| Marytė Marcinkevičiūtė | 2012 m. sausio 16 d. 15:15 |
Ateities žvaigždžių S. Šaparnis neįžvelgė
Per savo taurės penkiakovininkų varžybas Mechiko olimpinis vicečempionas S. Šaparnis kalbėjo, kad D. Rimšaitei turėtų būti užtvertas kelias į Londoną
S. Šaparnio taurės penkiakovės varžybų dalyviai rungtyniavo trijose amžiaus grupėse. Jauniesiems sportininkams teisėjavo ir pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas Justinas Kinderis, siekiantis kelialapio į Londono olimpines žaidynes, bei I pasaulio jaunimo olimpinių žaidynių medalininkas Lukas Kontrimavičius, kuris labai anksti baigė sportinę karjerą.
Penkiakovininkų varžybas stebėjo ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Viktoras Majauskas.
Keturkovės varžybas (šaudymas, 200 m plaukimas, fechtavimasis ir 3 km bėgimas) laimėjo vilnietė Ieva Serapinaitė (3992 tšk.) ir rygietis Pavelas Švecovas (4396), o antrą vietą užėmė vilnietis Jevgenijus Galuška (3796).
Trikovės varžybose (šaudymas, 200 m plaukimas, 2 km bėgimas) pajėgiausi buvo rygiečiai Aliona Balachničova (2660) ir Nikita Bistrovas (3076). Antri buvo vilnietė Aurelija Tamašauskaitė (2580) ir kaunietis Dovydas Vaivada (3028).
Dvikovės varžybose (50 m plaukimas, 600 m bėgimas) sėkmė lydėjo minskietę Jelizavetą Snarkovič (1824) ir vilnietį Vladislavą Sasnovskį (2176). Antra buvo kaunietė Ornela Kvietinskaitė (1736).
Per varžybas buvo galima pamatyti ne tiktai Vilniaus ir Kauno sportininkus. Štai Karolis Abromavičius, pratybas lankantis pirmus metus ir keturkovės varžybose užėmęs trečią vietą (3772), atvažiavo iš Telšių ir dabar mokosi Ozo vidurinėje mokykloje. Treneris Artūras Kalininas iš šio sportininko ateityje nemažai tikisi – jis yra darbštus, gerai plaukia.
Marijampolietis Andrius Krasickas ankstesniais metais lankė plaukimo pratybas, o penkiakovės pratybas lanko tiktai tris mėnesius. Treniruojasi A. Kalinino grupėje ir dabar per keturkovės varžybas užėmė ketvirtą vietą (3748). „Jaunimas gabus, tačiau penkiakovė – tai penkios sporto šakos, dirbti reikia labai daug“, - sako Lietuvos jaunių rinktinės treneris A. Kalininas.
Tvirta I. Serapinaitės ranka
Keturkovės varžybų laimėtoja, pasaulio jaunių čempionato bronzos medalininkė 16-metė Ieva Serapinaitė - viena tų, kuri gali pasiekti labai aukštų rezultatų. Dabar ji lanko Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos antrą klasę ir pratybas lanko pas trenerį A. Kalininą. Šiuolaikinės penkiakovės pratybas lanko penktus metus, šia sporto šaka ją sudomino tėvelis, irgi buvęs penkiakovininkas Valdas Serapinas.
Mėgstamiausia sportininkės rungtis – fechtavimas, šįkart ji iškovojo net 18 pergalių. Sunkiausia – bėgimas, kuris jai – peilis po kaklu. Per taurės varžybas 3 km distanciją Ieva nubėgo per 11:56 ir pasiekė antrą rezultatą (greičiausia buvo antrą vietą bendroje įskaitoje užėmusi komandos draugė Karolina Gužauskaitė (11:13).
Kol kas I. Serapinaitė rungtyniauja jaunių ir jaunimo grupėse, o suaugusiųjų varžybose dar nė karto nėra bandžiusi jėgų, kaip pati sako, reikia daugiau pasitreniruoti jojime.
„Mano viena didžiausių svajonių – dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Šito tikslo vedina, daug treniruojuosi“, - sako Ieva. Pratybas lanko ir jos sesutė, Europos jaunių čempionato penktos vietos laimėtoja trikovėje Emilija Serapinaitė, kuri gerai plaukia. Tačiau šiose varžybose ji nerungtyniavo, buvo tarp sirgalių ir karštai palaikė Ievą.
Šiemet I. Serapinaitės bei jos komandos draugių laukia pasaulio ir Europos jaunimo čempionatai. Praėjusiais metais per pasaulio jaunių čempionatą Vengrijoje trikovės rungtyje ji laimėjo bronzos medalį, o šiemet jėgas jau bandys keturkovėje. Didžiausias viltis ji sieja su geru pasirodymu fechtavimo takelyje.
Po šių varžybų penkiakovininkų laukia varžybos Baltarusijoje: sausio 18 d. atvirame Baltarusijos čempionate Minske rungtyniaus vyrai, o sausio 24 d. Gomelyje – moterys.
Olimpinio vicečempiono noras
Fechtavimo bei bėgimo varžybas stebėjo ir olimpinis vicečempionas, pasaulio čempionas bei vicečempionas Stasys Šaparnis.
Ar pastebėjote talentingo jaunimo?, - paklausiau įžymaus penkiakovininko.
Žvaigždučių-briliantų nepastebėjau. Tačiau patiko Ieva Serapinaitė, bet jai dar reikia daug padirbėti bėgimo take. Techniškai fechtuojasi Karolina Gužauskaitė, keturkovės varžybose užėmusi antrą vietą. Geru penkiakovininku galėtų tapti 1.87 m ūgio Justas Maksimavičius, pratybas lankantis pirmus metus ir rungtyniavęs keturkovėje.
Tiesa, jis bandė jėgas tiktai dvejose rungtyse – šaudymo ir fechtavimo. Vaikinas geras, tačiau dar visiškai žalias, reikia daug dirbti. Kalbėti apie jaunus penkiakovininkus labai sunku, jų tas jaunas amžius nieko nesako, viskas išryškėja vėliau
Ką galite pasakyti apie savo taurės varžybas?
Federacijai karts nuo karto pasakau, kad vietoje mano varžybų, jau reikėtų rengti Simo Žekonio taurės varžybas. Buvau pirmasis, kuris „išėjau į orbitą“, bet šis treneris daugiausiai išugdė gero lygio Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionų, stengėsi, kad Lietuvoje klestėtų ši sporto šaka.
Berods, 1953 metais jis kartu su savo bendraminčiais jau važiavo į Jerevaną ir lankė šiuolaikinės penkiakovės trenerių kursus. Simas Žekonis – pirmasis Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionas, SSRS sporto meistras. O taurės varžybos gražios, jaunimui jos labai reikalingos.
Kaip pats gyvuojate?
Sveikata labai nesiskundžiu. Tačiau kelio sąnariai neklauso, kažkur apie rudenį juos abu rengiuosi operuoti. Anksčiau žiemą mėgdavau pabėgioti, tačiau 1995 m. gegužės mėnesį bėgau paskutinįjį kartą. Tada man ėjo 56-i. Dabar namie turiu dviračio stakles, bet jomis šiuo metu pedalų neminu.
Stengiuosi nenutolti nuo Lietuvos sporto, juo domiuosi, lankausi įvairiuose olimpiečių susitikimuose. Gaila, kad šiuolaikinės penkiakovės varžybų Lietuvoje mažai vyksta, todėl jas stengiuosi žiūrėti per televiziją.
Kaip manote, kiek mūsų šalies penkiakovininkų pelnys kelialapius į Londono olimpines žaidynes?
Esu optimistas, manau, kad į Londono olimpines žaidynes tikrai pateks du, o gal netgi ir trys mūsų penkiakovininkai. Medalio tikrai tikiuosi. Tačiau noriu vieno: kad per Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinę asamblėją visos federacijos neleistų Donatai Rimšaitei dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Jeigu jai leisime dalyvauti, Laurai Asadauskaitei sumažiname šansus perpus. D. Rimšaitė - tikrai ne blogesnė penkiakovininkė nei Laura. Tik liga pernai Donatai neleido parodyti visų savo sugebėjimų.
Penkiakovininkų varžybas stebėjo ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Viktoras Majauskas.
Keturkovės varžybas (šaudymas, 200 m plaukimas, fechtavimasis ir 3 km bėgimas) laimėjo vilnietė Ieva Serapinaitė (3992 tšk.) ir rygietis Pavelas Švecovas (4396), o antrą vietą užėmė vilnietis Jevgenijus Galuška (3796).
Trikovės varžybose (šaudymas, 200 m plaukimas, 2 km bėgimas) pajėgiausi buvo rygiečiai Aliona Balachničova (2660) ir Nikita Bistrovas (3076). Antri buvo vilnietė Aurelija Tamašauskaitė (2580) ir kaunietis Dovydas Vaivada (3028).
Dvikovės varžybose (50 m plaukimas, 600 m bėgimas) sėkmė lydėjo minskietę Jelizavetą Snarkovič (1824) ir vilnietį Vladislavą Sasnovskį (2176). Antra buvo kaunietė Ornela Kvietinskaitė (1736).
Per varžybas buvo galima pamatyti ne tiktai Vilniaus ir Kauno sportininkus. Štai Karolis Abromavičius, pratybas lankantis pirmus metus ir keturkovės varžybose užėmęs trečią vietą (3772), atvažiavo iš Telšių ir dabar mokosi Ozo vidurinėje mokykloje. Treneris Artūras Kalininas iš šio sportininko ateityje nemažai tikisi – jis yra darbštus, gerai plaukia.
Marijampolietis Andrius Krasickas ankstesniais metais lankė plaukimo pratybas, o penkiakovės pratybas lanko tiktai tris mėnesius. Treniruojasi A. Kalinino grupėje ir dabar per keturkovės varžybas užėmė ketvirtą vietą (3748). „Jaunimas gabus, tačiau penkiakovė – tai penkios sporto šakos, dirbti reikia labai daug“, - sako Lietuvos jaunių rinktinės treneris A. Kalininas.
Tvirta I. Serapinaitės ranka
Keturkovės varžybų laimėtoja, pasaulio jaunių čempionato bronzos medalininkė 16-metė Ieva Serapinaitė - viena tų, kuri gali pasiekti labai aukštų rezultatų. Dabar ji lanko Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos antrą klasę ir pratybas lanko pas trenerį A. Kalininą. Šiuolaikinės penkiakovės pratybas lanko penktus metus, šia sporto šaka ją sudomino tėvelis, irgi buvęs penkiakovininkas Valdas Serapinas.
Mėgstamiausia sportininkės rungtis – fechtavimas, šįkart ji iškovojo net 18 pergalių. Sunkiausia – bėgimas, kuris jai – peilis po kaklu. Per taurės varžybas 3 km distanciją Ieva nubėgo per 11:56 ir pasiekė antrą rezultatą (greičiausia buvo antrą vietą bendroje įskaitoje užėmusi komandos draugė Karolina Gužauskaitė (11:13).
Kol kas I. Serapinaitė rungtyniauja jaunių ir jaunimo grupėse, o suaugusiųjų varžybose dar nė karto nėra bandžiusi jėgų, kaip pati sako, reikia daugiau pasitreniruoti jojime.
„Mano viena didžiausių svajonių – dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Šito tikslo vedina, daug treniruojuosi“, - sako Ieva. Pratybas lanko ir jos sesutė, Europos jaunių čempionato penktos vietos laimėtoja trikovėje Emilija Serapinaitė, kuri gerai plaukia. Tačiau šiose varžybose ji nerungtyniavo, buvo tarp sirgalių ir karštai palaikė Ievą.
Šiemet I. Serapinaitės bei jos komandos draugių laukia pasaulio ir Europos jaunimo čempionatai. Praėjusiais metais per pasaulio jaunių čempionatą Vengrijoje trikovės rungtyje ji laimėjo bronzos medalį, o šiemet jėgas jau bandys keturkovėje. Didžiausias viltis ji sieja su geru pasirodymu fechtavimo takelyje.
Po šių varžybų penkiakovininkų laukia varžybos Baltarusijoje: sausio 18 d. atvirame Baltarusijos čempionate Minske rungtyniaus vyrai, o sausio 24 d. Gomelyje – moterys.
Olimpinio vicečempiono noras
Fechtavimo bei bėgimo varžybas stebėjo ir olimpinis vicečempionas, pasaulio čempionas bei vicečempionas Stasys Šaparnis.
Ar pastebėjote talentingo jaunimo?, - paklausiau įžymaus penkiakovininko.
Žvaigždučių-briliantų nepastebėjau. Tačiau patiko Ieva Serapinaitė, bet jai dar reikia daug padirbėti bėgimo take. Techniškai fechtuojasi Karolina Gužauskaitė, keturkovės varžybose užėmusi antrą vietą. Geru penkiakovininku galėtų tapti 1.87 m ūgio Justas Maksimavičius, pratybas lankantis pirmus metus ir rungtyniavęs keturkovėje.
Tiesa, jis bandė jėgas tiktai dvejose rungtyse – šaudymo ir fechtavimo. Vaikinas geras, tačiau dar visiškai žalias, reikia daug dirbti. Kalbėti apie jaunus penkiakovininkus labai sunku, jų tas jaunas amžius nieko nesako, viskas išryškėja vėliau
Ką galite pasakyti apie savo taurės varžybas?
Federacijai karts nuo karto pasakau, kad vietoje mano varžybų, jau reikėtų rengti Simo Žekonio taurės varžybas. Buvau pirmasis, kuris „išėjau į orbitą“, bet šis treneris daugiausiai išugdė gero lygio Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionų, stengėsi, kad Lietuvoje klestėtų ši sporto šaka.
Berods, 1953 metais jis kartu su savo bendraminčiais jau važiavo į Jerevaną ir lankė šiuolaikinės penkiakovės trenerių kursus. Simas Žekonis – pirmasis Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionas, SSRS sporto meistras. O taurės varžybos gražios, jaunimui jos labai reikalingos.
Kaip pats gyvuojate?
Sveikata labai nesiskundžiu. Tačiau kelio sąnariai neklauso, kažkur apie rudenį juos abu rengiuosi operuoti. Anksčiau žiemą mėgdavau pabėgioti, tačiau 1995 m. gegužės mėnesį bėgau paskutinįjį kartą. Tada man ėjo 56-i. Dabar namie turiu dviračio stakles, bet jomis šiuo metu pedalų neminu.
Stengiuosi nenutolti nuo Lietuvos sporto, juo domiuosi, lankausi įvairiuose olimpiečių susitikimuose. Gaila, kad šiuolaikinės penkiakovės varžybų Lietuvoje mažai vyksta, todėl jas stengiuosi žiūrėti per televiziją.
Kaip manote, kiek mūsų šalies penkiakovininkų pelnys kelialapius į Londono olimpines žaidynes?
Esu optimistas, manau, kad į Londono olimpines žaidynes tikrai pateks du, o gal netgi ir trys mūsų penkiakovininkai. Medalio tikrai tikiuosi. Tačiau noriu vieno: kad per Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinę asamblėją visos federacijos neleistų Donatai Rimšaitei dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Jeigu jai leisime dalyvauti, Laurai Asadauskaitei sumažiname šansus perpus. D. Rimšaitė - tikrai ne blogesnė penkiakovininkė nei Laura. Tik liga pernai Donatai neleido parodyti visų savo sugebėjimų.