Sausio 13-22 d. Insbruke vyks pirmosios pasaulio jaunimo olimpinės žiemos žaidynės, kuriose dalyvaus ir 6 Lietuvos sportininkai - biatlonininkai Gaudvilė Nalivaikaitė ir Arnoldas Mikelkevičius (treneris Aleksandras Ščekočichinas), slidininkai Kristina Kazlauskaitė ir Jaunius Drūsys (treneris Algis Drūsys), kalnų slidininkai Laura Pamerneckytė ir Rokas Zaveckas ( treneris Giedrius Zaveckas).
Sausio 10 d. Insbruko olimpiniame kaimelyje jau įsikūrė mūsų sportininkai, o sausio 11 d. į Insbruką išvyksta Lietuvos sportinės delegacijos vadovė, Kalgario olimpinių žaidynių čempionė ir bronzos medalio laimėtoja Vida Vencienė. Prieš išvykstant į Austriją, su ja pasikalbėjome.
Už langų – tikras pavasaris, tad kaip jaunimas rengėsi olimpinėms jaunimo žiemos žaidynėms?
Tai tarsi dar vienas įrodymas, kaip žiemos sporto šakų atstovams sudėtinga rengtis svarbiausioms metų varžyboms, nes labai daug kas priklauso nuo gamtos. Žinoma, mūsų olimpiečiai, besirengiantys Sočio olimpinėms žaidynėms, didesnių problemų neturi, kooperuotomis lėšomis jie daugiausia rengiasi užsienyje.
Buvo surasta lėšų ir mūsų būsimųjų olimpiečių treniruočių stovyklai ant pirmojo sniego Švedijoje ir Suomijoje. Tačiau ir tenai sniego buvo labai nedaug, teko skaičiuoti kilometrus ant dirbtino sniego 700-800 m ratu. Slidininkų ir biatlonininkų pratybos buvo nevisavertės.
Turint didžiulius pinigus, gal ir būtų galima keisti pratybų vietą, išvažiuoti į Austriją ar kitą kurią nors šalį, kaip daro didžiųjų šalių sportininkai. Mes tokių galimybių neturime. Lietuvos sportininkai sugrįžo į namus ir gruodžio mėnesį vėl išvažiavo į mokomąsias treniruočių stovyklas: slidininkai olimpinėms jaunimo žaidynėms rengėsi Čekijoje, kur sniego buvo daug, labai geros sąlygos.
Biatlonininkai treniravosi Lenkijos-Čekijos pasienyje, tenai sniego irgi buvo pakankamai daug. Kalnų slidininkai padirbėjo Slovakijoje, turėjo varžybėles.
Mūsų sportininkai žaidynėms rengėsi skirtingose vietose ir į Insbruką atvyko ne kartu.
Visi tikisi, kad pirmasis blynas nebūtų prisvilęs, o kaip tu galvoji, kaip bus?
Jėgas bandys jaunimas, 14-18 metų sportininkai, jų motyvacija yra didelė. Lietuvoje jauniesiems sportininkas teko įveikti atrankos barjerą, buvo konkurencija. Stokojant sniego, biatlonininkai savo olimpiečius išsiaiškino namie ne slidinėjimo trasoje, o ant riedučių.
Žiemos sporto šakose stebuklų nebūna. Žinant mūsų sportininkų pastarojo meto rezultatus, apie aukštas vietas būtų sudėtinga kalbėti. Tačiau tikrai žinau, kad mūsų sportininkai darys viską, kam jie yra pasirengę. Gal, sakau, mūsų misijos vadovė Lina Vaisetaitė, kuri jau yra Insbruke, bus tas laimingasis talismanas, sėkmės simbolis.
Tačiau parvežti medalį bus labai sunku, nedaug vilčių. Jeigu jis būtų pelnytas, tai pavadinčiau stebuklu.
Pirmųjų olimpinių jaunimo žiemos žaidynių programoje be varžybų bus ir plati kultūrinė programa. Jaunimas turėtų įsisąmoninti, kad be sporto reikia ir gerai mokytis, domėtis kultūra, švietimu. Žaidynėse turėsime ir savo ambasadorę - studentę, buvusią slidininkę, o dabar biatlonininkę Alioną Sabaliauskienę, kuri anksčiau yra dalyvavusi Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, o dabar rengiasi Sočio olimpinėms žaidynėms.
Jaunosios ambasadorės pagrindinis tikslas olimpinėse jaunimo žiemos žaidynėse – užimti mūsų sportininkus, jiems skiepyti olimpinę dvasią, aktyviai dalyvauti švietimo ir kultūros programoje.
Ar mūsų sportinėje delegacijoje yra ryškesnių lyderių?
Deja, deja... Ryškaus lyderio, kaip buvo biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas ar slidininkė Irina Terentjeva, neturime. Tačiau tie, kurie dalyvaus Insbruke, tikrai gimė po laiminga žvaigžde. Labai gaila, kad metų limitas neleido žaidynėse dalyvauti pajėgiai čiuožėjai trumpuoju taku Agnei Sereikaitei, ji nelenktyniavo ir Europos jaunimo olimpiniame festivalyje.
Būtum patenkinta, jeigu kuris nors mūsų sportininkų Insbruke užimtų ...
... būčiau nerealiai patenkinta, jeigu kas nors patektų į 20-uką.
O brauktum ašarą, jeigu ...
...ašaros tikrai nebraukčiau. Man svarbiausia, kad jaunimas pasiektų rezultatus, kuriems jis yra pasirengęs. Vėl viską suverčiu gamtai. Mūsų sportininkai dėl žiemos išdaigų neturėjo galimybių išmėginti jėgų su savo varžovais, kurie rungtyniaus Insbruke.
Lietuvos sportininkams linkėčiau nenusivilti, ištikus nesėkmei. Norėčiau, kad juos olimpinės jaunimo žaidynės įkvėptų ir jie toliau su dviguba energija tobulėtų bei siektų tikrųjų olimpinių aukštumų. Man atrodo, kad šios pirmosios žaidynės turėtų būti beprotiškai žaismingos, kadangi persipins sportas su kultūra.