Trims geriausiems metų sportininkams buvo pastatyta nugalėtojų pakyla, ant kurios jie atrodė lyg per olimpines žaidynes.
„Karolinos“ viešbutyje sausio 6 d. buvo surengtas
2011 m. Lietuvos geriausiųjų sportininkų pagerbimo šventinis vakaras, kurio organizatoriai - Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, loterijų bendrovė „Olifėja“, dienraštis „Lietuvos rytas“ ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga
Sportininkai ir kiti iškilmių dalyviai sėdėjo prie staliukų, stiprinosi, klausėsi Rūtos Ščiogolevaitės ir Donato Montvydo (jis, beje, anksčiau lankė Krepšinio mokyklą, o neseniai nusipirko krepšinio stovus) atliekamų dainų, grožėjosi Nerijaus Juškos baleto jaunųjų atlikėjų pasirodymu. Grojo ir LRT džiazo orkestras.
Visų nuomonė buvo vieninga: šventinis pagerbimo vakaras buvo puikus, vienas gražiausių per visą šios tradicijos istoriją. Tiesa, iškilmėse nedalyvavo į geriausiųjų dešimtuką patekę lengvaatletis Virgilijus Alekna, boksininkas Egidijus Kavaliauskas, irkluotojas Mindaugas Griškonis, plaukikė Rūta Meilutytė, kurie išvykę į treniruočių stovyklas, vėlavo krepšininkas Jonas Valančiūnas, kuris tuoj pat po apdovanojimo išskubėjo į treniruotę.
Madinga šukluosena išsiskyrė 2011 m. geriausią Lietuvos sportininkė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė, plaukų spalvą pakeitė stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė, madingai pasipuošė dviratininkė Simona Krupeckaitė...
Seimo Pirmininkė dėkoja sportininkams Prie šventinio stalo Trijų karalių dieną susėdusius geriausius metų sportininkus, sporto vadovus, federacijų ir asociacijų prezidentus bei generalinius sekretorius sveikino Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Ji akcentavo, kad Lietuvoje, turbūt, nėra nė vieno žmogaus, kuris nemėgtų vienos ar kitos sporto šakos.
„Sirgalių, ko gero, yra daugiau, nei pačių sportininkų. Bet sportininkai yra tie, kuriems Dievas davė kažkokių sugebėjimų, ko kiti neturi, svarbiausia atletai turi tikslą, kurio siekia, ir pasiekia, Lietuvai parveža medalių. Turbūt niekas kitas taip negarsina Lietuvos vardo, valstybės, kaip sportininkai. Ką tik praūžęs Europos krepšinio čempionatas dar kartą tai parodė.
Kiek vienu metu mes matėme Lietuvos vėliavų! Nėra kitos tokios kitos šventės, per kurią matytume tiek daug Lietuvos trispalvių mūsų piliečių rankose“, - kalbėjo I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė dėkojo sportininkams, kurie siekia pergalių, garsina Lietuvą. Pasak jos, nepaisant to, jog šiandieną visi gyvena ne pačius geriausius finansinius metus, sportininkai nepalūžta ir pasiekia gražių pergalių. Ji linkėjo, kad atletai liktų ištikimi savo kraštui, kad jie būtų geros sveikatos.
I. Degutienė neužmiršo padėkoti ir geriausiems sportininkų draugams - treneriams, be kurių pagalbos atletai nepasiektų gerų rezultatų. Jai netgi susidaro vaizdas, kad treneris - ne tiktai artimas sportininkų draugas, patarėjas, bet tiesiog tėvas ar mama. Dėkojo ir sporto organizatoriams. „Tikrai galvoju, kad mūsų sporto organizatoriai yra puikūs. Šiandieną didžiausia problema – finansai. Bet, manau, kad tai laikinas periodas“, - sakė I. Degutienė, kuri sporto organizatoriams, treneriams linkėjo neprarasti to optimizmo, kokiu jie pasižymėjo iki šiol.
Geriausiems – čekiai ir dovanos Geriausiems metų sportininkams, užėmusiems ketvirtą-dešimtą vietas, bei jų treneriams buvo įteiktos Tado Gutausko skulptūrėlės „Vienybės medis“, gėlės, o trims geriausiems – Kūno kultūros ir sporto departamento laikrodžiai ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto rėmėjų piniginiai čekai: L. Asadauskaitei teko 30 tūkst. Lt čekis, J.Valančiūnui – 20 tūkst. Lt, o S. Krupeckaitei – 15 tūkst. Lt.
Atletus apdovanojo Seimo Pirmininkė I. Degutienė, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Jonas Liesys, Sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, LTOK viceprezidentai Vytas Nėnius ir Algirdas Raslanas, olimpinės čempionės Daina Gudzinevičiūtė, Lina Kačiušytė, Vida Vencienė, LTOK Vykdomojo komiteto nariai Donatas Kazlauskas, Valentinas Paketūras, Albinas Grabnickas, loterijų bendrovės „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška, Seimo narys Žilvinas Šilgalis, dienraščio „Lietuvos ryto“ vyr. redaktorius Gedvydas Vainauskas, kiti.
Visi fotografavosi su geriausiais metų sportininkais, vakaro vedantysis, aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis kalbino kai kuriuos sportininkus. Trims geriausiems metų sportininkams – Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, Jonui Valančiūnui ir Simonai Krupeckaitei buvo pastatyta nugalėtojų pakyla, ant kurios jie atrodė lyg per olimpines žaidynes.
Laureatė aplenkė savo vyrą L. Asadauskaitė neslėpė savo džiaugsmo ir prisipažino, jog ji nesitikėjo tokio didelio pripažinimo. Sportininkė dėkojo žmonėms, kurie prisideda prie jos pergalių. Tai – savo pagrindiniam treneriui Jevgenijui Kliosovui, su kuriuo kartu dirba 10 metų, jojimo treneriui Gediminui Pikūnui, lengvosios atletikos trenerei Irinai Krakoviak, plaukimo trenerei Inai Šimeliūnaitei ir savo vyrui Andrejui Zadneprovskiui.
L. Asadauskaitė taip pat dėkojo visoms šalies sporto organizacijoms, kurios jai padeda tobulėti. Metų laureatė visiems linkėjo sėkmės, o sportininkams - sėkmingų ir pergalingų olimpinių metų. Ji neatsisakė koridoriuje papozuoti fotografams, pasikalbėti su žurnalistais.
„Savo apdovanojimų kolekcija gerokai atsilieku nuo vyro Andrejaus, bet nors dabar jį aplenkiau: jis nė karto nebuvo tapęs geriausiu metų sportininku, o man ta laimė nusišypsojo. Tad argi metai buvo ne geri?“, - šypsodamasi sakė Laura.
J. Valančiūnas - nustebintas Kylanti Lietuvos krepšinio žvaigždė Jonas Valančiūnas prisipažino, jog jis nelaukė tokio aukšto įvertinimo, pats tuo labai nustebo ir apsidžiaugė.
Kur patyrei didesnes emocijas: ar krepšinio aikštelėje, kai tapai pasaulio 19-mečių čempionu, ar dabar, kai „Lietuvos ryto“ skaitytojai tave išrinko 2011 m. Lietuvos sportininku Nr. 2? - paklausiau J. Valančiūno.
Daugiau emocijų patyriau krepšinio aikštelėje, kai tapome čempionais. O dabar mane užvaldė vidinė ramybė, labai malonu, kai skaitytojai mane išrinko antruoju. Nežinai, ar esu vertas šito prizo, bet jis – jau mano rankose
Ar gavau daug sveikinimų?Kažkokių skambučių nesulaukiau, man svarbiausia, kad pasveikino mano šeima – mama ir tėtis.
Kuris apdovanojimas tau mielesnis: asmeninis ar komandinis? Jeigu nebūtų komandos, manau, nebūtų ir asmeninio apdovanojimo. Atstovauju komandai, ji man padeda.
Kaip apskritai jautiesi, rungtyniaudamas su vyrais? Kitaip nei žaisdamas su savo bendraamžiais. Rungtyniaujant vaikinų grupėje, visiškai kita fizinė jėga ir visai kitoks krepšinis. Žaidžiant su vyrais krepšinis jau kitoks. Per kiekvienas rungtynes įgyju vis daugiau jėgų ir patirties.
Gal šie metai tau bus dar geresni, nei praėjusieji? Žiūrėsim. Jeigu 2012 m. bus dar viena proga atvažiuoti čionai ir atsiimti dar vieną apdovanojimą, tada ir aptarsime šiuos metus. O 2011-ieji man buvo labai sėkmingi. Turiu vilties, kad šiemet per 20-mečių čempionatą galėsiu padėti ir savo komandai.
Kurį sportininką būtum išrinkęs geriausiu 2011 metais? Ponią Laurą.
Kokios sporto šakos, be krepšinio, tau dar patinka? Irklavimas. Mano tėvelis iki šių dienų irkluoja. Pernai vieną kartą irgi irklavau, bet neilgai. Manau, kad, kai ateis šiemetinė vasara, gal turėsiu daugiau laiko pamosuoti irklais.
Jau pirmadienį – į kelionę Šventiniame vakare dviratininkė Simona Krupeckaitė buvo su savo vyru ir treneriu Dmitrijumi Leopoldu, o jau šį pirmadienį išvyks į Kiniją, kur dalyvaus Pasaulio taurės varžybose. Prieš tai ji du kartus buvo tapusi geriausia Lietuvos metų sportininke, turi du „Šaulius“, o šiemet 2011 m. pasaulio dviračių treko čempionė užėmė trečią vietą.
„Kaip tauta nusprendė, tokią vietą ir užėmiau. Negaliu pasakyti, kad ja esu nusivylusi, tačiau savo rankose turėti „Šaulio“ statulėlę būtų kur kas maloniau. Džiaugiuosi gal tiktai tuo, kad per pasaulio čempionatą pavyko pelnyti sidabro medalį, tai pats aukščiausias pasiekimas iš visų Lietuvos sportininkų.
Tai vienintelė tokia viltis, kuria galiu save paguosti. Tačiau kiekvienas vertinimas yra malonus, tą sporto aistruolių „nuosprendį“ priimu normaliai. Gavau tą, ko nusipelniau. Labai įtempti man bus olimpiniai metai, varžybos veja varžybas, nebuvo jokių švenčių. Prieš pat Naujuosius metus, gruodžio 31 d., dar buvau lėktuve. Skridome iš treniruočių stovyklos Kroatijoje. Tačiau Naujuosius metus spėjome sutikti namuose. Bet ... nebuvo jokio šventimo, nes vėl laukė varžybos“, - sako S. Krupeckaitė.
Kaip esi pasirengusi olimpiniam sezonui? Nežinau, matysim. Dabar esu pakankamai geros sportinės formos, stengsiuosi pasirodyti kuo geriau. Sezonas labai sunkus, sudėtingas, reikia dalyvauti visose varžybose. Mažai kas iš sportininkų tiek daug po skirtingus žemynus važinėja. Labai didelis krūvis organizmui, tolimos kelionės, aklimatizacija ypatingai išvargina. Didelių tikslų sezono pradžioje sau nekeliame, rengiamės pagrindiniam startui – Londono olimpinėms žaidynėms.
Komandiniame sprinte jau vėl startuoji su Gintare Gaivenyte, kuri atsigavo po sunkios traumos. Kaip sekasi? Ji jau seniai treniruojasi. Nežinau, kaip Gintarę paveiks padaryta trijų mėnesių pertrauka, kadangi sumažėja galingumas, raumenys. O dviračių trekas – jėgos sportas, per varžybas būtinai reikia pasiekti gerą sportinę formą, o iš lovos atsikėlus - gana sudėtinga įsivažiuoti. Reikia jėgos, greičio, atlikti didelį darbą. Gintarė, manau, pasirengusi šių metų iššūkiams, nes praėjo jau pakankamai laiko. Su ja dabar startuosiu per Pasaulio taurės varžybas Kinijoje. Jėgas bandysiu visose rungtyse, kiekvienas startas man yra svarbus.
Kur toliau vyks Tavo pasirengimas olimpinėms žaidynėms po Pasaulio taurės varžybų Kinijoje? Grįšiu į Lietuvą ir kurį laiką treniruosimės namie
***
Pirmadienį į treniruočių stovyklą Portugalijoje mėnesiui laiko išvyks ir irkluotojai kanojininkai Tomas Gadeikis bei Raimondas Labuckas, dešimtuke užėmę devintą vietą. Jie viliasi, kad turėtų pelnyti olimpinį kelialapį į Londoną, nors jų mėgstama 200 m rungtis, irkluojant dvivietę kanoją, ir nėra olimpinė. Teks varžytis kitose distancijose. distancijos. Šventinio vakaro metu abiejų sportininkų bei jų trenerio Egidijaus Gusto nuotaika buvo puiki.