Rekordiniai lietuvės skrydžiai

Per visą lengvosios atletikos istoriją olimpinių rungčių pasaulio rekordų knygoje buvo įrašytos vos keturių Lietuvos sportininkų pavardės. Ir tik viena lengvaatletė – šuolininkė į tolį Vilhelmina Bardauskienė – rekordą gerino du kartus. Iš Pakruojo apylinkių kilusios sportininkės rezultatas sulaukė itin plataus atgarsio. Ji pirmoji pasaulyje pasiekė iki tol paslapties šydu apgaubtą ribą – nušoko toliau nei 7 metrus.

Vos pusketvirto milijono gyventojų turinčios Lietuvos sportininkai retai atsiduria viso pasaulio dienraščių pirmuosiuose puslapiuose. Dažniausiai net olimpiniais ar planetos čempionais tapusių lietuvių laimėjimai ištirpsta tarp pranešimų apie didesnių valstybių sportininkų rezultatus.

Vis dėlto išimčių būna – 1978 m. vasaros pabaigoje visas pasaulis linksniavo šuolininkės į tolį V. Bardauskienės pavardę. Rugpjūčio 18-ąją Kišiniove lietuvė nušoko 7,07 m ir pirmoji pasaulyje įveikė 7 m ribą, rugpjūčio 29-ąją Prahoje pagerino savo rekordą dar dviem centimetrais ir galiausiai rugpjūčio 30-ąją taip pat Čekoslovakijos sostinėje tapo Europos čempione.

Tiesa, istorinio pirmojo skrydžio į aštuntąjį smėlio duobės metrą liudininkų nebuvo daug. Veiksmas vyko Kišiniove, tradicinėse „Šuolininko dienos“ varžybose, kurias geriausi lengvaatlečiai vertino tik kaip vieną pasiruošimo etapų prieš artėjantį Senojo žemyno čempionatą. Sportininkai smarkiai nepersistengė ir tausojo jėgas svarbiausiam sezono startui, tačiau V. Bardauskienė buvo pasiruošusi taip gerai, kad jau pirmuoju bandymu nušoko už pasaulio rekordo ribos – 7,07 metro.

Kad taip toli nuskriejo neatsitiktinai, lietuvė tučtuojau patvirtino dar du kartus: trečiuoju bandymu vėl nušoko 7,07 m, ketvirtuoju – 7,06 metro!

Pasiekti rekordą padėjo ir puikios oro sąlygos. Moldavijos sostinėje buvo šilta, bet ne tvanku ar pragariškai karšta, pūtė gaivus vėjelis. Kai V. Bardauskienė už 7 m ribos skriejo pirmą kartą, prietaisai rodė, kad jai į nugarą pūtė 1,9 m per sekundę vėjas. Jei sportininkė būtų pagavusi bent truputį stipresnį vėjo gūsį, pasaulio rekordas oficialiai nebūtų įskaitytas, nes leistinas vėjo greitis – 2 m per sekundę.

Pasitikėjimo savimi V. Bardauskienė nestokojo ir prieš Kišiniovo didžiųjų šuolių kaskadą. O pasiekus pasaulio rekordą, šuolininkės ir jos trenerio Jano Gadovičiaus galvose pradėjo suktis dar ambicingesnės mintys. V. Bardauskienė tikėjosi per Europos čempionatą ne tik laimėti aukso medalį, bet ir pastūmėti rekordą net ne keliais, o keliomis dešimtimis centimetrų.



Vis dėlto aplinkybės susiklostė taip, kad rekordas buvo pagerintas tik dviem centimetrais, o dėl aukso medalio teko stipriai pasijaudinti.

Prahoje 25 metų lietuvei geriausiai pavyko pirmasis šuolis, atliktas per atrankos varžybas. Tada V. Bardauskienė, savo pačios nuostabai, nuskriejo 7,09 metro. Atrankos norma – 6,40 m, todėl tą dieną vienintelis tikslas buvo neperžengti atsispyrimo lentelės, nušokti reikiamą atstumą pirmuoju bandymu ir sutaupyti jėgų finalui. Tačiau mūsų šuolininkė jau buvo įsibėgėjusi taip, kad negalėjo sustoti.

Sirgaliai greitai įprato prie įspūdingų šuolių ir finalo dieną tikėjosi išvysti dar vieną pasaulio rekordą. Deja, žiūrovų lūkesčius ir šuolininkės planus sujaukė lietus. Prastas oras apskritai sukėlė abejonių, ar Lietuvos lengvaatletei pavyks tapti Europos čempione.

Suprantama, lietus trukdė visoms sportininkėms, o iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti, kad namie gero oro nelepinama lietuvė dėl lietaus turėtų įgyti pranašumą. Tačiau iš tikrųjų buvo visai kitaip – V. Bardauskienė ilgai gydėsi kojų traumas, todėl įsibėgėdama šlapiu ir slidžiu taku nesijautė užtikrinta. Maža to, sportininkei vos išbėgus į stadioną apie save priminė nuolatiniai drėgmės palydovai: juosmens ir kojos nervo skausmai...

Lietus nuvijo mintis apie dar vieną rekordą ir po geriausio vilnietės šuolio švieslentėje įsižiebė skaičiai „6,88“. Tai nebuvo nei geriausias visų laikų rezultatas, nei V. Bardauskienės galimybių riba, bet jo visiškai užteko, kad Lietuvos sportininkė pasiektų svarbiausią sezono tikslą – pasipuoštų Europos pirmenybių aukso medaliu. Sidabro apdovanojimą laimėjusi vokietė Angela Voigt nušoko 6,79 m, bronzos medalį iškovojusi čekė Jarmila Nygrýnová – 6,69 metro.

V. Bardauskienės rekordai buvo vienas svarbiausių 1978 m. pasaulio sporto įvykių. Todėl nenuostabu, kad metų pabaigoje ji sulaukė dar vieno skambaus įvertinimo – agentūra „France Press“ Lietuvos šuolininkę išrinko geriausia 1978-ųjų sportininke.

Pasaulio rekordininkės vardu V. Bardauskienė didžiavosi beveik ketverius metus. Tik 1982 m. rugpjūčio 1 d. lietuvę aplenkė rumunė Anişoara Cuşmir, Bukarešte nušokusi 7,15 metro.