymo vadovėlių rengimas, mokinių olimpinio ugdymo, kaip pedagoginės sistemos, kurios pamatas – olimpizmas, tobulinimas. Olimpizmas šiandien siekia tapti jaunimo socialine filosofija, olimpinio sporto mokslo ugdymo pedagogika, kurioje glūdi didelės dar neišnaudotos vertybių ugdymo galimybės. Todėl mokinio įvedimas į olimpinių vertybių pasaulį yra svarbus formaliojo ir neformaliojo ugdymo proceso uždavinys, turintis socialinę ir dorovinę vertę, o mokykla, kaip viena svarbiausių jaunimo ugdymo institucijų, turi ieškoti naujų, šiuolaikinių darbo su mokiniais formų ir metodų.

Kasmet vis daugiau mokyklų dalyvauja projekte „Vaikų ir jaunimo ugdymas šalies mokymo įstaigose“: šiuo metu jis apima 73 mokyklas ir 16 ikimokyklinių įstaigų, dar 106 mokymo įstaigos dalyvauja ne pagal visą projekto programą. Siekdami įgyvendinti šį projektą mokyklų pedagogai tobulino savo kvalifikaciją dalyvaudami seminaruose, konferencijose, praktiniuose disputuose. Seminarai pedagogams buvo surengti Panevėžyje, Kaune, Palangoje, Vilniuje – kiekviename jų dalyvavo beveik šimtas mokytojų. Pernai pirmą kartą surengtas lyderių kompetencijos tobulinimo seminaras „Lyderystė per sportą“, į kurį buvo pakviesti aktyviausi projekto organizatoriai. Seminaro tikslas – atskleisti jaunimo neformaliojo ugdymo galimybes ir metodus pasitelkus sportinę veiklą. Trys dešimtys mokytojų pasisėmė darbo patirties, pažino naujas darbo formas per sportą ugdant jauną žmogų.

 Populiarūs ir tradiciniai kasmetiniai projekto konkursai:
– konkursas „Geriausi metų Lietuvos mokiniai sportininkai ir jų treneriai bei geriausios olimpinių sporto šakų komandos“;
– mokymo įstaigų projektų konkursai „Olimpinę ugnelę – į kiekvieno širdelę“ ir „Norime sportuoti – įsirengiame patys“;
– konkursai „Lietuvos sportiškiausia mokykla“, „Geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų dešimtukas“.
– piešinių konkursas „Piešiame sportą“ ir nuotraukų konkursas „Sportuojame visi, visur ir visada“.

Pernai gruodžio 1-ąją LR švietimo ir mokslo ministerijoje buvo apdovanoti konkurso „Geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų dešimtukas“ laureatai, taip pat vyko projekto „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokymo įstaigose 2011–2015 m.“ metinė ataskaitinė konferencija. Geriausius kūno kultūros mokytojus sveikino švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorė Ona Babonienė. Buvo aptarti nuveikti darbai, numatyti ateities planai. Esu ypač dėkingas aktyviai projekte savo renginiais talkinančioms LTOK Kauno ir Šiaulių regioninėms taryboms.

Dar norėčiau plačiau pakalbėti apie Lietuvos mokinių olimpinį festivalį, kurio globėja yra Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Mokyklose šis festivalis jau tapo vienu populiariausių renginių.

Festivalio organizatoriai – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Festivalio rengėjai – Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras, savivaldybės, bendrojo lavinimo mokyklos.

Festivalio tikslas – įtraukti mokinius į pilietinį, tautinį ugdymą per sporto sąjūdį, skatinti mokinius sistemingai mankštintis, sąmoningai rūpintis savo sveikata ir fiziniu tobulinimusi, sieti mokymąsi, darbą ir poilsį su fiziniu aktyvumu, populiarinti olimpinį sąjūdį, mokinių garbingos kovos ir kilnaus elgesio principus, rūpintis naujų fizinio aktyvumo formų ir sporto laimėjimų sklaida, rasti, ugdyti ir parengti itin gabius vaikus respublikinėms bei tarptautinėms mokinių sporto olimpiadoms.

Pernai baigėsi jau šeštasis Lietuvos mokinių olimpinis festivalis. Jame dalyvavo 59 savivaldybės iš 60, apie 200 tūkst. mokinių iš 1081 mokyklos. Mokiniai rungtyniavo 23 sporto šakų varžybose. Nuo trečiojo etapo (zoninių, tarpzoninių ir finalinių) sporto šakų varžybose dalyvavo 1176 miestų grupės ir 335 kaimo grupės komandos. Sužaistos 225 zoninės, 84 tarpzoninės ir 58 finalinės rungtynės.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas – vienas pagrindinių šio festivalio rėmėjų. LTOK iš TOK OS programos lėšų visiems festivalio nugalėtojams ir prizininkams nupirko medalius, o komandoms, laimėjusioms pirmas–trečias vietas, įteikė LTOK taures. Išspausdinti leidiniai „VI Lietuvos mokinių olimpinio festivalio nuostatai“, „VI Lietuvos olimpinio festivalio nugalėtojai“. Olimpinės dienos šventėje vyko iškilmingas festivalio uždarymas.

Spalio 12 d. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje prasidėjo jau septintasis Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, kuris, tikimės, bus dar masiškesnis ir populiaresnis. Noriu atkreipti dėmesį, kad jei ne LTOK, ir šis festivalis nebevyktų dėl sportui sumažinto finansavimo. Tačiau LTOK mato šio renginio prasmę tiek sportui, tiek mūsų šaliai, tad skiria jam paramą.

Išskirčiau pasirašytas bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ bei Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmais. 

Praėjusiais metais buvo ir sudėtingų akimirkų, net ne akimirkų, o dienų, kurios turėjo nulemti LTOK ateitį. Turiu omenyje batalijas dėl LTOK finansavimo modelio.
 

Praėję 2011-ieji finansiniai metai LTOK tiesiogine šio žodžio prasme buvo audringi. Metų pradžioje Lietuvos Respublikos Seimas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį 8 proc. lėšų nuo UAB „Olifėja“ loterijų apyvartos būtų skiriamos ne LTOK programoms finansuoti, bet nuo 2012 m. sausio 1 d. keliautų į valstybės biudžetą. Jei toks įstatymas būtų buvęs priimtas jau pernai, būtų sutrikęs šiųmetis kooperuoto pasirengimo olimpinėms žaidynėms modelis. Sportininkai ir jiems talkinantis techninis personalas nebūtų gavęs papildomo finansavimo, o sporto federacijos – dotacijų, būtų komplikuotas dalyvavimas olimpinėse žaidynėse, nutrūktų visų kitų LTOK programų finansavimas (dalyvavimas EJOF, programa „Olimpinė šeima“ ir kt.).

Vertinant šią situaciją, dividendų pavidalu gautos lėšos buvo atidėtos 2012 metams, užuot peržiūrėjus 2011 m. LTOK biudžeto pajamas, kad bent minimaliai būtų užtikrintas pasirengimas ir dalyvavimas Londono olimpinėse žaidynėse, jeigu keistųsi LTOK finansavimo tvarka. Šis LTOK lėšų rezervas buvo laikomas „Snoro“ banko sąskaitose. Deja, atsitiko dar vienas nemalonus įvykis. Bankui bankrutavus kol kas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir Lietuvos olimpiniam fondui pavyko atgauti tik draudžiamąją sumą – 690,6 tūkst. Lt. „Snore“ įšaldytų lėšų š.m. sausio 1 d. turime 6 mln. 762,4 tūkst. Lt (LTOK – 1 mln. 677,9 tūkst. Lt, LOF – 5 mln. 84,5 tūkst. Lt).

Džiugu, kad pavyko įtikinti valdžios institucijas, jog finansavimo įsigaliojimas nuo 2012 m. sausio 1 d. sukeltų grėsmę mūsų sportininkų tinkamam dalyvavimui Londono olimpinėse žaidynėse. Tariu ačiū Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui. Vis dėlto įstatymą planuojama svarstyti pavasario sesijoje, tad laukia dar viena nerimo ir intensyvių pokalbių, grindžiant egzistuojančio olimpinio sporto modelio efektyvumą, diena. Tikiuosi visų jūsų palaikymo ir valdžios supratimo, kad sukurta ilgamečio sėkmingo darbo patirtį turinti nevyriausybinė organizacija toliau užtikrintų tinkamą pasirengimo ir dalyvavimo olimpinėse žaidynėse bei olimpinio sporto populiarinimo veiklą, nepriklausomai nuo politinių skersvėjų.
 

Keletas žodžių apie Lietuvos olimpinio fondo veiklą.

Vadovaujantis įstatais 2011 m. Lietuvos olimpinio fondo (LOF) veikla buvo skirta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto programoms finansuoti ir vykdoma pagal patvirtintą biudžetą.

2011 m. fondo valdyba posėdžiavo dvylika kartų. Valdybos posėdžiuose buvo svarstomi fondo veiklos klausimai, priimti 44 fondo valdybos nutarimai.

Fondas talkino Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui organizuoti svarbiausius metų renginius – Olimpinės dienos sporto šventę, naujametinį vakarą, konferencijas, kitus renginius.

Gruodžio 15 d. surengtas Lietuvos olimpinio sporto veteranų priėmimas Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, kuriame dalyvavo per 50 sporto veteranų. Jiems buvo įteiktos kalėdinės dovanėlės.

2011 m. fondas finansavo programą „Londonas 2012“. Buvo mokami maistpinigiai Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojams, mokslininkams, masažuotojams ir kitam aptarnaujančiam personalui – iš viso 46 asmenims.

Fondas rėmė olimpinių sporto šakų federacijas, Kūno kultūros ir sporto departamento socialines programas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos ir Lietuvos olimpiečių asociacijos veiklą.

Papildomam sporto organizacijų finansavimui pagal gautus prašymus LOF valdyba patenkino 29 prašymus.

Viena svarbiausių fondo programų – „Olimpinė šeima“. 2011 m. buvo mokamos mėnesinės pašalpos septyniems olimpinio sporto veteranams (po 700 Lt per mėnesį). LTOK mėnesinės pašalpos mokamos Janiui Grinbergui, Algiui Daumantui, Narsučiui Dumbauskui, Eugenijui Burokui, Kęstui Miškiniui, Petrui Statutai ir Antanui Vaupšui.

Per metus, gavus olimpinio sporto veteranų prašymus, išmokėtos 25 vienkartinės pašalpos gydymui ir kitoms socialinėms reikmėms patenkinti. Taigi suprantate, kad finansinė padėtis praėjusiais metais buvo gana sudėtinga. Vis dėlto, kadangi Loterijų įstatymo pakeitimų svarstymas nukeltas į pavasario sesiją, o „Olifėjos“ finansiniai rezultatai viršijo lūkesčius, metus baigėme be skolų, įvykdę įsipareigojimus. Rezervai, deja, įšaldyti „Snore“, tačiau 2012-aisiais, esu įsitikinęs, LTOK sugebės vykdyti savo pagrindines funkcijas tinkamai. Detaliau tai apžvelgs LTOK revizijos komisijos pirmininkas Rimantas Jogėla ir LTOK iždininkas Donatas Kazlauskas, pristatydami 2011 m. ataskaitas ir 2012 m. biudžeto projektą. 

Linkiu visiems gerų metų, pergalių – ypač Londone – ir gero darbo šiandieną.
 

Ačiū už dėmesį.