Teniso lyderė pamatus sezonui kloja Vilniuje

Teniso aikštyne - dvi valandos ryte ir pusantros valandos vakare, fizinio pasirengimo pratyboms – pusantros valandos. Lyg būtų negana išlieto prakaito – dar ir pirtis. Tokiu ritmu pastarąją savaitę gyveno L. Stančiūtė.
 

„Pradėjau rimtai treniruotis. O prieš tai savaitę buvo tik fizinio rengimo pratybos“, - paaiškino 25 metų Vilniaus teniso akademijos sportininkė. Ji šyptelėjo, paklausta, ar pirtis irgi įeina į treniruočių programą: „Sportininkams naudinga pasėdėti pirtyje, atpalaiduoti raumenis. O man pirtis labai patinka, todėl gal kartais ir per dažnai ten einu“.
 

Konkrečių tikslų kitam sezonui tenisininkė dar nėra numačiusi. Bet neslepia, kad tikisi vėl išbandyti jėgas „Grand Slam“ serijos varžybose.
 

Praėjęs sezonas Linai Stančiūtei susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoje jai labai retai pavykdavo laimėti ir balandį geriausia Lietuvos tenisininkė nukrito į 551-ąją WTA reitingo poziciją. Vis dėlto po to ji persilaužė ir metų pabaigoje pakilo į 235-ąją vietą. L. Stančiūtė sezoną užimdama aukštesnę poziciją baigė tik kartą – 2008 m. pabaigoje ji buvo 226-ojoje vietoje.
 

Daugiausia taškų lietuvė uždirbo pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje netoli namų (Baltarusijoje, Čekijoje ir Ukrainoje) vykusiuose turnyruose, o sėkmingiausiai žaidė birželio mėnesį Charkove, kur pranoko visas varžoves ir laimėjo ketvirtą karjeroje ITF serijos titulą.
 

Kokių tikslų sieksite šiais metais?

Konkrečių tikslų dar nėra. Nemėgstu iš anksto numatyti to, ką privalau būtinai padaryti. Žiūriu pagal situaciją. Man jau ne 18 metų, todėl reikia viską vertinti realiai.
 

Žinoma, norėčiau vėl žaisti “Grand Slam” serijos varžybose. Pernai vasarą pasiekiau gerų rezultatų, tad reikia juos apginti. Tai tokie kol kas mano tikslai.
 

Kokie jums buvo 2011-ieji?

Metai buvo neblogi. Aišku, visada norisi geriau, nes sezono pabaiga galėjo susiklostyti sėkmingiau. Tačiau atsirado įtampa, gyvenime buvo šiokių tokių dalykų, kurie trukdė padaryti viską taip, kaip norisi.
 

Treniruojatės tik Lietuvoje ar planuojate išvažiuoti į užsienį?

Šiuo metu – tik Lietuvoje. Gal vėliau išvažiuosiu ir į užsienį kokiai savaitei su merginomis, su kuriomis gerai sutariu, kad pakeisčiau aplinką. Bet kol kas pasirengimas sezonui vyks Vilniuje.
 

Kas tos merginos, su kuriomis rengiatės treniruotis užsienyje?

Užsienietės. Viena jų – Maša Zec-peskirič iš Slovėnijos, kuri 2009-aisiais buvo pirmajame pasaulio reitingo šimtuke (dabar – 284-ta. – Red.). Yra dar kelios merginos, su kuriomis galėčiau pasitreniruoti.
 

Aš dažniausiai po turnyrus važinėju viena. Tad susiorganizuoji, su kuo gyventi viename kambaryje, nes taip ir pigiau, ir smagiau. Taip ir atsiranda ryšiai. Vėliau susitari pasitreniruoti.


 

O su kuo treniruojatės Vilniuje?

Įvairiai. Pažaidžiu su Vilniaus teniso akademijos, Balžeko teniso mokyklos tenisininkais. Susidėlioji treniruočių planą ir bandai jį įvykdyti.
 

SEB arenos aikštynas – idealus, puiki danga, apšvietimas. Žinoma, norėtusi daugiau laiko, bet čia tikriausiai visiems sportininkams jo visada trūksta.
 

Ar dabar, kai Lietuvoje yra tokios sąlygos, įmanoma išugdyti pasaulio reitingo pirmojo ar antrojo šimtuko žaidėją?

Įmanoma. Nes sudarytos visos sąlygos. Ir jei vaikas tikrai nori, gali pasiekti aukščiausių tikslų.
 

Prieš Ričardo Berankio ir Lauryno Grigelio mačą jūs pati žaidėte su jauniausiais Vilniaus teniso akademijos auklėtiniais. Gal jau galvojate apie trenerės karjerą?

Šiuo metu – dar ne. Ateityje visko gali būti – gal ir norėsiu su vaikučiais padirbėti. Bet šį sezoną žaisiu pati, todėl negalvoju apie tenisininkės karjeros pabaigą.
 

Man yra tekę ne kartą treniruotis su vaikais. Mano tėtis – Vilniaus teniso akademijos treneris, todėl jei jam skubiai tenka kur nors išvažiuoti, paprašo manęs juos prižiūrėti.
 

Ar patiko?

 Patiko, bet pamačiau, kad tai nėra lengva.
 

Man viskas atrodo elementaru,  esu įpratusi, kad ir mano treniruočių partneriai viską padaro taip, kaip reikia. O čia tik po kelių akimirkų susigriebi – oi, čia juk vaikai, dar ne viską supranta, todėl reikia aiškinti paprasčiau.
 

Ar šiemet vėl žaisite Lietuvos rinktinėje per Federacijų taurės varžybas?

Tikriausiai. Dar nekalbėjome su Teniso sąjungos atstovais, kas, kur ir kada vyks, bet jei nebūsiu susižeidusi, tikrai atstovausiu rinktinei.
 

Rinktinėje žaidžiate kartu su jaunomis tenisininkėmis. Ar auga lygiavertė pamaina jums?

Taip, tikiuosi, kad jau greitai ta pamaina atsiras. Nes norisi ne vienai važinėti į varžybas. Yra talentingų merginų.
 

Lietuvoje jūsų žaidimo išvis nieks nemato. Gal vertėtų surengti bent draugišką mačą su kita šalies tenisininke?

Norėtusi ne tik mačo. Gerai būtų, kad Lietuvoje vyktų tarptautinis moterų turnyras. Visą laiką smagu žaisti prie savų žiūrovų ir sulaukti palaikymo. Bet tai ne nuo manęs priklauso.
 

Kelionės į varžybas užsienyje kainuoja nemažai. Iš ko gyvenate?

Atstovauju įvairių šalių klubams ir taip užsidirbu. Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje. Vienu metu galima atstovauti kelių šalių klubams. Grafikus nesunku suderinti. O jei varžybos dubliuojasi, renkiesi pagal atlyginimo dydį, varžovų pajėgumą – gal gali kartais ir be manęs išsiversti.
 

Prieš kelerius metus pasaulio reitinge žengėte koja kojon su Aurelija Misevičiūte. Bet vėliau ji išvažiavo žaisti ir stgudijuoti į Ameriką, todėl pristabdė profesionalės karjerą. Ar nebuvo minčių pasukti tuo pačiu keliu?

Visąlaik nuo mažens siekiau profesionalės karjeros, labai daug dirbau, važiavau treniruotis į Vokietiją, labai pasiilgdavau šeimos, draugų.
 

Kai man buvo galimybė rinktis studijas ir žaidimą JAV arba būti profesionale, pasaulio reitinge buvau netoli pirmojo 200-tuko. Todėl nesinorėjo išvažiuoti ir nubraukti visko. Žinoma, jei būčiau tada buvusi 800 ar 900 vietoje, gal viskas būtų buvę kitaip.

.